Pastaraisiais mėnesiais į viešumą patenkanti informacija apie dvasininkų vykdomus seksualinius nusikaltimus, rodos, perpildė kai kurių tikinčiųjų kantrybės taurę. Birželio 29 d. daugiau nei 160 žmonių, tarp jų ir kunigai, išsiuntė vieša laišką Lietuvos vyskupams dėl seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje tyrimo pradėjimo. Kaip teigia viena iš laiško iniciatorių Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Danutė Gailienė, kreipimosi tikslas – paraginti Lietuvos Bažnyčią pradėti nepriklausomą išorinį tyrimą, leisiantį padėti dvasininkų seksualinį smurtą patyrusioms aukoms.
Anot profesorės, paskutinis lašas buvo šiais metais “Delfi” paviešinta skandalinga informacija, kad Vilniaus arkikatedros kancleris kunigas Kęstutis Palikša nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Žinoma kunigui taip pat buvo iškelta byla dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti, tačiau pritrūkus įrodymų – byla nutraukta. Visgi po “Delfi” publikacijos tyrimas atnaujintas. Prof. D. Gailienė stebisi, kaip galėjo prokuratūra daryti kratą kunigo darbo vietoje, o vėliau žiniasklaidai Bažnyčia tikino apie tai nieko nežinojusi.
Kad nepriklausomas išorinis tyrimas būtinas, sutinka ir VšĮ “Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras” vadovė Kristina Mišienė.
Jos teigimu, Lietuvoje dešimtmečius tylėta apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus. “Uoliai vykdome vieno vyskupo reikalavimą “nenešti iš namų šiukšlių”. Nedrąsiai prabilusios aukos būdavo tuoj pat sudraudžiamos, nutildomos arba dar blogiau, jų gyvenimai, psichologinė būsena po siūlelį išnagrinėjami, suniekinami”, – sako ji.
Viešais laiškais
Kaip jau minėta, šių metų birželio 29 d. susivieniję bendraminčiai išsiuntė viešą laišką. Jis skirtas konkrečiai šiems vyskupams: Vilniaus arkivyskupui metropolitui, LR kariuomenės ordinariato apaštališkajam administratoriui Gintarui Grušui, Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui, Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, Kaišiadorių vyskupui Jonui Ivanauskui, Telšių vyskupui Rimantui Norvilai, Vilkaviškio vyskupui Rimantui Vorvilai, Panevėžio vyskupui OFM Linui Vodopjanovui, kopija siųsta ir arkivyskupui Petar Antun Rajič, apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse.
“Delfi” pateikia laiško kopiją:
“Jūsų Ekscelencijos,
Pastarieji plačiai nuskambėję įvykiai dėl kunigų seksualinių nusikaltimų sukrėtė katalikų bendruomenę Lietuvoje. Tikintiesiems kyla daug neatsakytų klausimų, slopsta visuomenės pasitikėjimas institucine Bažnyčia. Vis dar nepasibaigusi istorija ypač skaudi Vilniaus arkivyskupijos tikintiesiems, tačiau kartu prisimename ir kitose vyskupijose nutikusius, ne kartą žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje aptartus, teismų patvirtintus atvejus, bylojančius apie nepilnamečių bei pažeidžiamų asmenų išnaudojimą Bažnyčioje.
Vietinių Bažnyčių Europoje ir pasaulyje naujausia patirtis byloja, kad vaisingiausias, katalikų bendruomenę sutaikantis ir visuomenės pasitikėjimą sugrąžinantis kelias, leidžiantis gydyti pedofilijos, seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine bei socialine valdžia žaizdas – tai nepriklausomos ekspertų komisijos tyrimas. Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir pažvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn.
