Teisėsauga aiškinasi, ar Medininkų užsieniečių registracijos centre psichologas prievartavo migrantus. Visuomeninių organizacijų nuomone, šis atvejis atskleidžia sistemines problemas migrantų apgyvendinimo vietose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai savo ruožtu sako, kad pasieniečiai yra tapę migrantų, politikų ir visuomeninių organizacijų įkaitais. O visuomenininkai ir valstybinės institucijos dėl migrantų svaidosi abipusiais kaltinimais.
Šią savaitę paskelbta žinia apie tai, kad Medininkų užsieniečių registracijos centre psichologas galimai prievartavo migrantus. VSAT sako, kad tai vienetinis toks atvejis, po kurio įtariamasis buvo nedelsiant atleistas.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys į tuos klausimus. Ar tai sisteminiai atvejai, iš vieno atvejo tikrai nedaryčiau tokių išvadų, o teisėsauga ir teisėtvarka išsiaiškins visus kaltus. Kita vertus, jeigu atsiverstumėme ir pažiūrėtumėme į portalus, kasdieną pamatytumėme ir daug baisesnių istorijų. Tai jokiu būdu aš jos neteisinu, bet pareigūnai išsiaiškins, nustatys faktus ir kaltieji bus nubausti“, – sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Apie galimą prievartos atvejį žiniasklaida sužinojo ne iš VSAT, o savais šaltiniais. Visuomenininkai tai vadina tik ledkalnio viršūne. O VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas teigia, kad daugelis situaciją vertina remdamiesi emocijomis, o ne faktais.
„Pirminės situacijos vertinimui dažnai įtaką daro tam tikros emocijos. Ką mes dabar matome iš įvairių organizacijų ir piliečių, tai yra toks emocijų pliūpsnis vertinant, kaltinant ar netgi pasmerkiant mūsų darbuotoją, psichologą, kuris teikė paslaugas neteisėtiems migrantams. Ką mes dabar turime, kalbama apie santykius, kurie vyko tarp vyrų. Moterų, kiek man yra žinoma, šioje situacijoje nėra. Galbūt mes kalbame apie kažkokius LGBT atstovus, tarp kurių vėlgi santykiai kiek kitokie, nei tarp vyro ir moters. Kokį man vaizdo įrašą teko matyti, man tikrai kelia daug abejonių. Aš esu įsitikinęs, kad ir teisininkams, advokatams ta situacija turėtų kelti tam tikrą susidomėjimą.
Ką galime pripažinti ir šiuo metu ir konstatuoti, kad tikrai buvo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Mūsų pareigūnams ir visiems kitiems darbuotojams draudžiama užmegzti kažkokius asmeninius santykius su užsieniečiais, teikti jiems kažkokias teisės aktuose nenumatytas paslaugas ar kitaip su jais artimai bendrauti“, – sako R. Petrauskas.
Sienos grupės atstovė Eva Volkonoska-Kolodziej sako, kad tokie nusikaltimai sienos apsaugos centruose gali vykti dėl migrantų gyvenimo sąlygų. Pašnekovės teigimu, centrai primena kalėjimus, kur žmonės negauna visos reikiamos pagalbos.
„Aš esu nustebusi, kad atstovas sako, jog tarsi vyras negali būti išprievartautas. Gali būti ir vyrai, merginos, moterys ir senesnio amžiaus žmonės būti išprievartauti. Tai yra nusikaltimas, ir čia nesvarbu, ar čia vyras su vyru, ar moteris su moterimi. Jie yra seksualinės prievartos aukos, kuriais reikia pasirūpinti. O kodėl tai įvyko? Šitos stovyklos, kurias mes taip gražiai vadiname centrais, yra kalėjimai. Šitie žmonės yra įkalinti Lietuvoje. Žmogus, kuris nori draugauti su migrantu, negali laisvai ten patekti. Jeigu nori ateiti žurnalistai, jie ateiti gali tik su pareigūnu. Pavyzdžiui, jeigu aš norėčiau kaip žurnalistė pakalbėti su seksualinės prievartos auka, tai pareigūnas prie manęs stovėtų ir įrašinėtų mano pokalbį. Kai aš lankau migrantus kaip draugė arba kaip nevyriausybinės organizacijos atstovė, tai pareigūnas visada yra šalia. Ir, tiesą sakant, iki šiol migrantai yra įkalinti ir neturi jokių šansų pasakyti, kad kažkas blogo vyksta. Nėra jokio skaidrumo, kalbant apie tai, kas vyksta stovyklose“, – pasakoja E. Volkonoska-Kolodziej.
