Prievartą patyrusių aukų sukrečiančios istorijos, besitęsiantys teismo durų varstymai, – tokia yra prekybos su žmonėmis aukoms padedantiems socialinių darbuotojų kasdienybė. „Atrodo vieną minutę ramiai dirbi prie kompiuterio, kitą leki susipažinti su nauju nukentėjusiuoju“, – tikina Dingusių žmonių šeimų paramos centre (DŽŠPC) dirbanti Arūnė Bernatonytė, glaudžiai bendradarbiaujanti su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiaisiais.
Sunkiausios dienos – teismo posėdžiuose
Kadangi apie prekybos žmonėmis nusikaltimus – priverstinę prostituciją, išnaudojimą nusikaltimų darymui, namų ruošai ar elgetavimui – Lietuvoje kalbama mažai, nenuostabu, kad tik retas suvokia, kad jau tapo auka. Lietuviai dažniausiai yra verbuojami ir įtikinami, kad tai jie patys priėmė sprendimus, palankius išnaudotojams.
„Juk stipraus žmogaus neįviliosi į prekybą žmonėmis, todėl auka tampantis žmogus tikrai būna psichologiškai palūžęs. Nepažeidžiamo, turinčio palaikymo žmogaus neįtrauksi į tokias pinkles“, – savo įžvalgomis dalinasi šešerius metus Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centre (KOPŽI) dirbanti Danutė Grimalauskienė.
Kaip tikina pašnekovė, ypatingai emociškai sunkios dienos laukia teismo posėdžiuose. Kuomet prekyba žmonėmis bylos pasiekia teismus, socialinės darbuotojos tampa svarbiausiu moraliniu ramsčiu nukentėjusiems.
„Kartą pavėlavau į teismo posėdį dešimt minučių ir tyliai atidariau duris. O kaltinamųjų žvilgsniai iškart nukrypo į mane. Labai išsigandau, pasimečiau, bet tada pamačiau sėdintį klientą ir supratau, kad turiu nusiraminti, neparodyti sumišimo, nes toks mano darbas“, – asmeniniais išgyvenimais ir darbo užkulisiais dalinosi socialinė darbuotoja.
Pasirodo, būna ir tokių atvejų, kai auka, kaltinamieji ir socialiniai darbuotojai gyvena viename mažame miestelyje, todėl tikimybė prasilenkti gatvėje – nemenka. Vienam šios socialinės darbuotojos klientui teko susidurti su įžūliu išnaudotojų elgesiu viešumoje.
„Žinodami, kad vyks apklausa, susirado ir visą naktį kankino auką ir mokė kokius parodymus reikės duoti teisme. Net neaišku, kaip žmogui pasisekė likti gyvam“, – prisiminimais dalinasi į teismo posėdžius aukas lydinti Danutė.
Nuolatinių apklausų išvargintos aukos trenkia teismo salės durimis
Nors byla pradėta nagrinėti 2019 metais, tačiau procesas vis dar tęsiasi. Nerimą kelia ir pati aukos psichologinė būklė, kai trauminius įvykius apklausų metu tenka pasakoti ne po vieną ar du, bet ir po keliolika kartų. „Kiek žmogus turi iškentėti, ką jausti, kai yra nuolat apklausiamas, nes kaltinamieji skundžia teismo sprendimą“, – tikina D. Grimalauskienė.
Apie tai, kokia reikšminga socialinio darbuotojo pareiga palaikyti žmogų, kalba ir Arūnė Bernatonytė, padedanti įvairaus amžiaus nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis. Nereta psichologiškai palaužta auka trenkia durimis ir išeina iš teismo salės.
„Žmogus dreba, negali pratarti nė žodžio, todėl tenka praeiti nemažai nemalonių pokalbių su teismo darbuotojais, kad privalome emociškai palaikyti žmogų. Lydime ir į polikliniką, ir į teismą“, – pasakoja pašnekovė.
Anot Arūnės, labai svarbu turėti šiltą ir stiprų santykį su klientu. „Pirmiausia reikia sukurti pasitikėjimą su žmogumi, kad jis galėtų dalintis viskuo. O tam reikia laiko. Todėl prekybos žmonėmis aukų pagalbos teikimo procesas išsitęsia ir į kelis metus“, – atvirauja moteris.
Pašnekovių teigimu, aukos dažnai sako, kad nori viską pamiršti, pradėti gyventi iš naujo, o tai reiškia užbaigti teisminius procesus. Paklausta, ką daryti, kai nukentėjusysis nebemato prasmės toliau tęsti kovą ir bylinėtis, D. Grimalauskienė teigia, kad reikia įkalbėti ir motyvuoti žmogų. „Argumentuoju, įkalbinėju, kad tiek metų nueita, dar vienas, kitas žingsnis ir gal žiūrėk viskas bus baigta“, – kalba socialinė darbuotoja.
