Šiuolaikinių socialinių iššūkių kontekste reiškinys “vergovė” gali atrodyti lyg archajinė liekana iš tolimojo istorinio ar geografinio konteksto. Tačiau, ar tikrai vergovė liko jau praeityje ir apie ją sužinoti galime tik žiūrėdami istorinius filmus, skaitydami klasikinę literatūrą, stebėdami juodai baltas fotografijas?
1949 m. Jungtinių tautų Organizacijai priėmus konvenciją dėl kovos prieš prekybą žmonėmis ir prieš prostituciją visame pasaulyje gruodžio 2 d. pradėta minėti Tarptautinė vergovės panaikinimo diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį apie antisocialaus reiškinio – vergovės – paplitimą, atsirandančias naujas formas, mąstą, tikslines rizikos grupes bei burti tarptautines, valstybines ir nevyriausybines organizacijas prevencinėms, kardomosioms ir pasekmių realizavimo, švelninimo iniciatyvoms.
Gruodžio pradžioje Lietuvoje minint Tarptautinės vergovės panaikinimo dieną virtualioje erdvėje susitiko nevyriausybinių ir valdžios organizacijų atstovai, veikiantys vietoje ir užsienio šalyse (psichologai, teisininkai ir teisėsaugos specialistai). Jie dalinosi informacija, patirtimi bei patarimais, svarstė galimas kryptis dėl prevencinės veiklos tobulinimo, pristatė priemones bei projektus, kurie prevenciją prieš prekybą žmonėmis daro tikslingesnę ir artimą žmogui.
MODERNI AR ŠIUOLAIKINĖ VERGOVĖ
“Padiskutuokime “Kas yra šiuolaikinė vergovė” – pradėdama renginį paskatino Agneta VANSAVIČIENĖ, Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Alvydas ŠAKOČIUS, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovas, tardamas sveikinimo žodį pasufleravo galimą atsakymą: “Šiuolaikinė vergovė – tinkamas terminas apibrėžti tam, kas vyksta nelegalaus įdarbinimo, prekybos žmonėmis ir jų išnaudojimo veiklų srityje. Priešinu šį terminą “moderniajai vergovei”, nes, mano manymu, tai jokia prasme negali būti traktuojama kaip modernybės ar pažangos reiškinys.”
Kun. Algirdas TOLIATAS, Lietuvos policijos kapelionas, įvardijo visuotinai aktualią ir akivaizdžią, vis dėlto kol kas neišspręstą dviprasmybę: “Vergovė oficialiai panaikinta, bet ją stebime vykstančią realiu laiku ir realiose geografijose. Mus pasiekia statistika, skaičiai apie nukentėjusius žmones, žinome organizacijas, dirbančias su šiais žmonėmis. Kaip tai gali būti, nors vis dėlto teigiame, jog vergovė panaikinta?”
KODĖL REIKTŲ ATSIGRĘŽTI Į ŠVIETIMĄ
Pasiilgusieji konkrečių ir racionalių pasiūlymų, galinčių išspręsti socialinius iššūkius, renginio pradžioje išgirdo ir tikėtina įsidėmėjo vieną iš raktinių žinučių: “Sprendimas prevenciškai kovojant ir sprendžiant prekybos žmonėmis klausimą – švietimas. Kuo aukštesnio išsilavinimo, sąmoningumo žmonės bus mūsų visuomenėje, kuo daugiau išsilavinusių žmonių bus, tuo mažiau turėsime problemų su tokiu reiškiniu kaip prekyba žmonėmis.” – įvardijo Linas PERNAVAS, Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje. L. Pernavas pateikdamas kelių rezonansinių prekybos žmonėmis bylų pavyzdžius tarsi paneigė stereotipinius visuomenėje gajus įsitikinimus apie prekybos žmonėmis reiškinį ir aplinkybes (tokius, kaip “dažniausiai auka yra moteris” – iš tikrųjų vyrų ir moterų, pakliūvančių į prekybos žmonėmis grupuočių akiratį santykis 50/50; oficiali statistika atspindi tik fiksuotus teisėsaugos institucijose atvejus. Pvz .: Lietuvoje pernai pradėta 16 ikitesiminių tyrimų, tačiau realūs žmonių išgyventi ir patirti atvejai skaičiuojami šimtais ar tūkstančiais skirtingose šalyse). Anot teisėsaugos atstovo, švietimas yra vienas iš pagrindinių kertinių elementų norint pasiekti rezultatų prevencijos prieš prekybą žmonėmis srityje: viena vertus reikalinga kurti tokią švietimo sistemą, kuri prisidėtų ugdant kritiškai aplinkybes, pasiūlymus, savo galimybes vertinančius visuomenės narius, ir antra – prevenciją prieš prekybą žmonėmis būtina vykdyti informacijos sklaidos kanalais, įtraukiant švietimo įstaigas, valstybės, savivaldos, taip pat ir visuomenines organizacijas.