Atsakomybė, “kad tokie reiškiniai bet kokia forma daugiau nepasikartotų”, “visų pirma tenka apaštalų įpėdiniams, kuriems Dievas patikėjo pastoracinį vadovavimą savo tautai, ir iš jų reikalaujama, kad jie įsipareigotų atidžiai sekti dieviškojo Mokytojo pėdomis” (apaštališkasis laiškas Vos estis lux mundi). Todėl raginame skubiai steigti tokią komisiją Lietuvoje iš teisininkų, psichologų, medikų, sociologų, kriminalistų, Bažnyčios istorikų, socialinės pagalbos praktikų. Būtinas visiškas Komisijos nepriklausomumas – jai vadovauti turi nešališkas aukščiausios kompetencijos akademinis ekspertas, asmuo, turintis visuomenės pasitikėjimą ir nesusijęs su Bažnyčia kaip institucija. Privalu, kad vyskupai ordinarai įsipareigotų su komisija geravališkai bendradarbiauti ir suteikti jai prieigą prie visų reikiamų duomenų, įskaitant archyvinius. Tik kuo patikimesnis žinojimas apie tikrąją dalyko padėtį ir skaidrumas leis bent ateityje išvengti melo, dviprasmybių ir dangstymo. Lygia greta būtina kurti efektyvią, o ne formalią prevencijos, pranešimų apie nederamą elgesį ir pagalbos aukoms sistemą.
Visa širdimi priimame popiežiaus Pranciškaus žodžius ir Jus kviečiame radikaliai į juos atsiliepti: “seksualinio išnaudojimo krizė Bažnyčiai yra ypač sunki, nes ji pakerta jos gebėjimą iki galo priimti ir liudyti išlaisvinantį Dievo buvimą. Nesugebėjimas tinkamai veikti, kad šis blogis būtų sustabdytas, ir ateiti į pagalbą jo aukoms subjaurojo patį mūsų Dievo meilės liudijimą”.
Svarbiausia – aukos
“Nusprendėme, kad gal reikia Bažnyčią paraginti geruoju, jei tai iš savęs nevyksta institucijoje”, – sako prof. D. Gailienė ir priduria, kad viešas tyrimas Lietuvoje yra neišvengiamas – tai rodo kitų šalių pavyzdžiai.
Kaip toliau pasakoja profesorė, ryškios reakcijos iš hierarchų nebuvo – tik arkivyskupas G. Grušas pasikvietė pokalbiui. Pokalbyje dalyvavo vyskupo nuožiūra atrinkti laišką pasirašę asmenys.
“Mes iš anksto nežinojome formato. Buvo susitikimas, kuriame apsikeista nuomonėmis. Galbūt pagrindinis klausimas, kuris liko neišspręstas, yra tie du formatai: vidinis tyrimas ir nepriklausomas išorinis tyrimas. Apie tai diskutavome. Iš pradžių buvo nuomonė, kad “mes atliekame vidinius tyrimus ir rūpinsimės toliau ir kai tai pabaigsime, galbūt tada reikės nepriklausomo tyrimo”. Mes bandėme pasakyti, kad šie procesai mažiausiai turi būti paralelūs”, – sako prof. D. Gailienė.
Anot jos, kol kas Bažnyčia nenori leisti vykdyti nepriklausomą tyrimą. Panašiai, sako pašnekovė, priešinamasi ir Lenkijoje. Tačiau prof. D. Gailienė akcentuoja, kad nepriklausomumas yra būtinas aukų gerovei užtikrinti. Ji pabrėžia, kad mes net nežinome, kas tie nukentėję žmonės, negalime jiems padėti.
“Iš traumų psichologijos žinome, ko reikia aukai, kad ji galėtų sveikti. Pirma, turi būti įvardinta, kad buvo piktnaudžiaujama, kad auka yra auka. Kas nėra savaime suprantama, ypač tokiuose priklausomybės ir galios žaidimuose”, – sako profesorė. Anot jos, dažnai kaltieji yra labai linkę kvestionuoti pačios aukos patikimumą.
Iš Bažnyčios institucijos, sako pašnekovė, aukos ne visada gauna atsiprašymą, taip pat net pati institucija kartais nesuvokia, kad yra aukai skolinga. Kartais, teigia profesorė, Bažnyčios pozicija būna net pikta, įsijungia gynybiniai mechanizmai. O štai aukos – jos lieka neišgirstos, jų gyvenimai sugriauti.
