Straipsniai - 2014

PO NETIKRŲ SANTUOKŲ LIETUVĖS LIEKA PRIE SUSKILUSIOS GELDOS ("LRYTAS.LT", 2014-04-12)

Nei žadėtų pinigų, nei meilės ir jokių galimybių išsiskirti su nežinia kur esančiu sutuoktiniu. Lietuvės, susiviliojusios fiktyvia santuoka užsienyje, brangiai sumoka už naivumą. 22 metų Ignė, Airijoje tapusi šešeriais metais vyresnio pakistaniečio Adilo žmona, atrodo sugniuždyta.

Iš Dublino į Panevėžio rajoną grįžusi jauna lietuvė nori išsiskirti su netikru jaunikiu, tačiau negali, rašo „Lietuvos rytas“. Susiviliojusi brangiomis dovanomis ir pakliuvusi į fiktyvių santuokų organizatorių pinkles, Ignė buvo apgauta ir išprievartauta.

Tas pats nutiko ir dar kelioms jos likimo draugėms, kurioms už fiktyvią santuoką buvo pažadėta dosniai atsilyginti. Tačiau Pakistano piliečiai nesumokėjo pinigų, o žmonas išsiuntė į Lietuvą ir patys dingo kaip į vandenį. Kelios netikros nuotakos, greitai užsidirbti svajojusios Anglijoje, atsidūrė už grotų. Netikri jaunikiai dažniausiai būna Indijos, Pakistano, Bangladešo ir Nigerijos piliečiai, norintys gauti leidimus gyventi Europos Sąjungoje. Kad santuoka atrodytų kuo labiau įtikinama, kartais jie kelia pokylius su būriu svečių, fotografu.

Pažintis užsimezgė internetu

Gyvendama su alkoholike motina ir patėviu Ignė jautėsi užguita. Mokykloje ji dažnai patirdavo patyčių, o namuose neturėjo patikimos atramos. Merginos motina girtuokliavo, o patėvis podukrą nuolat bandė išguiti iš namų. Ignė neturėjo darbo ir pragyvenimo šaltinio, todėl turėjo taikytis su tokia padėtimi.

Viltis nušvito, kai internetu ji susipažino su pakistaniečiu Adilu. Jaunas vyras jai pasirodė nuoširdus ir draugiškas. Pradėjusi bendrauti mergina pamažu atsivėrė savo naujajam draugui. Ji papasakojo apie savo gyvenimą kaime, apie norą ištrūkti iš slegiančios aplinkos.

„Iš manęs visi tyčiojasi, netgi mama nepalaiko“, – rašė savo draugui Ignė.

Po maždaug dviejų savaičių virtualaus bendravimo Adilas lietuvei pasiūlė draugystę ir pagalbą. Jis pažadėjo surasti legalų darbą Airijoje, padėti įsitvirtinti svetimoje šalyje. Nepraėjo nė mėnuo, ir pakistanietis tikino pajutęs lietuvaitei šiltus jausmus. Ignė irgi spėjo pamilti savo tolimąjį draugą. Todėl kai pakistanietis pakvietė lietuvę į Airiją, ji nesvarstydama sutiko. Naujasis Ignės pažįstamas jai nupirko lėktuvo bilietą į Dubliną ir dar atsiuntė kelionei pinigų. Pirmą kartą į užsienį išsiruošusi Ignė nekantravo kuo greičiau susitikti su mylimuoju.

Draugę apipylė dovanomis

Dublino oro uoste iš lėktuvo išlipusi kaimo mergaitė pateko į savo pirmą kartą sutikto egzotiškos išvaizdos mylimojo glėbį. Iš Lietuvos pabėgusi pelenė greitai virto princese. Adilas ją apipylė dovanomis. Tai buvo daiktai, kurių ji neturėjo Lietuvoje ir net negalėjo apie juos pasvajoti: geri kvepalai, stilingi drabužiai, makiažo priemonės, mobilusis telefonas. Pakistanietis savo draugę užrašė į anglų kalbos kursus, mat ji silpnokai kalbėjo angliškai. Dar iš Lietuvos susirašinėdama su mylimuoju Ignė naudojosi internetinio vertėjo paslaugomis. Pirmieji trys mėnesiai Airijoje buvo nuostabūs. Tiek laiko pakistanietis jaukinosi savo patiklią auką iš Lietuvos.

