Po 9 metus trukusio pragaro – dar vienas smūgis: tai – absoliuti teisinės sistemos gėda ir nesėkmė (“www.delfi.lt”, 2020-08-12)

Po daugybę metų Pravieniškių pataisos namuose trukusių patyčių ir prievartavimų prabilęs buvęs nuteistasis Jonas, kurio pragariška gyvenimo istorija pasakojama dokumentiniame filme „Pravieniškių mafija“, sulaukė dar vieno smūgio – Kaišiadorių prokuratūra paskelbė, kad po pusantrų metų trukusio tyrimo nutraukia ikiteisminį tyrimą Joną galimai nuskriaudusiems kaliniams.

Šį tyrimą atliko Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai – tie, kurie ir turėjo užtikrinti, kad nė vienas bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis nuteistasis nepatirtų jokios prievartos.

Neįtikėtina, bet ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai net nevertino, ar kalinių prižiūrėtojai tinkamai atliko savo pareigas, tačiau nutarime nutraukti tyrimą pažymėjo, jog apie patirtą seksualinę prievartą prabilęs buvęs nuteistasis Jonas esą yra kone pats kaltas, kad ilgą laiką tylėjo ir užkirto galimybę išaiškinti prieš jį įvykdytus nusikaltimus. O apie tai, kad jis dar atlikdamas bausmę daugybę kartų skundėsi įkalinimo įstaigos darbuotojams, prokuratūros nutarime net neužsimenama. Juk neatsitiktinai ikiteisminį tyrimą atlikę Pravieniškių pareigūnai net nesiaiškino, ar dėl to, kas daugybę metų vyko pataisos namuose, atsakomybės neturėtų prisiimti čia dirbę ir tebedirbantys darbuotojai.

Maža to, prokuratūra nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, jog jo metu esą net nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažintam Jonui būtų padaryti kokie nors sužalojimai, nors toje pačioje baudžiamosios bylos medžiagoje teigiama priešingai – ligos istorijoje yra juodu ant balto parašyta, kad Jonas ne kartą skundėsi patyręs seksualinę prievartą, o gydytojas net ir paliudijo, jog tokių kalinių kaip Jonas Pravieniškėse – tiek daug, kad net sunku visus juos prisiminti.

Tačiau tai – ne įrodymas, nes galimi prievartautojai kaltės nepripažino.

Jau daugiau kaip metus Joną globojančio ir teisinę pagalbą teikiančkio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė neslėpė, kad prokuratūros sprendimas yra „absoliuti teisinės sistemos gėda ir nesėkmė“.

„Mūsų manymu, tyrimo, kuriame smulkiai užfiksuotas devynerius metus trukęs nuteistojo prievartavimas, nesurinkus pakankamai įrodymų, nutraukimas – yra absoliuti teisinės sistemos gėda ir nesėkmė, – sakė K. Mišinienė. – Teisininkai, pasirašydami tokį dokumentą, išstato mūsų šalį į gėdos alėją – argi ne farsas yra pasiremti galimų prievartautojų „nieko ten nebuvo“, o gydytojo fiksuotus sužalojimus, blogėjančią psichinę būklę, diagnozuotą potrauminio sutrikimo sindromą atmesti kaip nereikšmingus? Beje, tam pačiam medikui tvirtinant, jog jis visko ir nepamena, nes kalinių su panašiomis problemomis buvę labai daug.“

Lojalumas saviems yra aukščiausias įstatymas

KOPŽI vadovė įsitikinusi, kad ikiteisminio tyrimo baigties buvo galima tikėtis kitokios, jeigu jį būtų atlikę su kalėjimų sistema nesusijusi teisėsaugos institucija – juk ir garsioji „Pravieniškių mafija“ paaiškėjo, kai į pataisos namus atvyko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir sulaikė ne tik čia karaliavusius Kauno nusikalstamų grupuočių šulus, bet ir ilgametį Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūną, galimai veikusį kartu su nusikaltėliais. Šį pareigūną puikiai prisimena ir Jonas, taip ir nesulaukęs pagalbos.

„Kyla klausimas – ar įmanoma tokį baisų nusikaltimą ir jo dangstymą tirti tos pačios įstaigos pareigūnams? – klausė K. Mišinienė. – Įstaigoje, kurioje lojalumas saviems yra aukščiausias įstatymas? Kaip patyčia skamba prokurorės pasvarstymas, jog nukentėjusysis, būdamas „žemiausio luomo atstovas“, kažkodėl nesiskundė, o kreipėsi su pareiškimu tik išėjęs į laisvę. „Mane prievartaudavo visur – sandėliuke, po laiptais, dušuose, tualete“, – teigė buvęs kalinys, šiuo metu gyvenantis su labai sunkiomis patirtos prievartos pasekmėmis. „Bet mes nemokame to ištirti“, – turėtų prisipažinti prokurorės iš Kaišiadorių.“

Prokurorės Inos Zabielienės priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą KOPŽI ketina apskųsti aukštesniajam prokurorui, o paskui – jeigu reikės, ir teismui.

