Prekybos žmonėmis ir sekso vergių tinklo rezginį ardantys užsienio šalių teisėsaugininkai nusikaltimų žemėlapyje žymi ir Klaipėdos miestą. Didžiausioje kada nors Europoje surengtoje slaptoje tarptautinėje operacijoje „Archimedes”, kuri suvienijo net 34 valstybių teisėsaugininkus, tyrimo gijos atvedė ir į uostamiestį. Čia sulaikytos šešios sekso plaštakės.Agresyviausi – šiauliečiai
Pasak Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko, analizuojant prekybos žmonėmis Klaipėdos krašte situaciją, nustatyta, kad vyrauja jaunų merginų paieškos prostitucijos tinklui modelis. „Į sekso vergiją moterys įtraukiamos ir fiktyvių vedybų būdu. Tačiau tokių atvejų mūsų krašte dar nėra buvę. Tauragės ir Šilalės rajonuose pasitaiko jaunų žmonių verbavimo atvejų nusikaltimams užsienyje. Tai vadinamieji vergai, kurie išvežami į užsienį vogti ar daryti kitų nusikaltimų. Pačioje Klaipėdoje susiklostė tokia situacija, kad čia prostitucijos tinklas vystėsi, kaip latentinis nusikaltimas. Plaštakės dažniausiai dirba nuomojamuose butuose”, – aiškino prokuroras. Į seksualinę vergiją patekusiomis merginomis besirūpinantys Lietuvos „Carito” darbuotojai pastebi, kad Panevėžyje ar Šiauliuose dažniau pasitaiko agresyvių merginų verbavimo ir net prievartinio išgabenimo į užsienį atvejų. „Klaipėdoje yra viena byla, kurioje dviejų merginų išvežimu dirbti prostitutėmis yra kaltinami du šiauliečiai. Tokios bylos yra gana sudėtingos, nes sunku identifikuoti auką. Teisėsaugininkai vienaip vertina auką, o štai nevyriausybinės organizacijos – kitaip”, – pastebėjo R.Ušinskas.
Tikslas – pinigai
Teisėsaugininkų manymu, tik labai retais atvejais prostitutės pripažįsta, kad jos yra aukos. „Į mus jos kreipiasi tik tada, kai joms pačioms ar jų turtui gresia pavojus”, – tvirtino R.Ušinskas. Vienoje iš skandalingiausių užsienio šalyje tirtų sekso bylų buvo minima ir lietuvaitės pavardė. Dėl galimai intymių ryšių su Italijos premjeru Silvio Berlusconi apklausiama R.K. prokurorams į akis išrėžė gana akiplėšišką klausimą – esą kuris iš apklausos kambaryje esančių asmenų turėtų jaustis auka. „Aš turiu butą Romoje ir važinėju naujausio modelio automobiliu. O ką turite jūs? Kuris iš mūsų yra auka?” – esą tokius žodžius teisėsaugininkams išbėrė blondinė.
Šaknys glūdi vaikystėje
Socialinį darbą su sekso plaštakėmis dirbanti „Carito” Klaipėdos skyriaus socialinė darbuotoja Laima Paulikienė patikino, kad elitinėmis vadinamos prostitutės „Carito” durų nevarsto. Socialiniai darbuotojai mėgino padėti tik dviem tokio rango šio amato merginoms. „Mūsų kontingentas – jaunos merginos iš asocialių šeimų. Tai nedarnių, vargingai gyvenančių tėvų atžalos. Projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” kuruojantys specialistai stengiasi prakalbinti tokias merginas, mes joms teikiame ne tik psichologinę, bet ir teisinę pagalbą. Neretai viso teisminio proceso metu lydime tokias merginas į posėdžius”, – pasakojo „Carito” socialinė darbuotoja L.Paulikienė. „Carito” atstovė gynė kitokią nei teisėsaugininkų nuomonę. „Savanoriško įsitraukimo į prostituciją nebūna. Tai glūdi kur kas gilesniuose dalykuose. Tuo dažniausiai užsiima merginos ar jaunuoliai, kurie vaikystėje patyrė seksualinę prievartą, buvo išnaudojami arba prieš juos buvo naudojamas smurtas. Tokių psichologinių traumų nepatyrusios moterys juk nepuola užsiimti prostitucija”, – nuomonę išsakė L.Paulikienė.
Įstringa uždarame rate
Specialistės teigimu, yra labai svarbu atpažinti potencialią auką. „Šis verslas klesti tik dėl vieno dalyko – pinigų. Skurdžių šeimų ar globos namų auklėtiniai viliojami lengvu uždarbiu ir pasakomis apie turtus”, – sakė L.Paulikienė. Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė įvardijo dar vieną priežastį, kuri pastūmėja merginas į sekso vergiją. „Priklausomybė nuo tokio gyvenimo stiliaus, net ir būnant auka. Labai dažnai smurtą patyrusios moterys grįžta pas tuos, kurie jas skriaudė. Taip ir iš sekso vergijos išsilaisvinusios merginos meta joms surastus darbus ir sugrįžta į prostituciją”, – tikino A.Liesytė. Diskusijos dalyvės sutiko, kad tokioms aukoms uždarą ratą pavyksta nutraukti tik suvokus, kad jos priklausomos nuo savo praeities. „Merginos, kurių tėvai gėrė, jos buvo mušamos, prievartaujamos net ir nuo 6 metukų, ar vaikinai, kurie augo be tėvų, globos namuose, jaučia didelį pinigų stygių. Tokie žmonės puola pasitikėti dėmesį jiems parodžiusiais nusikaltėliais, kurie iš tiesų tik verbuoja sekso vergijai”, – įžvelgė L.Paulikienė.