Tačiau vidaus reikalų viceministras atsako, kad kalbos apie neprieinamą pagalbą centruose esantiems migrantams yra perdėtos.
„Centrai yra pakankamai atviri tiek visuomeninėms organizacijoms, tiek „Caritui“, tiek Raudonajam Kryžiui. Taip pat Lietuvoje dirba ir migrantams pagalbą teikia Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio agentūra. Čia dirba 60 prieglobsčio pareigūnų, kurie vertina procedūras, teikia ir teisinę, taip pat socialinę bei psichologinę pagalbą. Todėl kalbos, kad į nieką negali kreiptis, tikrai yra perdėtos. Jie visas galimybes turi, o pasakymai, kad jie nieko negali, tikrai yra neatitinkantys tikrovės“, – sako A. Abramavičius.
Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė patvirtino, kad tas pats psichologas iki nusikalstamo įvykio dirbo ir Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, tačiau nusiskundimų dėl jo darbo nebuvo sulaukta.
„Galime patvirtinti, kad tikrai žmogus dirbo Lietuvos Raudonajame Kryžiuje psichologu penkis mėnesius ir tuomet išėjo dirbti į Užsieniečių registracijos centrą. Kol asmuo dirbo psichologu mūsų organizacijoje, mes nebuvome sulaukę skundų dėl šio asmens nei iš užsieniečių, nei iš VSAT. Ir, tiesą pasakius, neturėjo nusiskundimų ir pačios mobilios specialistų komandos vadovas. Tačiau, kaip jau ir minėjau, mes šitą situaciją tikrai vertiname labai rimtai ir šiuo metu atliekame ir vidinį tyrimą, nes tokios situacijos absoliučiai neturi būti toleruojamos, ir turime visi dėti pastangas, kad jos negalėtų pasikartoti ateityje“, – tikina E. Samuchovaitė.
Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos programos vadovė sako nesupranti, kodėl galimai nukentėję asmenys vis dar palikti registracijos centre. VSAT vado pavaduotojas sako, kad kol šis klausimas sprendžiamas, migrantai apgyvendinti Pasieniečių mokyklos bendrabutyje.
„Šiuo metu klausimas yra sprendžiamas, tačiau asmenys yra praktiškai visiškai izoliuoti nuo absoliučios daugumos centro gyventojų. Jie yra perkelti į Pasieniečių mokyklos bendrabutį, tai yra į stacionarias patalpas, kuriose šiaip migrantai negyvena. Ten gyvena ir perkeliami tik pažeidžiami asmenys: senyvo amžiaus asmenys, nėščios moterys, turintys kažkokių kitų negalavimų žmonės. Tai šiuo metu migrantai gyvena ten ir mes kažkokios didesnės grėsmės jiems tikrai nematome“, – sako R. Petrauskas.
Seimo narys Tomas Tomilinas sako, kad registracijų centruose situacija yra ypatingai bloga, o didžiausia atsakomybė dėl to priklauso politikams, kurie visus vertina vienodai ir negali žmonėms suteikti aiškumo.