ŽMONĖS NEPARDUODAMI
Darius JONEIKIS, Kauno miesto policijos bendruomenės pareigūnas, Lietuvos policijos bendruomenės pareigūnų Neformalaus bendradarbiavimo tinklo (toliau – NBT) prieš prekybą žmonėmis koordinatorius, kelintus metus iš eilės organizuojantis prevencijos prieš prekybą žmonėmis novatoriškus ir interaktyvius projektus, pristatė vieno iš projektų rezultatą – NBT ambasadorių sukurtą edukacinę video medžiagą. Kūrinyje primenama, jog prekybos žmonėmis organizatoriai moka suvilioti gražiais pažadais ir šie pažadai bet kurį žmogų (pilnametį ir nepilnametį, miesto ir regiono gyventoją, moterį ir vyrą) gali pasiekti realioje ir virtualioje erdvėse. Vienas iš video kūrėjų ir herojų, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, tarsi antrindamas L. Pernavo idėjoms apie švietimą ir išsilavinimą, kaip prevencinę priemonę, ragina “Galvok savo galva. Mes ne prekės – žmonės neparduodami”. Video edukacinė priemonė kartu su kuriamomis metodinėmis rekomendacijomis skirta naudoti diskusijose su 9-12 klasių mokinias ir pirmųjų kursų aukštųjų mokyklų studentais siekiant padėti ugdyti kritinį mąstymą ir savisaugos instinktą.
KAS SLEPIASI UŽ AUKŲ STATISTIKOS
Kristina MIŠINIENĖ, VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, renginio dalyvius ir pranešėjus, skatino žvelgti dar giliau – į psichologinius ir socialinius aptariamo reiškinio aspektus: “Norint pilnai suprasti prekybos žmonėmis lauką, reiktų kelti šiuos klausimus: “Kas slepiasi už “aukų” statistikos? “Kas slepiasi už “organizatoriaus” kaukės?”, “Iš kur atsiranda grupuotės, besiverčiančios prekyba žmonėmis?”. Mažai kalbame kol kas ir apie paklausą: o kas perka kūnus seksualiniams malonumams, kas naudojasi pigiu darbu, įsigija vogtas prekes?” K. Mišinienė, pasidalino 19 m. pagalbos prekybos žmonėmis aukoms patirtimi ir psichologinėmis įžvalgomis apie tai, kaip ir kodėl keičiasi žmogaus, tapusio prekybos žmonėmis auka, elgesys: “Ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis paprastai trunka – 2-3 m., o galutinis nuosprendis gali būti priimamas bylai praėjus visų instancijų teismus net 10 metų laikotarpyje. Tad ar reikia stebėtis, jog dažnai aukos pavargsta, nusivilia, o patirdamos nusikaltėlių ir jų parankinių vykdomą poveikį – keičia parodymus? Trauminiai išgyvenimai sukelia depresiją, žmonės neretai gyvena nuolatinėje bejėgiškumo ir nerimo būsenoje. Šiuos niuansus reikalinga išmanyti ir psichologams, dirbantiems su prekybos žmonėmis aukomis, ir teisėsaugos atstovams, bendruomenių nariams bei aukos artimiesiems.