Pasiūlą pagimdo paklausa
Klaipėdos policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus viršininkas Zigmas Turskis prisiminė, kad užsienyje nusikaltimus darantys žmonės dažnai tuo pačiu užsiima ir Lietuvoje. „Per vieną sulaikymų mėginau pasikalbėti su nepilnamete prostitute, norėjau suprasti, kokios priežastys ją čia atvedė. Iš kaimo kilusi mergina paaiškino, kad per mėnesį uždirbami 2–3 tūkst. litų jos alkoholikų tėvų namuose yra neįtikėtinai didelė suma”, – pasakojo Z.Turskis. Pareigūnas tikino, kad tiek perkantys seksualines paslaugas, tiek teikiantys jas jaučiasi patenkinti. „Tačiau manau, kad ateityje mūsų laukia didelės problemos. Įvedus eurą, jau po kelerių metų turėsime problemų dėl nelegalų antplūdžio, padaugės pigios darbo jėgos”, – įžvalgomis pasidalijo prokuroras R.Ušinskas.
Baudų didinimas neišgelbės
Tačiau prokuroras pastebėjo, kad įvedus bausmes perkantiesiems seksualines paslaugas situacija nepasikeis.”Kartais paerzinu kolegas iš Skandinavijos klausdamas, ar yra pas juos prostitučių, nors yra įstatymas, draudžiantis pirkti seksualines paslaugas. Pareigūnai tik nuleidžia galvas. Manyčiau, kad šią problemą reikia spręsti kitaip. Mane nustebino su prostitutėmis Amerikoje dirbančių socialinių darbuotojų patirtis. Jie neturi užsibrėžto tikslo – visiems laikams pašalinti jas iš šio verslo. Iš pradžių jie pasiūlo merginoms bent sumažinti klientų skaičių. Ir tik žingsnis po žingsnio padeda joms pakeisti gyvenimo stilių”, – pastebėjo prokuroras R.Ušinskas.
Aukos sunkiai prabyla
Prieš dvi savaites JAV stažavęsis R.Ušinskas pastebi daugybę skirtumų teisėsaugininkų darbe. „Ten pagalba prostitucijos aukoms yra įteisinta įstatymu. Vos prasidėjus tyrimui, auka yra globojama. Jai suteikiamas gyvenamasis plotas, ji paruošiama teismo procesui. Lietuvoje visu tuo užsiima nevyriausybinės organizacijos. Tačiau amerikiečiai susidūrė su teisine problema – atsirado įrodymų pirkimo terminas tokiose bylose. Advokatai teismuose ima neigti liudijimus”, – pridūrė pareigūnas. „Carito” darbuotoja L.Paulikienė tikino, kad tokios praktikos reikėtų ir Lietuvoje. „Mes turėjome išžaginimo bylą, kurioje nepilnametė mergina pralaimėjo. Teko pereiti kryžiaus kelius šioje byloje, o norimo tikslo nepasiekėme. Kitose bylose „Carito” darbuotojai net negali pasiekti aukų, pasikalbėti, nors mes ir esame jų palaikymo komanda”, – prisipažino „Carito” atstovė. Prokuroras R.Ušinskas patikino, kad teisėsaugininkai informacijos apie bylas negali perdavinėti tretiesiems asmenims, nebent aukoms gali pasiūlyti pačioms susisiekti su „Carito” darbuotojais. „Iš tiesų „Carito” darbuotojai tokiose bylose nuveikia nemenką darbą. Kartais aukos net nesikalba su pareigūnais, o atsiveria būtent socialiniams darbuotojams”, – prisiminė ONTT 1-ojo skyriaus viršininkas Z.Turskis. R.Ušinskas, kuris kuruoja šiuo metu jau teismą pasiekusią bylą dėl masažuotojų ir striptizo šokėjų, pastebėjo, kad iš 50 šios bylos dalyvių kažin ar kuri jaučiasi auka.
Valstybės rūpinimasis kaltinamaisiais
R.Ušinsko manymu, šiuo metu valstybė investuoja į kaltinamuosius, o ne į aukas. „Kaltinamiesiems kuriami kalėjimai, gerinamos sąlygos, o aukos paliekamos likimo valiai. Net advokatai nusikaltėliui yra skiriami, tačiau aš nė karto nemačiau, kad nukentėjusiajam būtų paskirtas nemokamas gynėjas”, – įžvelgė R.Ušinskas. Pareigūnai prisiminė ir kuriozinį atvejį, kai viename rajono komisariate pasirodė vietos ūžautojas ir pasiskundė, kad kažkas jį žada prievarta išvežti į užsienį. Jį išklausęs policijos budėtojas nusistebėjo, kodėl niekur nedirbantis girtuoklis nevažiuoja, jei kažkas pasišovė jį išvežti į užsienį. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja A.Liesytė pastebėjo, kad uostamiestyje veikia bent trys įstaigos, kur moterys gali sulaukti pagalbos, tačiau galioja vienintelė sąlyga – pagalba teikiama tik klaipėdietėms.
Uostamiestyje „Carito” pagalbos per trejetus metus prireikė 74 sekso vergiją patyrusioms moterims. „Šiemet mes turime tik 6 ikiteisminius tyrimus, o uostamiestyje iš jų yra tik vienas. Moterys nedrįsta kreiptis. Stebina tai, kad Panevėžyje „Carito” pagalba pasinaudoja apie 30–40 moterų per metus”, – aiškino diskusijos apie prekybą žmonėmis ir prostituciją iniciatorė L.Paulikienė.
Asta Aleksėjūnaitė
Publikuota 2014 m. spalio 13 d. http://www.klaipeda.diena.lt