„Visos pilnavertės pagalbos nelaisvėje žmonėms suteikti tiesiog neįmanoma. Nelaisvė niekada neatstos laisvės, kai 500 žmonių sugrūsta į labai mažą futbolo aikštę ir gyvena ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Niekada nebus pakankamai dėmesio ir nėra įmanoma padaryti visko, kad neįvyktų įvairiausios smurto situacijos. Aš bendravau su šimtais žmonių. Situacija yra kraupi. Apskritai nelaisvė, žmogus nežino, kas su juo bus, kai žmogus aštuonis mėnesius valgo tą patį maistą ir jam netinka medicininė pagalba. Man teko užvakar kviesti greitąją, nes visą naktį greitoji nebuvo iškviesta, ten žmogui buvo bloga. Politikai sukūrė tą situaciją. Politikai neatsako į klausimą, kada žmonės galiausiai galės būti laisvi. Politikai padarė spaudimą pareigūnams, kad vyktų būtent tai, kad iš esmės būtų teisinis neaiškumas žmonėms. Mes vaidiname, kad ten yra teisinė pagalba. Realiai, kiek teko žiūrėti, ir šiek tiek nagrinėti kai kuriuos atvejus, tai situacija sudėtinga. Noriu priminti: nesielkime taip, kaip elgiasi Rytų kaimynai. Nedarykime iš visų žmonių vienodai nusikaltusių“, – ragina T. Tomilinas.
A. Abromavičius aiškina, kad dėl migracijos centruose strigusių migrantų kaltinti reikėtų ne politikus, o europinę prieglobsčio suteikimo sistemą
„Pirmiausia turbūt ne nuo politikų priklauso, o nuo įstatymo ir teisės aktų, kurie yra priimti. Tiek nacionaliniai teisės aktai, tie keli europiniai teisės aktai – tai čia kažkokio dviračio mes neišrasime. Mes dabar jau pamiršome kontekstą, kas buvo praeitų metų vasarą, kai Irake skambėjo Baltarusijos reklama su kvietimu atvykti į Baltarusiją pasigrožėti puikiomis Baltarusijos vietomis, puikia gamta, su galimybe saugiai kirsti Baltarusijos ir ES sieną ir automatiškai gauti ten prieglobstį. Tai tikrai tie žmonės yra apgauti, pakliuvę į nepavydėtiną situaciją. Ir, deja, europinė prieglobsčio suteikimo sistemą tokios galimybės jiems nesuteikia, jie vertina, kad tai yra ekonominiai migrantai, kurie turi būti grąžinti į savo kilmės šalį“, – sako A. Abramovičius.
Pastebima, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, čia atvykę karo pabėgėliai nėra uždaromi centruose. Tačiau A. Abramavičius sako, kad skirtingo požiūrio į pabėgėlius nėra, kiekviena situacija yra įvertinama ir pagal tai skiriami nuosprendžiai.
„Skirtingo požiūrio į karo pabėgėlius tikrai nėra. Ukrainos pabėgėliai automatiškai gauna laikiną apsaugą pagal ES direktyvą ir mūsų Vyriausybės nutarimą, o būtent tie neteisėti migrantai, kirtę neteisėtu būdu sieną, jie yra įvertinami. Jeigu jie yra bėgantys nuo karo, jie iš tikrųjų gauna arba prieglobstį, arba humanitarinį leidimą gyventi. Tai pernai toks prieglobstis suteiktas apie 200 afganistaniečių, taip pat apie 70 Sirijos piliečių. Prieglobsčio suteikimo procedūros numato, kad jeigu žmogus įrodo, jog kilmės šalyje jam gresia karo pavojus, ar susidorojimo pavojus, tiek politiniu, tiek seksualiniu pagrindu, jam prieglobstis yra suteikiamas. Tai čia jokio skirtingo požiūrio tikrai nėra“, – teigia vidaus reikalų viceministras.
Tačiau Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos programos vadovė pastebi, kad vis tik su Ukrainos karo pabėgėliais ir migracijos centruose gyvenančiais kitų šalių piliečiais elgiamasi nevienodai.
„Aš visgi nesutikčiau, kad mes vertiname vienodai dėl vienos paprastos priežasties. Migracijos srautas pernai buvo labai mišrus ir tarp tų žmonių buvo ir su rimtais prieglobsčio motyvais, bet buvo žmonių, kurie tų rimtų prieglobsčio motyvų ir nebūtinai turėjo. Bet turbūt visi sutinkame, kad neturėtų būti taip, kad žmogus, atvykęs iš kitos šalies, kad ir prieglobsčio procedūros laikotarpiu, neturėtų būti sulaikytas centre ir laukti to prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo. Žmonių situacija ir vertinimas yra skirtingas, nes ukrainiečiai yra apgyvendinti lietuvių bendruomenėse. Aš čia tikrai matau tą didelį skirtumą. Prieglobsčio teisė yra individuali ir kiekvieno situacija turi būti vertinama, turi būti vertinamos visos aplinkybės, bet tam be galo svarbu, kad procedūros veiktų ir būtų sąžiningos. Sulaikymas migracijos centre apskritai turėtų būti visiškai kraštutinė priemonė“, – sako E. Samuchovaitė.