Po trijų mėnesių Adilas pasiūlė Ignei tuoktis, tikino norintis su ja susilaukti vaikų. Mergina su džiaugsmu sutiko. Būsimasis lietuvaitės vyras pats sutvarkė visus santuokai reikalingus dokumentus. Poros santuoka nė iš tolo nebuvo panaši į princesės puotą. Pakistanietis ir lietuvaitė nuvyko į Slaigo uostamiestį, esantį daugiau kaip 200 kilometrų nuo Dublino. Ten jie susituokė, vėl sugrįžo į nuomojamą butą. Tą akimirką gražus gyvenimas baigėsi.

Iš namų – tik su leidimu

Po vestuvių Ignės sutuoktinio elgesys pasikeitė. Vyras liovėsi lepinti savo žmoną ir ėmė jai įsakinėti. Ignė be Adilo leidimo negalėdavo išeiti iš namų, prisėsti prie kompiuterio, naudotis telefonu. Vyras tokį savo sprendimą motyvavo baime, kad Ignė viena gali pasiklysti mieste. Iš namų jauna moteris galėjo išeiti tik kartu su savo sutuoktiniu. Panorėjusi ji nebūtų galėjusi net pabėgti į Lietuvą, nes dokumentus buvo pasiėmęs sutuoktinis.

Ignė pastebėjo, kad Adilas užmezgė santykius su kitomis merginomis. Jis nieko nepaaiškinęs dingdavo iš namų ilgam laikui. Kartais nepasirodydavo net kelias dienas.

Išprievartavo vyro pusbrolis

Vieną dieną, kai vyro nebuvo namuose, Ignė prisėdo prie kompiuterio. Prie jos prislinko namie likęs Adilo pusbrolis ir ėmė meilintis. Pakistanietis nedviprasmiškai parodė, kad trokšta sekso. Atstumtas vyras supyko. Jis puolė bejėgę savo pusbrolio žmoną ir ją išprievartavo.

Patyrusi prievartą Ignė kūkčiodama laukė grįžtančio savo vyro. Tikėjosi, kad jis nubaus pusbrolį. Tačiau išklausęs, kas atsitiko, Adilas visai nesupyko. Jis pareiškė, kad žmona viską išsigalvojo ir jam meluoja. Ignė suvokė, kad yra visiškoje savo vyro valioje.

Moteris net valgyti gaudavo ne tada, kai būdavo išalkusi, o tuomet, kai jos vyras nutardavo, jog laikas užkąsti. Kai tik Adilas užsimanydavo mylėtis, ji turėdavo paklusti. Vyras nekreipė dėmesio nei į jos nuotaiką, nei į savijautą.

Tikėjosi išvengti sekso

Dubline Ignė neturėjo draugų. Jai nebuvo suteikta jokių galimybių jų susirasti. Bet kartą lietuvei pavyko pabendrauti su trimis tautietėmis, kurios trumpam užsuko į Adilo nuomojamą butą. Merginos Ignei papasakojo, kad jos atvyko į Airiją tuoktis už pinigus. Joms buvo pažadėta, kad už fiktyvią santuoką gaus po 3000 litų. Merginos buvo įsitikinusios, kad sutuoktiniai nereikalaus iš jų atlikti žmonos pareigų.

Joms buvo pasakyta, kad su vyrais nereikės mylėtis, o praėjus sutartam laikui po santuokos bus leista išsiskirti. Lietuvės buvo apgyvendintos Adilo pusbrolio giminaičių nuomojamuose namuose. Dvi merginos ištekėjo už dviejų Adilo draugų, gyvenusių kartu su Igne viename bute. Ignė vis dar nesuvokė, kad ir ji, ir tos merginos yra patekusios į spąstus.

