Nuo vienų didžiausių žmonijos istorijos juodųjų puslapių – juodaodžių vergų gabenimo į Ameriką prabėgo apie pusantro šimto metų. Tačiau jie atgyja ne tik aštraus siužeto filmuose, grožinės literatūros kūriniuose, iš kurių bene žymiausias – Harrietos Beecher Stowe „Dėdės Tomo trobelė“. Šiandien prekyba žmonėmis, pakeitusi savo metodus, kryptis ir rasę, klesti ne kur nors Afrikos džiunglėse, o savo technologiniais pasiekimais besididžiuojančioje Europoje. Nėra tikslių statistinių duomenų, kiek merginų iš neturtingų Rytų Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, prievarta įdarbintos Vakarų Europos didmiesčių Raudonųjų žibintų kvartaluose ir pogrindiniuose viešnamiuose. Teigiama, kad prekyba žmonėmis, po narkotikų platinimo, yra pelningiausias gerai organizuotų nusikaltėlių verslas.
Šios didžiulės, jaunų žmonių likimus luošinančios nelaimės mastus galima pristabdyti aktyvia prevencine veikla. Pirmiausia, aiškinant merginoms, kad „skustagalviai“ ar inteligentais apsimetantys išvaizdūs jaunikaičiai veža jas dirbti ne modeliais ir ne į grožio salonus.
„Prekyba žmonėmis – atpažinti, padėti, užkirsti kelią“ – taip vadinasi bendra Lietuvos „Carito“ ir mūsų rajono Savivaldybės mokymųdiskusijos programa. Jos iniciatorė – Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Ginaitė. Balandžio ir gegužės mėnesiais ji kartu su savo kolege, vyriausiąja specialiste Laura Kavaliauskaite ir viešnia iš Panevėžio – Lietuvos „Caritas“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialine darbuotoja Monika Murnikaite lankėsi Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje, Pasvalio Svalios ir Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinėse mokyklose. Susitikimuose su 8–10 klasių moksleiviais buvo aiškinama, kaip jauni žmonės pakliūva į nusikaltėlių gaujų pinkles ir kokios būna skaudžios patiklumo bei naivumo pasekmės. Šių renginių metu mokiniams buvo dalijamos skrajutės, bukletai, atsakinėjama į dominančius klausimus.
Nusikaltėliai taikosi į labiausiai pažeidžiamus asmenis
Baigiamasis programos „Prekyba žmonėmis – atpažinti, padėti, užkirsti kelią“ renginys vyko birželio 2 d. Savivaldybės rūmų mažojoje salėje. Visų rajono seniūnijų socialinės darbuotojos, kai kurių mokyklų socialinės pedagogės, Grūžių vaikų globos namų darbuotojos susitiko su Panevėžio apygardos vyriausiąja prokurore Nida Grunskiene ir iš Kauno atvykusia minėtos Lietuvos „Caritas“ programos socialinio darbo koordinatore Justina Stakaityte. Susitikime taip pat dalyvavo Pasvalyje dirbantys Panevėžio apylinkės prokurorai Ieva Rondomanskaitė ir Mantas Jurkėnas. Sveikinimo žodį taręs Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas sakė tikįs, kad specialistų pranešimai padės atskleisti prekybos žmonėmis problemos mastus ir kelius, kaip būtų galima jos išvengti. Beveik valandą Panevėžio apygardos prokuratūros vadovė N. Grunskienė kalbėjo apie tyrimus prekybos žmonėmis srityje: pateikė statistinių duomenų, aiškino nusikaltėlių naudojamas strategijas, atskleidė ikiteisminio tyrimo problematiką. Nuo 2006 metų bylas, susijusias su prekyba žmonėmis, nagrinėjančios vyriausios prokurorės buvo įdomu klausyti, kadangi kalbėdama ji pateikė
konkrečių pavyzdžių.
Pirmiausia teisininkė įvardino svarbiausias priežastis, dėl kurių jaunos merginos, moterys pardavinėja savo kūną. Anot apygardos vyriausiosios prokurorės, užsiimti „seniausia pasaulyje profesija“ dailiosios lyties atstoves verčia skurdas ir nepritekliai – nedarbas, maži atlyginimai, dideli įsiskolinimai už komunalines paslaugas. „Šiam žingsniui jos dažniausiai ryžtasi,negalėdamos išlaikyti savo mažamečių vaikų“, – sakė N. Grunskienė.