Vidaus reikalų ministro paklausus, ar su visais migrantais, kurie dar yra registracijos centruose, pavyks atsisveikinti, A. Abramavičius sako, kad viską nulems vasaros pabaigoje priimti teismo sprendimai.
„Tūkstantis žmonių dar apeliuoja teismine tvarka dėl priimtų neigiamų sprendimų suteikti jiems prieglobstį. Tai turbūt per tą laikotarpį užsibaigs šios procedūros ir galutinai turėsime tą skaičių, kiek iš jų yra neteisėtų migrantų, o kiek gaus prieglobstį. Pasikartosiu, kad neteisėtiems migrantams vienintelė numatoma procedūra – grąžinimas į kilmės šalį. Tarp kitko, Lietuvos skaičius savanoriško grąžinimo yra geriausias visoje ES. Tai šiuo atveju jau virš tūkstančio žmonių pavyko grąžinti. Nepavyksta galbūt organizuoti priverstinio grąžinimo. Tačiau, kai baigsis 12 mėnesių laikotarpis, turbūt tai įvyks vasaros pabaigoje, tuomet jau individualia tvarka viskas priklausys nuo teismų sprendimo. Jeigu bus priimti teismų sprendimai dėl apribojimo jų judėjimo laisvės, tai turbūt tai bus pratęsta dar šešiems mėnesiams. Tai metų pabaigoje turbūt matysime realią situaciją, kiek žmonių pavyko grąžinti į kilmės šalį savanoriškai arba priverstiniu būdu“, – sako viceministras.
Sienos grupės atstovė E. Volkonoska-Kolodziej sako, kad užsieniečių registracijos centruose gyvenę žmonės nenori likti Lietuvoje, jie pasiryžę grįžti namo.
„Aš stebiu tokią tendenciją, kad šeimos yra išskiriamos. Jeigu yra šeima, tai tėtį uždaro vienoje stovykloje, mamą su vaikais kitoje, ir jie palūžta. Arba brolis vienoje stovykloje, sesė kitoje, mamą į vienutę uždaro. Žmonės palūžta ir sako: aš geriau mirsiu savo šalyje, tegul mane užmuša, bet aš negyvensiu Lietuvoje. Aš atsimenu, kai dar rugpjūčio mėnesį važinėjau į stovyklas, tada dar buvo gana lengva į jas patekti, jie manęs klausė: kodėl lietuviai taip mūsų nemėgsta? O dabar šitie žmonės sako: mes nekenčiame Lietuvos už tai, ką mums padarė“, – pasakoja E. Volkonoska-Kolodziej.
Vis dažniau pasirodo ir Pasieniečių profsąjungos pranešimų, kad migrantų smurtą patiria ir pareigūnai. VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas pastebi, kad pareigūnai tampa bendravimo tarp politikų įkaitais ir patiria visuomenininkų spaudimą.
„Pareigūnai tikrai susiduria su milžiniškomis provokacijomis, kurios vyksta vos ne kasdieną. Jie yra kaltinami nepadarytais nusikaltimais, nes nei vienas nusikaltimas nėra įrodytas. Patys migrantai formuoja tam tikras situacijas, jas filmuoja, iš anksto yra tam pasiruošę ir ieško bet kokių būdų, kaip sukompromituoti pareigūnus. Aišku, manau, prieštaraujančių nebus, kad žmonių sulaikymas centruose ir laikymas ilgą laiką sukuria tam tikras problemas. Jau pats metas galvoti, ką mes su tais žmonėms darysime po metų ar po pusantrų“, – sako R. Petrauskas.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-04-28, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1683297/po-itariamo-prievartos-atvejo-migrantu-centre-vsat-atstovo-pozicija-kai-kas-is-karto-apkaltino-ar-net-pasmerke-musu-darbuotoja