Pašnekovė pabrėžia, kad seksualinis smurtas, žvelgiant iš psichologinės raidos perspektyvos, yra labai žalingas. “Jis susijęs su labai sunkiomis pasekmėmis: asmenybės sutrikimais, priklausomybėmis ir taip pat seksualiniais sutrikimais, smurtavimu”, – teigia prof. D. Gailienė.
Anot jos, kitose šalyse jau atlikti vieši nepriklausomi tyrimai parodė, kad aukų patirtys itin sunkios. Nepriklausomo tyrimo metu yra kviečiamos atsiliepti dvasininkų seksualinį smurtą, piktnaudžiavimą patyrusios aukos. Tokiu būdu bandoma aukoms padėti, jas išgirsti, suteikti teisingumą, mat informacija apie kai kuriuos seksualinio smurto atvejus nepasiekia teisėsaugos, o kartais net ir pačios Bažnyčios.
Tačiau tokie tyrimai gali būti itin naudingi ir mokslui. Prof. D. Gailienė pasakoja, kad Austrijoje vykdant nepriklausomą išorinį tyrimą kartu savo tyrimą vykdė ir Vienos universiteto mokslininkai. Jie vertino į tyrimą atsiliepusių ir sutikimą davusių aukų psichologinę būklę. Tyrimas parodė, kad kai kuriems žmonėms trauma išlieka daugybę metų.
Prof. D. Gailienė teigia, kad išoriniam tyrimui būtų svarbūs net ir tie atvejai, kuomet konkrečių aukų nėra. Pavyzdžiui – pas kunigą rasta vaikų pornografijos. Pašnekovė pabrėžia, kad svarbūs visi piktnaudžiavimo atvejai, kurie būna nutylimi, kartais net dangstomi.
Lietuvoje dešimtmečiais tylėta apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus
K. Mišinienės vadovaujamas centras padeda aukoms, tarp jų ir toms, kurios nukentėjo nuo dvasininkų seksualinio smurto. Ji teigia, kad viešas laiškas maloniai nustebino, sukėlė pasididžiavimo jausmą. “Neslėpsiu, pastaraisiais metais vis pagalvodavau, kurgi dingo sąžiningi, stiprūs, geri, protingi katalikų žmonės, negi jie gali apie juos piktinančius dalykus kalbėtis tik tarp savų? Negi jų tiesos dvasia yra palaužta? Pasirodo – ne, nepalaužta”, – teigia K. Mišinienė.
Ji teigia, kad Lietuvoje dešimtmečius tylėta apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus. “Uoliai vykdėme vieno vyskupo reikalavimą “nenešti iš namų šiukšlių”. Nedrąsiai prabilusios aukos būdavo tuoj pat sudraudžiamos, nutildomos, arba dar blogiau, jų gyvenimai, psichologinė būsena po siūlelį išnagrinėjami, suniekinami. Šiame uždarame, siaurame lauke visi Bažnyčios nuopelnai, jos garbinga praeitis tarsi atsisukdavo prieš nukentėjusį asmenį, užgriūdavo jį, jo šeimą visu sunkumu, o tvirkintojas ar prievartautojas tapatindavosi vos ne su persekiojamu Jėzumi Kristumi.
Tad ypatingai vertinčiau, turėčiau daug lūkesčių dėl Viešo laiško judėjimo, kuris, labai tikiuosi, padės atverti sudvisusius, tamsius paslapčių kambarius, išlaisvins nukentėjusiųjų kančia, padės jiems pasiekti teisingumą ir, kas taip pat labai svarbu, padės identifikuoti patogiai besijaučiančius vaikų ir pažeidžiamų suaugusiųjų seksualinius skriaudėjus”, – sako K. Mišinienė.
K.Mišinienės paminėtas teiginys, kad seksualiniu piktnaudžiavimu kaltinami dvasininkai save kartais tapatina su persekiojamu Jėzumi Kristumi nėra iš piršto laužtas. Kaip pavyzdį galime pateikti jau minėtą K. Palikšos atvejį.
