Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽŽT) neseniai konstatavo, kad Lietuvos teisėsauga netinkamai tyrė galimą nusikaltimą dėl seksualinės mažamečio prievartos vaikų namuose. Anot EŽTT, nebuvo atlikta išsami psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, o medicininės apžiūros metu nebuvo prievartos įrodymų. Vis dėlto berniuką apžiūrėjęs psichologas priėjo prie išvados, kad jis galimai patyrė seksualinį smurtą. LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekspertai sako, kad ir prokurorai, ir teismai paskubėjo ir priėmė skubotą sprendimą neatlikti ekspertizių.
Berniukas apie seksualinį smurtą papasakojo globėjams
Šis atvejis susijęs su 2006 metais gimusiu mažamečiu, kuris teigė, kad katalikiškuose vaikų globos namuose 2008–2013 metais jį seksualiai išnaudojo trys vyresni berniukai.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė sako, kad berniuko globėjai kreipėsi pagalbos, kai mažametis pradėjo pasakoti apie patirtą prievartą.
„Nukentėjusio berniuko šeima kreipėsi į mus ir mes, tikėdamiesi teisingumo, padėjome surasti kompetentingą advokatą ir vėliau sekėme tą bylą. Taip ta istorija pateko į mūsų akiratį. Tuo metu buvo geresnė galimybė įvairioms religinėms bendruomenėms, katalikų bažnyčios institucijoms steigti nedidelius, privačius globos namus, dienos centrus. Tokiuose globos namuose atsidūrė šis vaikas ir tokios istorijos dažniausiai neblogai baigiasi. Tačiau šį kartą išgirdome apie tokius įvykius, berniukas pasakojo, jog išėjusioji vienuolė – teta, mama, kaip jis ją vadino, užrakindavo visus. Vyresni berniukai tyčiojosi, ėmėsi seksualizuotų veiksmų prieš jį“, – pasakoja K. Mišinienė
DELFI specialiojo korespondento Dainiaus Sinkevičiaus teigimu, globos namų vadovė vienuolė bandė istoriją užglaistyti, teigė, neva berniukas išsigalvojo.
„Globos namų vadovė vienuolė bandė tą istoriją sumenkinti, parodyti, kad nieko nebuvo, vaikas išsigalvojo, nors tuo metu jau buvo „Užuovėjos“ specialistės išvados, kad jis galėjo patirti seksualinę prievartą. Ji (globos namų vadovė – LRT) bandė vaiką užčiaupti, pažadėjo jam nupirkti labai gerą žaislą ir nupirko džipą, kad jis būtų laimingas ir niekas apie tai nesužinotų“, – teigia jis.
Ne kartą buvo teikti prašymai atlikti išsamią teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo atmesti, motyvuojant, kad nėra pakankamai liudytojų. Pasak D. Sinkevičiaus, kai kurie toje istorijoje veikę vaikai šiuo metu jau yra suaugę ir gyvenimą kuria užsienyje, todėl teisėsauga jų neieškojo. O KOPŽI centro vadovė sako, kad likę apklaustieji neigė šios istorijos tikrumą.
„Mes pasitikime teisėsauga, negalime sakyti, kokius veiksmus ten reikia atlikti. Tačiau šiuo atveju buvo priimtas sprendimas neatlikti jokios ekspertizės, neva ji nereikalinga. Visi apklausti vaikai, visi neigia, kad taip gali būti. Mus užsiutino tai, kad vienuolynas pabrėžė, kaip mylėjo tą berniuką. Neatlikus tam tikrų veiksmų buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismai, deja, pakartojo šitą nuostatą, kad nereikėjo atlikti tos ekspertizės“, – piktinasi K. Mišinienė.
Vis dėlto generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas pabrėžia, kad nors teismuose pasitaiko klaidų, pagal Lietuvos teisinę sistemą konstatuota, kad tyrimas atliktas tinkamai.
„Taip jau yra, kad klaidų padaro ir prokurorai, ir teismai. EŽTT pažymėjo, kad valstybė ėmėsi aktyvių veiksmų, iškart pradėjo tyrimą, ėmėsi reikiamų procesinių veiksmų, kad išsiaiškintų situaciją, nustatytų kaltuosius. Tyrimas buvo atliktas per trumpą laiką, šiuo atveju buvo ir blogybė, kad paskubėta priimti sprendimą. (…) Šiuo atveju buvo blogai, kad nei aukštesnysis prokuroras nepalaikė pareiškėjų, kad reikia tokios ekspertizės, nei aukštesnieji teismai. Pagal Lietuvos teisinę sistemą praėjus procedūras, konstatuota, kad tyrimas atliktas išsamiai ir tinkamai. Deja, kaip matome, EŽTT su tuo nesutiko, pasakė, kad tokiose bylose ekspertizės yra reikalingos. Neišnaudojus šitos galimybės, klaida ir buvo padaryta“, – pasakoja S. Verseckas.