Žmoną parsiuntė į Lietuvą

Praėjus mėnesiui po vestuvių Airijoje Ignė grįžo namo. Tai padaryti jai pasiūlė Adilas. Jis savo žmoną įtikino aplankyti motiną, o pats žadėjo jos laukti ir po kurio laiko nupirkti bilietą atgal į Airiją. Mergina sugrįžo į gimtinę. Tačiau kai būdama Lietuvoje pabandė susisiekti su Airijoje gyvenančiu savo vyru, jai to padaryti nepavyko. Adilas pakeitė savo telefono, elektroninio pašto adresus, užblokavo savo paskyras socialiniuose tinkluose.

Visi pinigai – tarpininkui

Viena iš Ignės likimo draugių, fiktyviai ištekėjusi už Adilo bičiulio dėl pinigų, netrukus po vestuvių taip pat buvo parsiųsta į Lietuvą. Prieš kelionę merginai buvo įteiktas užklijuotas vokas su pinigais, kurį ji turėjo perduoti Lietuvoje oro uoste pasitiksiančiam tautiečiui.

Merginai buvo žadėta, kad dalis šių pinigų atiteks jai. Tačiau lietuvei nebuvo sumokėta nė lito. Visus pinigus pasiėmė ją į Dubliną išsiuntęs tarpininkas. Kas yra tas žmogus, nė viena iš jo aukų nedrįsta pasakyti, nes bijo susidorojimo.

Viena dingo kaip į vandenį

„Ignė iš pradžių manė, kad jos santuoką ištiko krizė, kad praėjus kuriam laikui viskas susitvarkys“, – kalbėjo „Lietuvos Caritas“ Panevėžio skyriaus atstovė, viena iš projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ dalyvių Jolita Zaborskienė.

Dabar Jolita daug bendrauja su pakistaniečio žmona Igne ir su dar dviem iš trijų tuoktis už 3000 litų į Dubliną vykusių lietuvaičių. Viena mergina dingo kaip į vandenį – šios netikra pakistaniečio žmona tapusios lietuvės likimas nėra žinomas. Dvi merginos sunkiai bendrauja po užsienyje išgyventų sukrėtimų. Jos pat yrė grupės vyrų lytinę prievartą. Iš viso J.Zaborskienė šiuo metu psichologinę ir socialinę pagalbą teikia penkioms lietuvėms, nukentėjusioms dėl fiktyvios santuokos su trečiųjų šalių gyventojais. Visos lietuvės buvo patekusios į gerai suregztą sukčių tinklą.

Akys atsiveria per vėlai

„Reikia tikėtis, kad už pakistaniečių ištekėjusios merginos po kurio laiko nesužinos, jog yra skolingos bankams, nes tokių atvejų jau yra. Už nepažįstamų vyrų ištekėjusios lietuvės tik vėliau sužinodavo, kad jie yra pasiėmę paskolas. Žmonos tapo bendraskolininkėmis ir turėjo mokėti bankui, nors pačios nebuvo net akyse mačiusios tų pasiskolintų pinigų“, – įspėjo J.Zaborskienė.

Fiktyvių santuokų tarpininkai dažniausiai ieško socialiai pažeidžiamų merginų. Jie tikina, jog praėjus maždaug vieniems metams jos galės išsiskirti ir gauti solidžią sumą. Tačiau ištekėjusios lietuvaitės dažnai pinigų negauna. Atlygis, siekiantis iki 18 tūkst. litų, atitenka tarpininkams. Pačios lengvatikės neretai atsiduria savo sutuoktinio nelaisvėje. Neretai merginos būna prievartaujamos, kai kurios parduodamos į viešnamius. Tos, kurios grįžta į Lietuvą, negali išsiskirti, nes neturi santuokos liudijimo kopijų. Jos paliekamos nežinioje.

Pasiima pašalpas už vaikus

Kai kurie trečiųjų šalių gyventojai, siekiantys apsigyventi Europos Sąjungoje, pastaruoju metu ieško moterų, turinčių vaikų. Susituokęs jaunikis skubiai sutvarko dokumentus ir pradeda gauti nemenkas pašalpas už vaikus. Taip pat jis gali gauti paskolą iš banko.