“Delfi” gegužės 25 d. publikavo straipsnį su vaikų globos namuose augusiu našlaičiu Mantu, kuris prisipažino, kad su K. Palikša susipažino dar būdamas 15 metų ir su juo nuolat bendravo apie dvejus metus, tarp jų buvo lytinių santykių – ne tik bendru sutikimu, bet ir prievartinių. Už tylą, anot jaunuolio, kunigas jam nuolat mokėjo pinigus. Dėl to policija savo iniciatyva buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, bet po metus trukusio tyrimo galop jį nutraukė. Kunigas buvo nuteistas tik dėl vaikų pornografijos. Kaip minėta, vėliau prokuratūra atnaujino tyrimą dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti
Visgi tą pačią dieną, kai pasirodė publikacija, K. Palikša raštu kreipėsi į kunigus. “Delfi” gautame dvasininko laiške jis bandė įtikinti, kad esą yra apšmeižtas ir tapatino save su Jėzumi Kristumi.
“Šį rytą apie mane buvo paskelbta labai stipriai tikrovės neatitinkanti publikacija, – laišką pardėjo kunigas, – Jums, kaip dvasiniams žmonėms, norėčiau pasakyti, kad šis šmeižtas ir melas mane labai suartino su šmeižiamu ir melagingai kaltinamu Jėzumi, mūsų brangiuoju Išganytoju. Kas gi gali būti žmogui geriau, negu sekti šmeižiamo, teisiamo, spjaudomo, kaltinamo Jėzaus pėdomis!” K. Palikšta, kuris po Delfi.lt paskelbtos publikacijos apie prieš nepilnametį galimai naudotos seksualinės prievartos, nusprendė arkivyskupui įteikti atsistatydinimo pareiškimą, laiške kunigams jis pažymėjo, kad kaip bebūtų esą “daugelis žmonių vadovausis tais melagingais teiginiais”, – laiške rašė kunigas.
Atsiprašė ne tie, kurie turėtų
Anot K. Mišinienės, Bažnyčios reakcija, kuomet paaiškėja, kad apie jos tarno vykdytą seksualinį išnaudojimą ar vaikų pornografijos turėjimą, yra prasta. “Atsiprašinėja, nuoširdžiai apgailestauja, nuolat teisinasi prieš visuomenę visai ne tie žmonės, kurie turėtų tą daryti. O dėl bažnyčios hierarchų reagavimo… Čia neužtenka surengti vieną kitą spaudos konferenciją, drebinti balsą, demonstruoti ašarojančias akis. Reikia nuoširdžios atgailos, archyvų atvėrimo, nepakantumo nusikaltimą padariusiems asmenims.
Dabartinį apgailestavimą aš daugiau suprantu kaip apmaudą dėl situacijos išaiškėjimo, girsimos kritikos. Gal todėl taip dirbtinai iš bažnyčios hierarchų lūpų skamba kvietimas aukoms kreiptis, pažadas jiems padėti. Kuo man padės žmonės, kurie žino, kad kunigai, esantys jų dispozicijoje, yra nuteisti už vaikų pornografiją, pavyzdžiui? Juk vaikų pornografija yra baisi, išimtinai šlykščią prievartą prieš vaikus demonstruojanti medžiaga. Ką žmogus, turintis reikalų su tokiomis nuotraukomis, filmais, veikia prie altoriaus? Tad kol kas neturiu pasitikėjimo hierarchais, kol nematau jų bekompromisinio atsiribojimo nuo šių liguistų praktikų”, – sako K. Mišinienė.
Bažnyčios atsakymas į viešą laišką
“Delfi” savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją. Pateikėme šiuos klausimus:
- Kaip vertinate laiško turinį, laišką pasirašiusių nusivylimą ir raginimą pradėti tiek vidinį, tiek išorinį tyrimus?
- Ar nuo laiško gavimo ėmėtės ar planuojate imtis veiksmų? Jei taip, kokių?
- Kaip suprantu, iš Bažnyčios pusės nėra noro leisti vykdyti išorinį tyrimą. Ar tai tiesa? Jei taip, kodėl? Juk Austrijoje, Prancūzijoje ar dar ne vienoje šalyje tokie tyrimai buvo atlikti. Kitaip pasakius, bent jau iš Bažnytinės teisės pusės atrodytų, kad tam neturėtų būti trukdžių?