Sulaukė raginimų nejuodinti Bažnyčios
Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, 2018 metais ekspertizės išvadų reikėdavo laukti apie metus.
„Tai nutiko 2018 metais, tuo metu turėjome gana blogą situaciją su vaikų, nukentėjusių nuo seksualinių nusikaltimų, ekspertizių atlikimo terminais. (…) Vien paskyrus tokią ekspertizę, kol ji bus atlikta, reikia laukti keletą mėnesių. Dar porą mėnesių užtrunka ekspertizė ir išvadų gavimas. Dar reikia iki metų laiko vien tam, kad būtų gauta išvada. Gal tai ir lėmė, kad tokie tyrimai ir sprendimai būtų priimti greičiau. Buvo apklausti medikai, net psichologo išvada buvo nekategoriška, kaip prielaida“, – teigia jis.
K. Mišinienė sutinka su nuomone, kad ekspertizių atlikimo laikas tokiose bylose – per ilgas.
„Kiek metų dirbu, tiek iškyla klausimas dėl ekspertizių atlikimo laiko: susirenka, diskutuoja ekspertai, sveikatos ministerija mušasi į krūtinę, kad terminai kiti. Mes lazerius sugebame sukurti, bet ekspertizės laiko negalime sutrumpinti“, – svarsto KOPŽI centro vadovė.
Pasak K. Mišinienės, pajudinus seksualinės prievartos klausimą, sulaukta vertinimų, kad nereikia juodinti bažnyčios.
„Aš prisimenu, koks triukšmas kilo, kai mes davėme advokatą, pradėjome skųsti sprendimus, kokių skambučių sulaukėme, kokių vertinimų, kad nereikia juodinti bažnyčios. Tie patys nutrinti teiginiai, kad, pajudinęs seksualinės prievartos klausimą, tampi bažnyčios juodintoju“, – teigia ji.
S. Verseckas sako, kad prokurorai priėjo prie išvados, kad, trūkstant įrodymų, abejonės yra įtariamųjų naudai.
„Prokurorų išvada nebuvo tokia, kad nieko neįvyko, jų išvada buvo, kad tų duomenų nepakanka konstatuoti tuos buvusius faktus, todėl vadovautasi tuo, kad visos abejonės galimų įtariamųjų naudai“, – atskleidžia jis.
S. Verseckas pabrėžia, kad praeitais metais nebuvo nė vieno asmens, išteisinto nepilnamečių seksualinio pobūdžio bylose.
„Pradedant nuo to, kad yra specializuotų prokurorų, kurie dirba su nepilnamečiais vaikais, skiriamas ypatingas dėmesys tiems nusikaltimams, kuriuose nukenčia nepilnamečiai vaikai. (…) Galime pasidžiaugti, kad praeitais metais neturėjome nė vieno išteisinto asmens“, – sako generalinės prokurorės pavaduotojas.
Trūksta advokatų, kurių specializacija – seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus
Paklausus Teisingumo ministerijos pozicijos dėl EŽTT sprendimo, buvo gautas atsakymas raštu, kad naujas sprendimas įsigalios liepos 9 d. ir bus išplatintas prokurorams ir teismams. Bus atkreiptas dėmesys į pagrindinius šioje byloje priimto sprendimo aspektus. Teisingumo ministerija yra inicijavusi valstybės garantuojamas teisines pagalbas, reformą, kuri geriau užtikrins atstovavimą nepilnamečiams ir jų pripažinimą nukentėjusiaisiais.
Tačiau, pasak K. Mišinienės, tie patys advokatai teismuose gina ir seksualinį nusikaltėlį, ir auką.
„Atrodo, kad verčiame įstaigas, ministerijas teisintis. Mes iš karto samdėme prekybos žmonėmis bylose patyrusį advokatą ir jis rašė skundą būtent į EŽTT, kurį dabar turime laimėtą. Reikia specializuoto advokato, nes tikrai mūsų visiškai netenkina situacija, kad advokatas sėdi byloje ir gina seksualinį nusikaltėlį, o šiandien jis paskirtas atstovauti aukai. Niekaip negaliu su tuo sutikti, tačiau kol kas mes turime tokią situaciją“, – teigia KOPŽI centro vadovė.
S. Verseckas sutinka, kad reikia specializuotų advokatų, dirbančių su nepilnamečiais seksualinio pobūdžio nusikaltimų bylose.
„Dėl laisvai samdomo advokato tai klientai pasirenka. Čia jau etinis klausimas, jeigu vieną dieną jis gina nukentėjusįjį, o kitą dieną atstovauja kaltinamajam. Labai gera mintis, kad valstybė turėtų investuoti į advokatus, kurie dirbtų su vaikais, nepilnamečiais, kurie nukentėjo nuo tokio pobūdžio nusikaltimų, nes tai iš tikrųjų labai didelė specifika. Sudėtingas gebėjimas rasti kontaktą su auka, su nukentėjusiuoju. Reikia ne tik teisinių, bet ir psichologinių žinių“, – pabrėžia generalinės prokurorės pavaduotojas.