Tačiau labai daug ir pilnametystės nesulaukusių mergaičių paprasčiausiai apgaudinėjamos, žadant labai greitą praturtėjimą dirbant kavinėse, restoranuose, auklėjant turtuolių vaikus. Nusikaltėliams lengviausia apsukti galvas merginoms, augančioms asocialiose šeimose, kuriose kiekvieną dieną girdi girtų tėvų barnius. Iš savo darbo praktikos viešnia minėjo, kad ne vienai merginai galvą susuko jau išvežtų jų draugių melagingi pasakojimai apie neva laukiančius „aukso kalnus“. Tačiau išvykusios jos patenka į sutenerių tinklą ir priverčiamos dirbti prostitutėmis. Pamokų nelankymas, namuose atsiradę brangūs papuošalai, daiktai, nerealios svajonės, asmens dokumentų tvarkymas – tai pirmieji požymiai, kad jūsų dukra ar sūnus jau gali būti patekę į nusikaltėlių pinkles.
Nemažiau svarbu ir pačių tėvų neabejingumas. Prokurorė papasakojo vieną istoriją, kuomet iš namų dingus dviem dukroms su asmens dokumentais ir būtiniausiais daiktais, tėvai tuoj pat kreipėsi į policiją. Pareigūnams pavyko netoli valstybės sienos sustabdyti automobilį, kuriuo į užsienį buvo gabenamos jaunosios bėglės. Paauglės tikino, kad patikėjusios skambiais pažadais apie pelningą darbą užsienyje ir tik važiuojant tolyn nuo namų, tos rožinės svajonės pradėjo sklaidytis.
Kita lengvai pažeidžiama aukų grupė – narkotinėmis medžiagomis besisvaiginantys asmenys, kuriems nuolat trūksta pinigų. „Pastebima tendencija – prekybos žmonėmis aukomis tampa vis jaunesnio amžiaus asmenys. Merginos paprastai patenka į viešnamius, o paaugliai siunčiami į prekybos centrus vagiliauti“, – pastebėjo N.Grunskienė, priminusi per televiziją rodytą 13-mečio berniuko istoriją. Vykdydamas nusikaltėlių nurodymus, jis vogdavo prekybos centruose. Ši nusikalstama veika buvo išaiškinta ir jos organizatoriai nubausti.
Komentavo įvairias bylas
Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė N. Grunskienė pateikė keletą statistinių duomenų. Nuo
2006 metų atlikti 35 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, 22 baudžiamosios bylos pasiekė teismą. Iš jų neišnagrinėtos liko tik keturios. Vienoje byloje yra nukentėjusi mūsų rajono gyventoja. Laimė, nusikaltėliai iš Biržų jos nespėjo išvežti į užsienį. Griežčiausios bausmės sulaukė vienas nusikaltėlis , kurį Panevėžio apygardos teismas pasiuntė už grotų 13 metų. Prokurorė tvirtino, kad griežtas atpildas už prekybą žmonėmis, yra gera prevencinė priemonė tokio pobūdžio nusikaltimams.
Darbo apimtys didelės, tad prokurorams vienu metu tenka kontroliuoti net po kelis ikiteisminius tyrimus. Vienos bylos tyrimas atskleidė, kaip merginos buvo įtrauktos į pornografijos verslą. Nagrinėjant porą bylų paaiškėjo, kad iš viešnamio dvi pabėgusias merginas susirado suteneriai ir joms paskyrė pinigines „baudas“ po 18 tūkst. litų. Kaip alternatyvą šiai bausmei, nusikaltėliai liepė joms vietoj savęs surasti dvi kitas merginas. Bijodama grasinimų susidoroti su šeima, viena pabėgėlė ryžosi pastarajam žingsniui.
Yra pavyzdžių, kuomet prostitutėmis dirbančios lietuvaitės išteka už savo sutenerių ir pačios padeda organizuoti šį verslą. Prokurorė papasakojo apie kelių tokių „plaštakių“ vedybas su viešnamių savininkais albanais. „Galiu pasigirti pirmąja didele baudžiamąja byla, kuomet pavyko įrodyti ne tik aukų verbuotojų ir gabentojų kaltę, bet iš prostitucijos besipelniusio ir merginas fiziškai bei psichologiškai gniuždžiusio asmens kaltę. Viešnamių verslu Jungtinėje Karalystėje užsiėmė visa albanų šeima – broliai, pusbroliai. Jie būsimas aukas rinkdavosi iš pateiktų nuotraukų. Viena būsima viešnamio darbuotoja, kaip vergų prekyvietėje, kainavo nuo 4 iki 4,5 tūkst. svarų. Išaiškinti šį nusikaltėlių tinklą, į kurį pakliūdavo ir lietuvės, mums labai padėjo anglų pareigūnai. Įtariamasis buvo sulaikytas ir atgabentas į Lietuvą. Panevėžio apygardos teismas jam skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Apeliacinis teismas bausmę sumažino iki penkerių metų, savo verdiktą argumentuodamas, kad pats nuteistasis, skirtingai nei jo žmona lietuvė, neskriaudė į viešnamį patekusių merginų. Albano žmona, kuri ir pati teikė seksualines paslaugas, vienai merginai išmušė dantį, kitą – supjaustė peiliu. Atvežtą nepatrauklios išvaizdos auką ji pavertė savo tarnaite-verge, kuri privalėdavo šeimininkei net ir batus nuauti. Šioje byloje buvo septyni įtariamieji, o nukentėjusiomis pripažintos 24 „merginos“, – įsimintinos bylos istoriją pasakojo N. Grunskienė. Beje, tuo metu Lietuvoje pavyko surasti tik vieną kvalifikuotą vertėją, mokančią albanų kalbą. Sutikdama vertėjauti, moteris iškėlė savo sąlygas – jos neturėjo matyti teisiamasis. „Tokioms ir panašioms problemoms išspręsti reikalingos didelės pastangos ir tai atima daug laiko“, – pastebėjo prokurorė.