Žinojo, bet nieko nedarė

Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo policijoje buvo pradėtas dar 2019 m. vasarį, kai KOPŽI darbuotojų paragintas buvęs nuteistasis Jonas nutarė nebetylėti. Kadangi nusikaltimai buvo padaryti įkalinimo įstaigoje, policija medžiagą persiuntė į Kaišiadorių prokuratūrą – tą pačią, kurios prokurorai daugybę metų net nepastebėdavo, kokį pragarą pataisos namuose patiria su nusikalstamomis grupuotėmis nesusiję ir pirmą kartą už grotų patekę kaliniai. Tiems patiems Kaišiadorių prokurorams, kurie net neprieštaraudavo, jog nusikaltimus zonoje darančius, tačiau dokumentuose labai pavyzdingus „Pravieniškių mafijos“ šulus teisėjai anksčiau laiko išleistų į laisvę.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvęs nuteistasis Jonas pasakojo tai, ką Pravieniškių pareigūnai žinojo daugybę metų – vos patekęs į pataisos namus jis taip pat sulaukė reikalavimo susimokėti už gyvenimą, nes kitaip buvo grasinama pažeminti iki žemiausios nuteistųjų kastos.

Kadangi Jonas pinigų neturėjo, kaliniai prieš jį naudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir seksualinę prievartą. Ir tai tęsėsi daugiau kaip 9 metus – visą tą laiką, kai nuteistasis atliko jam teismo skirtą bausmę.

Per apklausą Jonas nurodė tris asmenis, kurie jį prievartaudavo ir grasindavo, jog jį suluošins ir padarys neįgaliuoju, jeigu šis tik kam nors pasiskųs. Taip pat nurodė ir pareigūnus, kurie tai žinojo ir kurių pagalbos ne kartą prašė, o kai šie nesureagavo, net į Kalėjimų departamentą laišką parašė, maldaudamas perkelti kalėti į kitą įkalinimo vietą – net sutiko kalėti pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis. Tačiau departamento vadovybė nurodė, kad toks prašymas gali būti tenkinamas tik „išimtiniais atvejais“, o šis atvejis tikrai ne toks, ir Jonui vėl pasiūlė kreiptis į tuos pačius jo saugumo užtikrinti negalinčius ir nieko nematančius Pravieniškių pareigūnus.

Nematė, bet žino, kad neskriaudė

Ikiteisminio tyrimo metu Pravieniškių tyrėjai apklausė nuteistuosius, kurie tuo metu kalėjo su Jonu, taip pat pareigūnus, kurie buvo atsakingi už kalinių priežiūrą, tačiau nė vienas nepatvirtino, jog būtų žinojęs, kad nukentėjusiuoju pripažintas Jonas būtų buvęs seksualiai išnaudojamas. O kai kurie jų net savo apklausos protokoluose primygtinai pabrėždavo, kad Jono niekas neskriaudė, nors taip pat nurodydavo, jog nieko apie tai, KAD šis patyrė prievartą, nežinojo.

Kad seksualiai prievartavo ir tyčiojosi iš nuteistojo, neprisipažino ir įtariamaisiais patraukti trys vyrai. Tiesa, vienas jų prisiminė, kad kartą Jonas jam buvo pasiskundęs, jog yra prievartaujamas kito nuteistojo (vieno iš trijų įtariamųjų).

„Manau, kad jis tai man pasakojo tikėdamasis, jog jam padėsiu ir kartu nueisiu pas pareigūnus, bet aš juo nepatikėjau – juk tas kalinys kalėjo „bachūrų“ būryje ir ten tokie dalykai kaip vyro santykiavimas su vyru yra neįmanomi“, – sakė tuo metu įtariamuoju patrauktas vyras.

Šis įtariamasis kategoriškai neigė, jog kalinį ne tik prievartavo, bet ir jam į išeinamąją angą sugrūdo medvaržčius – esą tai šis padarė pats, nes norėjo, jog iš Pravieniškių būtų pervežtas į Lukiškes.

Kitas įtariamasis irgi kategoriškai kratėsi įtarimų, tuo metu jo sesuo, sužinojusi apie broliui mestus kaltinimus, ėmė Jonui rašyti žinutes ir prašė atleisti, net finansinę paramą pasiūlė, bet už tai prašė pasirašyti susitaikymo protokolą. Bet jo taip ir nepasirašė – brolis įtikino, jog jis yra nekaltas.

Trečias įtariamasis Pravieniškių pataisos namuose buvo įkalintas dėl prieš mažametį panaudotos seksualinės prievartos. Vienai politinei partijai priklausęs vyras aiškino, kad išvis nieko negali pasakyti, nes su nukentėjusiuoju pataisos namuose beveik nebendravo.

Gydytojas: tokių atvejų buvo labai daug

Bet kad Jono teiginiai apie patirtą prievartą yra ne iš piršto laužti, vis dėlto kai kurie nuteistieji patvirtino – esą pataisos namuose sklido kalbos, kad kalinys yra prievartaujamas.