Šiuo metu vienuolių įkurti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vaikų globos namai yra uždaryti. K. Mišinienės teigimu, globos namų direktorė vienuolė nepripažino, kad mažametis buvo išnaudojamas kitų globotinių.
„Vienuolynas veikia, o globos namai – jau nebe. (…) Iš vienos pusės, mes turime seserį vienuolę, atsidavusią darbui, mokslus atitinkamus baigusią, iš kitos pusės girdėjome nukentėjusio vaiko liudijimus ir matėme jos gana dviveidišką elgesį, kuris niekaip neatitinka turimų jos regalijų. (…) Visi apklausiami vaikai kalbėjo tais pačiais žodžiais, tarsi koks popieriukas būtų prieš akis, sakiniai, žodžiai jų yra tie patys. Gynyba buvo labai arši, tai nedaro garbės nei vienuolynui, nei seseriai vienuolei“, – sako K. Mišinienė.
Klaipėdoje iš kalėjimo paleistas prievartautojas vėl išžagino moterį
Viename iš Klaipėdos parkų buvo užpulta pilnametė mergina, ji buvo išžaginta. Paaiškėjo, kad įtariamasis teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus – už lytinius nusikaltimus. Neseniai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Pasak D. Sinkevičiaus, teisėsauga negali nieko padaryti, kad apsaugotų nuo tokių įvykių.
„Tai ne vienintelis atvejis, Lazdynų parke prieš keliolika metų siautėjo seksualinis maniakas ir visas Vilnius buvo ant kojų pastatytas. Jis išėjęs į laisvę ne vieną nepilnametę, mažametę buvo užpuolęs. Ką mes galime padaryti? Šiuo atveju nieko, jeigu asmuo nuo A iki Ž atlieka bausmę ir valstybė negali jo persekioti pagal galiojančius įstatymus ir stebėti. Pasižiūrėkime, kas su tais asmenimis vyksta, kai juos nuteisia ir uždaro į kalėjimus. Nieko. Jie būna uždaryti atskirai nuo kitų, kad nebūtų problemų. Niekas jų nekeičia. Viena programa, kuri gali būti taikoma tokius nusikaltimus padariusiems asmenims, tačiau specialistų nėra, nėra gydymo“, – problemą išskiria D. Sinkevičius.
K. Mišinienės teigimu, nuteistiesiems už seksualinį smurtą turi būti suteiktas gydymas, terapijos.
„Iš įkalinimo įstaigos išleistas asmuo po 3–4 dienų kaip žvėris užpuola žmogų tame pačiame parke, kuriame ir ankstesnius nusikaltimus darė, vėl jauną merginą sužaloja, dabar kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti. Neįtikėtina, kad šitiems žmonėms skiriamos bausmės periodiškai. Žmogus, pamatęs aukos kraują, seksualiai susijaudina. Tai kokią įtaką jam gali padaryti tos grotos ant langų? Jokios“, – svarsto K. Mišinienė.
Teisingumo ministerija nurodo, kad rekomenduojama sustiprinti lytinį elgesį keičiančių programų taikymo plėtrą, priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevenciją, nuteistiesiems teikiamą terapinę ir psichinę pagalbą ir tiesioginį psichologų darbą su šiais asmenimis.
Vis dėlto specialusis korespondentas D. Sinkevičius sako, kad ministerijos nurodomų terapinių programų nėra.
„Iš tikrųjų nuteistasis atsikelia, nuo ryto iki vakaro nieko neveikia, tokia yra programa – laukia, kol išeis į laisvę. Gydymas – pagrindinė problema, nes yra vaistų, bet pagal įstatymus turi būti pačio asmens sutikimas, o juk ne kiekvienas nori“, – teigia jis.
LRT RADIJO klausytojų apklausa rodo, kad 83 proc. žmonių mano, jog Lietuvoje per mažai rūpinamasi seksualinį smurtą patyrusiomis aukomis. Kaip vieną iš problemų, su kuriomis susiduriama atliekant teismo ekspertizes, K. Mišinienė išskiria psichologų trūkumą.
„Matome, kad psichologės pervargusios, perkrautos – jų našta yra labai didelė. Ekspertės ant rankų turi būti nešiojamos už tai, kokią jos naštą prisiima, tačiau valstybė abejingai į jas žiūri – reikia plėsti komandą“, – sprendimą siūlo KOPŽI centro vadovė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-05-21, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2269867/po-eztt-sprendimo-klausimai-kodel-teisesauga-netikejo-apie-prievarta-kalbejusiu-vaiku