„Mums rūpi Rusijos agresija, visi išgyvename, aukojame pinigus, o vakare dalis mūsų visuomenės eina pirkti ukrainiečių moterų“, – trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdžio metu sakė prekybos žmonėmis aukoms padedanti Kristina Mišinienė. Ekspertai sutinka – prekyba žmonėmis išlieka didele grėsme.
Neraminanti situacija
ŽTK posėdžio metu kalbant apie prekybos žmonėmis situaciją, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė K. Mišinienė pažymėjo, kad nė vienas iš neteisėtai per Baltarusijos ir Lietuvos sieną į šalį patekusių migrantų nebuvo identifikuotas kaip prekybos žmonėmis auka.
Todėl K. Mišinienė abejojo, ar teisėsauga geba geriau atpažinti prekybą žmonėmis: „Nutraukti strateginiai ikiteisminiai tyrimai dėl migrantų iš trečiųjų šalių išnaudojimo rodo, kad nemokame identifikuoti prekybos žmonėmis“.
„Mes, nevyriausybininkai teikiame aukoms pagalbą, tačiau galiausiai ikiteisminiai tyrimai dėl jų išnaudojimo yra nutraukiami. Todėl žinutė, kad šioje srityje nepasieksi teisingumo, tarp migrantų greitai pasklinda“, – kritikavo KOPŽI centro vadovė.
Mišinienė atkreipė dėmesį ir į ukrainiečių moterų pabėgėlių situaciją Lietuvoje. Pasak ekspertės, stebimas išaugęs ukrainiečių išnaudojimas prostitucijoje, tačiau tyrimai dėl prekybos žmonėmis nepradedami.
„Moterys nubaudžiamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, galbūt keli suteneriai identifikuojami, pradedami procesai prieš juos, tačiau nė viena moteris nėra identifikuojama kaip prekybos žmonėmis auka.
Man regis, tai yra labai didelis iššūkis – ir moralinis, ir politinis. Mums rūpi Rusijos agresija, visi išgyvename, aukojame pinigus, o vakare dalis mūsų visuomenės eina pirkti šių moterų. Manau, tai yra pakankamai neraminantis momentas“, – pažymėjo K. Mišinienė.
Susitinka dvi nelygiavertės jėgos
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė komiteto posėdžio sakė, kad praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai išnaudota seksualiai, buvo naudojamasi žmogaus priverstiniu darbu ar paslaugomis, taip pat vykdytos nusikalstamos veikos, neteisėtas įvaikinimas ir elgetavimas.
2022 metais nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinta 15 asmenų – septynios moterys, penki vyrai ir trys mergaitės.
Kalbėdama apie prekiautojo žmonėmis portretą, S. Mickutė teigė, kad tokie žmonės paprastai sudaro patikimo verslininko įvaizdį, tokio žmogaus, kuris yra finansiškai apsirūpinęs, turi kontaktų įvairioms problemoms spręsti.
Prekiautojų žmonėmis aukos paprastai jaučia socialinę atskirtį, jie gali būti nepilnamečiai, bedarbiai, turėti elgesio ir sveikatos sutrikimų.
„Susitinka dvi nelygiavertės jėgos, žmonės verbuojami žadant gerą atlygį arba nenurodant tikslaus atlygio, pasinaudojama žmogaus problemomis, priklausomybėmis“, – sakė S. Mickutė.
Seksualinis išnaudojimas persikėlė ir į internet
Pasak S. Mickutės, Europos institucijų ataskaitose teigiama, kad prekybos žmonėmis grėsmė išlieka didelė, o ją padidino tiek COVID-19 pandemija, tiek Rusijos karas Ukrainoje.
„Prekyba žmonėmis išlieka pagrindine sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo veikla ES, ir artimiausiu metu ateityje išliks grėsme“, – sakė VRM atstovė.
Mickutės teigimu, kovido pandemija turėjo didelį poveikį prekybai žmonėmis ir padidino išnaudojimo darbe paklausą. Itin paveikti tie asmenys, kurie neturėjo dokumentų, dirbo sezoninius darbus, susidūrė su nesaugiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis.
„Buvo poveikis ir prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais – ši forma pajudėjo į internetą. Pastebima, kad gatvės prostitucija perėjo į uždaresnes formas, kurias dar sunkiau surasti. Prostitucija vyksta privačiuose namuose, trumpalaikiuose nuomos patalpose, viešbučiuose, internetinėje aplinkoje“, – vardijo VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja.
Vaikai reklamuojami specialiose internetinėse svetainėse
Kaip tvirtino S. Mickutė, 2019–2020 metais ES užfiksuota daugiau nei 14 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Pastebima, kad 63 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, tačiau išaugo ir išnaudojamų vyrų skaičius. Dažniau ES išnaudojami ES piliečiai, šiek tiek mažiau – kitų šalių piliečiai.
Dažniausiai išnaudojami Rumunijos, Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos ir Lenkijos piliečiai, o tarp ne ES pilietybę turinčių aukų dažniausiai išnaudojami Nigerijos, Kinijos, Moldovos, Pakistano ir Maroko piliečiai.
Beveik 51 proc. aukų išnaudojama seksualinio išnaudojimo tikslais, taip pat paplitęs išnaudojimas darbe, trečioje vietoje rikiuojasi kitos išnaudojimo formos (išnaudojimas nusikalstamoms veikoms vykdyti, elgetauti, fiktyviai tuoktis).
Pasak VRM atstovės, kas ketvirta prekybos žmonėmis auka buvo vaikas, dauguma – mergaitės. Dažniausiai vaikai išnaudojami seksualiai, daug mažiau – priverstinio darbo ir elgetavimo tikslais, sakė S. Mickutė.
„Vaikai išnaudojami pažinčių ir eskorto interneto svetainėse, yra pristatomi kaip suaugę, taip pat reklamuojami specialiose interneto svetainėse, skirtose suaugusiems, kurie ieško lytinių kontaktų su vaikais.
Taip pat vaikai išnaudojami slaptomis aplinkybėmis – trumpalaikiuose viešnamiuose, naktiniuose ir striptizo klubuose. Keletas šalių nurodė, kas ten vis dar gajus meilužio metodas vaikų viliojimui, kai prekiautojas tampa merginos draugu, ji įsimyli, o tuomet yra išnaudojama“, – kalbėjo S. Mickutė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-03-30, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1949525/poziuriu-dviveidiskumas-diena-isgyvename-del-rusijos-agresijos-o-vakare-dalis-musu-visuomenes-eina-pirkti-ukrainieciu-moteru