Tuo metu buvusio kalinio ligos istoriją apžiūrėję pareigūnai surado įrašų, kurie patvirtina, kad įvykių Pravieniškėse išties būta. „Skriaudžiamas kitų kalinių, buvo prievartaujamas sekmadienį, nenori daug pasakoti, nes bijo pasekmių“, – viename ligos įraše nurodė tuo metu Pravieniškėse dirbęs gydytojas Benjaminas Saveras.

Kitame šio gydytojo įraše taip pat užsimenama apie baisius įvykius: „Kasdien vis naujų kankinimų prisigalvoja būrio nariai – prišlapina į patalynę, muša, mėgina išprievartauti. Bijo būti būryje, nes 1-2 val. nakties varo į tualetą, kur prievartauja. Pastoviai iš jo tyčiojasi, neleidžia net pavalgyti.“

Gydytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo būklė yra bloga – kalbėdamas jis dreba, yra apimtas gilios depresijos ir net bijo paaiškinti, kas nutiko.

Per apklausą B. Saveras atskleidė dar baisesnę realybę – nors ir prisipažino, kad pamena Joną, tačiau jo nusiskundimus pasiūlė perskaityti ligos istorijoje. O ši, kaip paaiškėjo, net nėra sunumeruota – jeigu nori, gali išimti bet kurį puslapį ir niekas nepastebės.

„Man sunku papasakoti, nes praėjo daug laiko, įvairių atvejų yra daug, nuteistųjų su panašiomis problemomis taip pat yra labai daug“, – sakė B. Saveras.

Jis taip pat pridūrė, kad informacijos, kurią jam pasako nuteistasis, be raštiško nuteistojo sutikimo negali atskleisti, nebent gauna oficialų teisėsaugos institucijų raštą.

Kuo tapome, kad pateisiname prievartautojus?

2016 m. lapkritį į laisvę išėjęs Jonas ne kartą buvo apžiūrėtas gydytojų, kurie konstatavo, kad gyvenimas pataisos namuose jį labai paveikė, o „dėl subjektyviai suvokiamos grėsmės savo sveikatai bei gyvybei jis pasirinko poziciją šiems veiksmams nesipriešinti“.

„Naudotas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusio sveikatą“, – nurodė ekspertai.

Dėl patirto potrauminio streso Jonui iki šiol reikalinga medikų pagalba.

Ikiteisminį tyrimą nutraukusi Kaišiadorių prokurorė savo nutarime pabrėžė, kad esą nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog nukentėjusysis įkalinimo įstaigoje būtų prievartautas, apie tai esą nieko nežinojo ir pataisos namų administracija, o pats nukentėjusysis į teisėsaugą kreipėsi pavėluotai, taip užkirsdamas kelią bet kokių įrodymų gavimui.

Be to, prokurorės teigimu, nukentėjusiojo, liudytojų ir įrodymų parodymai nesutampa, o visos kilusios abejonės turi būti traktuojamos įtariamųjų naudai.

„Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, jog nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo“, – pabrėžiama prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio prievartavimo.

Prokurorė I. Zabielienė taip pat pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos procesinės galimybės įrodymams surinkti.

„Kokiomis taisyklėmis, kokia „subkultūra“, galima pateisinti žmogaus seksualinį prievartavimą? – nesutikdama su prokuratūros nutarimu klausė K. Mišinienė. – Panašu, kad tvaikas iš mūsų apgailėtinų įkalinimo įstaigų veržiasi ir už storų sienų, apipainioja ir mūsų protus, jei galime ramiai reaguoti į tokius kaip Jono atvejus, samprotauti, jog „ten jų reikalai, jų taisyklės“. Vienareikšmiškai manome, jog asmenys, ilgus metus kankinę šį vyrą, turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o įkalinimo įstaigų vadovai netoleruoti tokių kraštutinių žmogaus žeminimo formų. Ar atimti laisvę reiškia atimti orumą? Kas nusprendė, jog nuteistieji gali būti kankinami? Laisvės atėmimo organizatoriai turi mandatą iš valstybės, iš visuomenės proporcingai bausti nusikaltusius asmenis, o ne puoselėti prievartos, priklausomybių, nužmoginimo tradicijas.“

Pasak K. Mišinienės, nusikaltimo aukoms labai sunku prabilti apie patirtą prievartą, nes jie sulaukia ne tik priešiškumo, bet ir fizinių bausmių – taip buvo ir su Jonu, kai šis tik viešai prabilo apie pragarą Pravieniškėse, o pareigūnai net nenorėjo šio atvejo tirti ir liepė jam pačiam susirasti skriaudikus. Bet net tada, kai skriaudikus surado ir apkaltino dėl smurto, po pusės metų paaiškėjo, jog šie – nekalti, nes iš tikrųjų smurtavo kiti asmenys. O kas jie tokie, taip ir nesugebėjo nustatyti.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Dainius Sinkevičius

Publikuota: 2020m. rugpjūčio 12d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-9-metus-trukusio-pragaro-dar-vienas-smugis-tai-absoliuti-teisines-sistemos-geda-ir-nesekme.d?id=84974763