- Apkritai, ar Jūsų nuomone Lietuvos Bažnyčiai yra atvirai komunikuojanti apie jos tarnų padaromus nusižengimus, nusikalstamas veikas?
Atsakymą gavome tokį:
“Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad liepos 8 d. Vilniaus arkivyskupas G. Grušas susitiko su Jūsų minimo laiško iniciatoriais ir drauge su jais aptarė laiške surašytas mintis”. Taip pat buvo pateikta ir nuoroda į Vilniaus vyskupijos išplatintą pranešimą “Arkivyskupas pakvietė pokalbio apie saugios aplikos Bažnyčioje vaikams užtikrinimą”.
“Delfi” cituoja visą pranešimą:
“Liepos 8 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvyko susitikimas dėl saugios aplinkos Bažnyčioje užtikrinimo, atsiliepiant į viešą laišką, kurį gavo Lietuvos vyskupai ordinarai. Susitikime su arkivyskupu Gintaru Grušu dalyvavo Veronika Kimbrytė, Liudas Jovaiša, Danutė Gailienė, Vytautas Ališauskas, kun. Gintaras Vitkus ir Juozas Ruzgys.
Pokalbyje sutarta, jog užtikrinant saugią aplinką vaikams ir atkuriant pasitikėjimą Bažnyčia, reikalingas aktyvesnis pasauliečių dalyvavimas, būtinos ir kitos priemonės.
Plačiai kalbėta apie nepriklausomo tyrimo galimybes ir perspektyvas. Bandyta išsigryninti, kaip ir koks galėtų vykti nepriklausomas tyrimas, kad jis atskleistų esamą situaciją ir padėtų geriau suprasti aukas, jų patirtis skriaudas ir numatyti kelią jų išgydymui bei nusikaltimų užkardymui. Sutarta tęsti šį dialogą.
Arkivyskupas pristatė, kad prieš mėnesį nuskambėjusio atvejo išankstinio kanoninio tyrimo medžiaga perduota į Tikėjimo mokymo kongregaciją, iš kurios laukiama tolesnių nurodymų.
Arkivyskupas kviečia bendradarbiauti psichologus ir kitus kvalifikuotus specialistus tiek pranešimų priėmimo, skundų tyrimo, pagalbos aukoms, tiek ir prevencijos srityse. Aptarta, kad reikėtų plėsti galinčių dalyvauti specialistų kanoniniuose tyrimuose ratą, nors iki šiol, kaip Gairėse numatyta, tyrimuose Vilniaus arkivyskupijoje dalyvavo psichologas ir teisininkas. Svarbu permąstyti pranešimų apie smurto atvejus gavimo kanalus, kad būtų paprasčiau pranešti apie patirtą išnaudojimą ir kad išklausantys asmenys būtų ir pasauliečiai.
Arkivyskupas priminė, jog yra patvirtintos elgesio su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais Gairės , tačiau informacija nepasiekia didesnės dalies visuomenės. Prevencijos srityje yra parengta medžiaga, kaip kurti saugią aplinką, skirt parapijoms, organizacijoms. Apie saugios aplinkos vaikams kūrimą kalbėta ir kunigų susirinkime, vyksta paskaitos seminaristmas apie nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugą, saugią aplinką ir sveikus santykius psichologiniu požiūriu, kanonų bei valstybės teisės perspektyvose.
Prevencijos užtikrinimas, darbas su įvairiomis visuomenės grupėmis turi būti plėtojamas aktyviau, tad yra užmegztas ryšys su Lenkijoje, Krokuvoje prevencijos srityje veikiančiu Vaiko apsaugos centru, kurio atstovai sutinka dalintis patirtimi ir žiniomis, kaip užtikrinti vaikų bei pažeidžiamų asmenų saugumą.
Arkivyskupas dar kartą pakartojo raginimą pranešti apie žinomus nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimo atvejus vyskupijų tyrėjams ir (arba) teisėsaugos institucijoms”.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-08-31, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/perpildyta-lietuvos-tikinciuju-kantrybes-taure-kreipesi-i-baznycia-del-jos-nariu-vykdomu-seksualiniu-nusikaltimu.d?id=94385285