Viena dviejų mažamečių vaikų motina iš Šiaulių rajono išvyko į Didžiąją Britaniją tikėdamasi iš santuokos su svetimšaliu gerai užsidirbti. Iš tiesų moteris įkliuvo į dvigubus spąstus. Ši motina dabar sutinka daryti viską, kad tik jos vaikai nenukentėtų. Vienam jų nėra nė metų. Šiaulietė gali sugrįžti į Lietuvą tiktai palikusi vaikus pas netikrą sutuoktinį užsienyje. Be jų ji negali pabėgti.

Pora sukėlė įtarimų

Vykdamos fiktyviai susituokti į Airiją ar Angliją lietuvės rizikuoja pakliūti už grotų. Prieš dvejus metus į Angliją laimės ieškoti nuvykusi Laura Stasytienė netrukus įsitikino, ten geri darbai nesimėto, o dirbti reikia daug. Moteris įsitaisė fabrike Kardife, bet atlyginimas jos netenkino. Lietuvė greitai sužinojo, kaip galima užsidirbti kur kas lengvesniu būdu. Todėl dar tų pačių 2012-ųjų rudenį ji nusprendė fiktyviai ištekėti už užsieniečio. Už tai Anglijoje žadama iki 4000–5000 svarų (16 700–21 000 tūkst. litų).

Jos jaunikiui Mohammedui Maamirui tokių vestuvių reikėjo dar labiau nei Laurai – pinigų. Dvejus metus Didžiojoje Britanijoje pragyvenęs alžyrietis norėjo gauti leidimą toje šalyje gyventi toliau. Tačiau jo bandymai buvo nesėkmingi, todėl M.Maamiras siekė fiktyviai susituokti su vienos iš Europos Sąjungos šalių piliete L.Stasytiene. Vedęs L.Stasytienę, Alžyro pilietis M.Maamiras būtų užsitikrinęs teisę gyventi Didžiojoje Britanijoje. Pirmasis bandymas porai nepavyko – pritrūko dokumentų. Praėjusių metų sausį fiktyvi pora vėl pabandė užregistruoti savo santuoką. Tąkart dokumentai jau buvo tvarkingi, tačiau įtarimų kilo santuokos registratoriui. Vėliau teisme jis aiškino, kad lietuvė ir alžyrietis neatrodė kaip pora. Nors M.Maamiras namie kruopščiai ruošėsi vestuvėms: užrašų knygelėje žymėjosi viską apie savo būsimą „žmoną“. Jis šitaip elgėsi žinodamas, kad prieš vestuves gali būti netikėtai apklaustas Santuokos registravimo centre.


Kai ES pilietis tuokiasi su trečiosios šalies piliečiu, kartais netikėtai atvykta pareigūnai. Jie porai pateikia klausimų apie vienas kitą, jų tarpusavio ryšį. Alžyriečio užrašų knygelė teisme tapo vienu iš daiktinių įrodymų. Santuokos registratorius savo įtarimais pasidalijo su policija. Pora buvo sulaikyta ir apklausta. Alžyrietis ir lietuvė prisipažino dėl fiktyvios santuokos. Abu jie Kardifo karališkajame teisme pernai buvo nuteisti kalėti metus ir tris mėnesius. Vėliau jie bus deportuoti iš šalies.

Negalėjo net susikalbėti

Netikros nuotakos iš Lietuvos kartais tampa ir pajuokų objektu Didžiosios Britanijos teismuose. Oksana Aleksandravičiūtė ir Sandra Beleckaitė buvo sulaikytos, kai ketino ištekėti už indų Wolverhamptone’ų. Teisme su savo „išrinktaisiais“ jos negalėjo netgi susišnekėti. Tariamos nuotakos tvirtino su savo „išrinktaisiais“ turėjusios ir lytinių santykių, nors indai dievagojosi, kad sulaukę tik po bučinį.