Po gražių vilionių seka košmariškos dienos ir naktys
Tokio pobūdžio bylų tyrimas sudėtingas ir ilgai tęsiasi dėl daugelio priežasčių. Prekybos žmonėmis aukos paprastai atsiduria įvairiose šalyse, tad atliekant ikiteisminius tyrimus reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas su kolegomis iš užsienio. Prokurorė minėjo, kad nusikaltimus sudėtinga įrodyti, nes juos vykdo gerai organizuotos nusikaltėlių grupės ir jų susivienijimai. „Vieni būsimas aukas verbuoja, kiti gabena, treti atsakingi už jų paruošimą darbui. Visas šias nusikalstamas veikas, tarytum renkant mažas kruopelytes, reikia įrodyti. Ypač sudėtinga įrodyti merginas Lietuvoje verbuojančių asmenų kaltę, nes paprastai jie tvirtina nežinantys, ką veiks į užsienį išvežtos aukos“, – aiškino N. Grunskienė.
Kalbėtoja pateikė keletą aukų verbavimo pavyzdžių. Prabangiomis mašinomis atvažiavę gražiai nuaugę vyrukai jaunoms patiklioms panelėms apsuka galvas, suokdami apie vos ne iš dangaus krisiančias dideles pinigų sumas. Kaip jau minėjome, ne viena naivuolė patiki apie neva siūlomą darbą restoranuose, viešbučiuose. Be abejo, nemaža dalis išvežamų merginų žino, kad teks dalinti „meilę“ įvairiausio plauko klientams. „Paprastai joms melagingai žadama, kad pačios rinksis klientus, gaus visus uždirbtus pinigus ir kada panorėjusios galės grįžti į namus. Tačiau visi ikiteisminiai tyrimai byloja, kad nei vienas iš minėtų pažadų nebuvo ištęsėtas“, – toliau pasakojo apygardos vyriausioji prokurorė. Pačių nukentėjusiųjų parodymai dar akivaizdžiau iliustruoja, kas juos verčia peržengti slenkstį, už kurio laukia pažeminimas, smurtas, patyčios. „Namuose nebūdavo ko valgyti, žiemą tekdavo drebėti nekūrentoje troboje“ – panašūs į užsienio viešnamį išvežtos merginos žodžiai užfiksuoti vienoje byloje. Nelaimėlė viešnamyje buvo ne kartą surišta ir plakama rimbu, apmėtyta buteliais, jai buvo grasinama pistoletu, peiliu. „Man ant kūno užleido gyvatę, užrišdavo ant galvos maišelį ir panardindavo į vandenį. Kartą po drabužiais užkišo pelę, o kitą – atėjo su švirkštu ir pagrasino suleisti nuodų, kad daugiau neatsibusčiau“, – karo meto baisybes primenančius nukentėjusiosios liudijimus citavo Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė N. Grunskienė.
Stengiamasi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios patirtų kuo mažiau streso, tačiau jo neįmanoma išvengti. Apklausų, akistatų metu su menkiausiomis detalėmis reikia grįžti į buvusią siaubingą realybę. Pavyzdžiui, nagrinėjant vieną bylą nepilnametės apklausa iš viso truko net 42 valandas. Kitoje byloje septyniolikmetę net 11 kartų teko apklausti, o įžūliai besielgiantys kaltinamieji vis reikalaudavo ją kviesti į teismo posėdžius.
Lietuvos „Caritas“ atstovė Justina Stakaitytė papasakojo apie prekybos žmonėmis aukų identifikavimo kriterijus ir pristatė vaizdo klipą „Skausmo kapitonas“, kuriame prabilo nepilnametes seksualiai išnaudojęs vyras ir jo auka.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota 2016-06-11, Pasvalio rajono laikraštyje „Darbas“.