Bendravimas su aukomis nenutrūksta
Socialinės darbuotojos tikina mielai bendraujančios su nukentėjusiais nepaisydamos darbo valandų ir užsibaigus teisminiams procesams. Pasak jų, aukos dalinasi mažais pasiekimais, paskambina, atsiunčia šeimos nuotraukų. Pasak Danutės, labiausiai džiugina, kai žmogus po skaudžių patirčių vėl stojasi ant kojų, kuria šeimą, pats išsilaiko būstą, mezga socialinius ryšius, susiranda draugų.
Tuo tarpu Vyrų krizių centre (VKC), teikiančiame visapusišką pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vyrams, dirbanti Ieva Sipavičiūtė tikina su klientais nepalaikanti glaudesnių ryšių. „Savo darbe laikausi principo, kad su aukomis palaikyti reikia tik darbinius santykius“, – teigia pašnekovė.
Nors emocinis krūvis, pasak Ievos, neišvengiamas, visgi moteris vadovaujasi taisykle emocijų ir jausmų iš darbo į namus neparsinešti.
„Pradžioje buvo labai sudėtinga, nes buvo įvairių žmonių, emocijų, tačiau stengiuosi neparsinešti darbo į namus ir kol kas man tai puikiai pavyksta“, – tikina beveik dešimtį metų aukoms padedanti ir prevencines paskaitas prekyba žmonėmis vedanti Ieva.
Socialinės darbuotojos susiduria su dar vienu iššūkiu: bylos būna itin jautrios, nes juose figūruoja vaikai, jų skaudūs pasakojimai. Tokios iki detalių papasakotos istorijos paveikia net ir daugelį metų dirbančias ir visko mačiusias prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiančias darbuotojas. Kaip teigia A. Bernatonytė, tokios istorijos prisideda prie emocinio išsekimo.
„Man asmeniškai jautriausios yra su vaikais susijusios bylos. Čia yra mano asmeninė riba, kuri, ilgalaikiai dirbant su išnaudojamais ar bėgančiais iš namų vakais, privertė kreiptis į psichologą. Permąsčiau, išsikalbėjau, supratau savo ribas ir dabar jaučiuosi tvirta dirbti neperkeliant rūpesčių ant savo vienos pečių“, – apie psichologiškai sudėtingą darbo pusę dalinasi Arūnė.
Vienu metu padeda keliolikai aukų
Pasak pašnekovių, per metus tenka padėti apie 19-30 aukų. Tačiau suteikiamos pagalbos pobūdis skiriasi. Tai priklauso nuo susiklosčiusios situacijos sudėtingumo, aukos finansinės padėties. A. Bernatonytė tikina, kad nors dažniausiai žmogų tenka lydėti į teismo posėdžius, tačiau aprūpinama ir maistu, ieškoma sprendimų, kaip patenkinti kitus poreikius – apgyvendinimo, sezoninių drabužių, higienos priemonių.
Paklausta, su kokiomis bylomis tenka dirbti šiuo metu, Arūnė teigia, kad daugiausiai istorijų yra susiję su moterų seksualiniu išnaudojimu, vergove ir tarnyste. „Turime ir atvejų, kai vyrai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojų darbui. Kitos bylos susijusios su asmenų iš trečiųjų šalių prastomis jų darbo sąlygomis“, – prekybos žmonėmis atvejais dalinasi pašnekovė.
Kaip teigia D. Grimalauskienė, žmonės, susiduriantys su finansiniais sunkumais dažniausiai ir tampa aukomis. „Nori atskirai gyventi nuo tėvelių, bet nežino kaip lengvai ir greitai gauti pinigų. Todėl imasi tariamai lengvo darbo, dažnai siūlomas padorus atlygis ir taip žmogus patenka į pinkles“, – pasakoja ji.
Džiugina pokyčiai
Teikiant visapusišką pagalbą nukentėjusiems, socialinės darbuotojos džiaugiasi pastebimu pokyčiu pasibaigus sudėtingiems teisminiams procesams. „Mane džiugina, koks žmogus išeina palyginti su tuo, koks buvo atėjęs. Kai paskambina ir pasidalina pasiektais tikslais. Tai mane labiausiai motyvuoja“, – neslepia A. Bernatonytė. Tuo tarpu socialinę darbuotoją Danutę labiausiai džiugina žmogaus stiprybė atlaikant sudėtingus teismo posėdžius. „Man džiugu, kai žmogus parodo savo stiprybę ir eina iki galo. Tai yra nelengvas iššūkis“, – pasakojimą baigia pašnekovė.
Autorė Goda Ponomariovaitė
__________________________________
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „NVO, teikiančių kompleksinę socialinę pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas, dalyvaujant sutelktiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir vystant prevenciją su išorės partneriais“, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Nuotraukos autorė – Dovilė Vainorė; nuotraukoje užfiksuotas menininkės Eglės San Sanches kūrinys „Mažos mergaitės kelionė“. Originalus kūrinys yra Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-06-30, https://stop-trafficking.lt/prekybos-su-zmonemis-aukoms-gelbstintys-socialiniai-darbuotojai-dziugina-zmogaus-stiprybe-po-skaudzios-patirties-vel-stotis-ant-koju/