Britų spauda su pikantiškomis detalėmis aprašė visą teismo procesą. Už Indijos piliečių bandžiusios ištekėti O.Aleksandravičiūtė ir S.Beleckaitė buvo nuteistos kalėti 304 dienas. Vestuves padėjusiam surengti Andriui Stepanovui skirta 16 mėnesių, o Antanui Beleckui – 15 mėnesių nelaisvės. Pagrindinis šių vestuvių rengėjas Jaspalas Sahota į kalėjimą buvo pasiųstas 2,2 metų.

Netikrų vestuvių bumas

Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje 90 asmenų išgirdo nuosprendį teisme už mėginimą fiktyviai susituokti. Britai pripažįsta – šis skaičius nėra didelis, nes bent 7500 vestuvių sukėlė įtarimą. Vadinasi, vos ne kas valandą toje šalyje įvyksta vienos fiktyvios vestuvės. Tai dešimties mėnesių duomenys, nutekėję žiniasklaidai. Oficialių skaičių valstybinės institucijos nepateikia, tačiau pripažįsta, kad fiktyvių santuokų pastaruoju metu labai padaugėjo ir tai tapo didele problema. Netikros nuotakos dažniausiai būna pilietės iš Baltijos šalių, lenkės ir čekės.

„Tai didžiulė spraga, leidžianti tūkstančiams žmonių į šalį atvykti ir čia likti nelegaliai“, –tvirtino Didžiosios Britanijos pasienio ir imigracijos tarnybos vadovas Johnas Wine’as.

Nerimauti yra dėl ko – „vedę“ trečiųjų šalių piliečiai gali laisvai atvykti į šalį ir dar atsivežti savo artimuosius.

Žada greitą ir dosnų atlygį

Nors britų pareigūnai tikrina įtartinas vestuves, jų kova kol kas neduoda reikiamų vaisių – emigrantams skirtuose skelbimų portaluose daugybė siūlymų fiktyviai susituokti. „Lietuvos ryto“ žurnalistas Londone Marius Jokūbaitis, prisistatęs užsidirbti norinčia mergina, susisiekė su vieno tokio skelbimo autoriumi ir paklausė, kiek tai rizikinga ir kaip bus galima išsiskirti. Atsakymas atskriejo greitai.

„Čia jokios rizikos – išsiskirti galėsi po metų. Iš karto sumokame 500 svarų, vestuvių dieną – dar 3500 svarų, o kai jaunavedys gaus vizą – likusius tūkstantį svarų“, – viliojo atlygiu „piršlys“.

O ko reikia „nuotakai“? Būtinas draudimo numeris, galiojanti banko sąskaita ir gyvenamosios vietos adresas. Kai kurios jau penkiasdešimtmetį atšventusios netikros nuotakos drąsiai skelbia savo lietuviškus telefono numerius. Skelbimų portaluose paslaugas siūlo ir lietuviai vyrai, galintys fiktyviai vesti ne ES pilietes.

Liepta stebėti atvykėlius

Kaip atpažinti fiktyvias vestuves? Londone gyvenančio santuokų registratoriaus Marko Rimmerio teigimu, tai padaryti labai sudėtinga.

„Jeigu atvykėlis veda britę, po dvejų metų pareigūnai gali patikrinti, ar jie iš tiesų dar yra susituokę.
Bet jeigu jis susituokia su lietuve, čia dirbančia ir gyvenančia, tai patikrinti gerokai sunkiau“, – aiškino M.Rimmeris.

Santuokų registratoriams liepta griežčiau stebėti ir vertinti santuokas tarp rytų europiečių ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečių.

Priverčia tekėti už kelių vyrų

Kristina Mišinienė

Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė

„ Šiuo metu Lietuvoje teikiama pagalba daugiau nei 20 merginų ir moterų, patekusių į fiktyvių santuokų tinklus. Kelios moterys, ištekėjusios už Pakistano, Mianmaro ir Indijos piliečių, vėliau buvo perduotos tų vyrų giminaičiui ar draugui. Pastarieji jas vertė dar kartą ištekėti. Anglijoje, Škotijoje ir Airijoje nėra bendros santuokų duomenų bazės, todėl tuo naudojasi nusikaltėliai. Ypač nukenčia Airijoje fiktyviai ištekėjusios lietuvės. Šioje šalyje susituokusioms poroms sudėtinga išsiskirti anksčiau nei po ketverių metų.

Nusikaltėliai, viliodami merginas, kalba tik apie pinigus, kuriuos jos uždirbs iš fiktyvios santuokos. Taip pat joms žadama, kad gerai praleis laiką užsienyje. Reta mergina žino, kad sudarydama fiktyvią santuoką pažeidžia įstatymą ir kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Skaudžią istoriją spaudoje perskaičiusi mergina pamano, kad tos, kurios pakliuvo ant prekiautojų žmonėmis kabliuko, buvo kvailos. O jai taip neva neatsitiks. Tačiau verbuotojai išmano viliojimo metodus ir suranda naujų lengvatikių.“

Šalyje siekia įsikurti visam laikui

Johnas Wine’as

Didžiosios Britanijos vyriausiasis pasienio ir imigracijos inspektorius

„Mūsų šalies Vidaus reikalų ministerija aktyviai dirba, siekdama nustatyti fiktyvių vestuvių atvejus. Tačiau daug registracijos biurų nepraneša apie įtartinas santuokas. Dauguma fiktyvių santuokų įregistruojama tarp Europos ekonominės erdvės piliečių ir jai nepriklausančių valstybių gyventojų. Tokios santuokos leidžia asmenims, kurie neturi teisės likti Didžiojoje Britanijoje, gyventi šalyje penkerius metus, o vėliau įsikurti ir visam laikui.

Fiktyvios santuokos kelia vis didesnę grėsmę mūsų šalies imigracijos kontrolei. Jeigu fiktyvios vestuvės lieka nepastebėtos, privatūs asmenys šalyje įsikuria suklastotų santykių pagrindu. Registrų centrai retai praneša apie tokius atvejus, nesvarbu, kad turi tokią pareigą. Tai reiškia, kad daugybė fiktyvių santuokų galėjo likti nepastebėtos. Taip pat kyla rizika, kad fiktyvios santuokos persikels iš tų vietų, kur jos buvo atskleistos, į ten, kur jų nepastebėta.“

Didžiojoje Britanijoje tampa nepageidaujami

* Didžioji Britanija šiuo metu griežtina bausmes fiktyvių vestuvių dalyviams bei organizatoriams. Tokie asmenys, atlikę bausmę, jau deportuojami iš šalies, nesvarbu, iš kur buvo atvykę.

* Į Didžiąją Britaniją jie gali būti neįleidžiami iki dešimties metų.

* Įkalinimo bausmės laikas priklauso nuo bylos eigos, pavyzdžiui, ar įtariamieji prisipažino, ar yra sunkinamųjų aplinkybių. Fiktyvių vestuvių „pora“ paprastai su laisve atsisveikina maždaug metams.

* Griežčiausiai baudžiami fiktyvių vestuvių rengėjai, kurie tvarko dokumentus.

* Iš Lietuvos kilusi 34 metų Tatjana Stepanova-Tatanašvili (nuotr.) už fiktyvią santuoką su egiptiečiu gavo 500 svarų (per 2000 litų), nors moteriai buvo pažadėta 1500–2000 svarų. Netgi buvo iškeltos vestuvės pagal visas islamo tradicijas. Ši atvykėlė iš Lietuvos buvo nuteista kalėti vienus metus.

* Garsiausiai nuskambėjo vikaro Alexo Browno byla. Jis per ketverius metus Rytų Sasekse esančioje Šv.Petro ir Pauliaus bažnyčioje sutuokė net 383 fiktyvias poras.

* Teisme liudijo ir lietuvė Elvyra Ž. – ji prisipažino gavusi 2 tūkst. svarų už santuoką su afrikiečiu.

* Vikaras buvo nuteistas ketverius metus kalėti.
 

Virginija Petrauskienė, Marius Jokūbaitis


Publikuota 2014 m. balandžio 12 d. www.lrytas.lt