APIE KĄ YRA „IŠSKIRTINAI GERAI APMOKAMI DARBAI“
Prekybos žmonėmis reiškinys nėra savitikslis, jis susijęs su nelegalia suaugusiųjų ir vaikų darbo rinka, prostitucija, žmonių įtraukimu į kriminalines veiklas. Darbo skelbimai, siūlantys “išskirtinai gerai apmokamą darbą, kur darbo patirtis nėra svarbi, bet atrankos kriterijus – patrauklumas (taikoma moterims)” turėtų kelti įtarimą žmonėms ieškantiems darbo. Renginio pranešimus papildžius trumpomis diskusijomis dalyviai, moderatoriai ir specialistai apibrendino rekomendacijas žmonėms, ieškantiems darbo: kritiškai vertinti darbo skelbime siūlomą neproporcingai reikalingoms kompetencijoms didelį darbo užmokestį, pasitarti su patikimos socialinės aplinkos žmonėmis, Užimtumo tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovais apie darbo pasirinkimą (ypač, jei bent dalis informacijos atrodo abejotina), išvykus dirbti į užsienį palaikyti socialinius ryšius su šeima, giminaičiais, patikimais draugais, informuojant apie savo gyvenamąją ir darbo vietą. K. MIŠINIENĖ, moderavusi vieną iš diskusijos grupių, retoriškai kvestionavo skelbimus, viliojančius užsiimti prostitucijos paslaugomis: kaip šalyje, kurioje prostitucija yra draudžama, visgi toleruojame tokius skelbimus, kuriuose užslėptai siūloma prisijungti į prostitucines veiklas?”
ABIPUSIS PASITIKĖJIMAS KAIP PREVENCIJOS PRIEMONĖ
Vieno populiariausių socialinių tinklų grupė “Pažintys nuo 11-12 m.”, pažinčių portaluose dažna komunikacija “pasidalink savo intymia nuotrauka, aš pasidalinsiu savąja” – tai ir daug daugiau, kaip virtuali erdvė leidžia paaugliams eksperimentuoti ir megzti santykius, o asmenims ar grupuotėms, siekiantiems verbuoti nepilnamečius ir įtraukti į nelegalias seksualumo įvaizdžius ir paauglių kūnus panaudojančias veiklas, suteikia šias galimybes. Sergej CHANIUTKO, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos 1-ojo sk. viršininkas, akcentavo, jog saugotis ir vengti reikia ne platformos, o žmonių, turinčių paslėptų intencijų. t.y. kritiškai vertinti randamą, stebimą informaciją. Kadangi paaugliams yra prieinama labai įvairi informacija – nuo švietėjiškos, vertingos iki turinčios užslėptų ir atvirų grėsmių, labai svarbus nepilnamečių ir tėvų abipusiu pasitikėjimu grįstas santykis. “Ne kaltindami, smerkdami ir bausdami, bet diskutuodami ir primindami kritiškai vertinti internetinių pažinčių, pramogų ir užsiėmimų skelbimus ar pasiūlymus, vaikams padėsime auginti sąmoningumą. Antra vertus suformavus tvirtus artimus santykius, paliekamos atviros durys grįžti su klausimais ar kreiptis pagalbos, kai nepasvertas sprendimas jau padarytas.” Kadangi virtualiose aplinkose žmonėms, organizacijoms, grupuotėms yra galimybė susikurti neegzistuojančias tapatybes ir profilius – tai apsunkina teisėsaugos darbuotojų ir kriminalistų bandymus surasti tikruosius, realius asmenis, organizuojančius vaikų prostitucijos ir pornografijos veiklas, S. CHANIUTKO ragina vaikus, paauglius ir suaugusius asmenis prieš darant pasirinkimus visuomet kelti klausimus: ką darysiu, KAI (bet ne JEI) tapsiu prekybos žmonėmis auka? Kiek galiu sau leisti rizikuoti? Kriminalinės policijos biuro atstovas priminė, jog apie neteisėtą turinį internete, tapus nusikaltimų auka policijai, galima pranešti internetu, tinklalapyje https://www.epolicija.lt.
KAI NACIONALINĖ TEISĖ NEPRIPAŽĮSTA „PRIVERSTINIO DARBO“
Nepaisant to, jog ikiteisminiai tyrimai ir bylų nagrinėjimai, susiję su prekyba žmonėmis trunka ilgai, o Europos sąjungos šalių teisinės sistemos nėra vienodai apibrėžę tokių nusikaltimų klasifikavimo, taikytinų atsakomybių už juos, Mantvydas BUČYS, Advokatas praktikuojantis advokatūrą Ispanijoje, įvardijo Europos Žmogaus Teisių Teismą (kitaip vadinamas Strasbūro teismu, toliau – EŽTT) – kaip galutinę instanciją, kurioje žmonės vis dažniau sulaukia teisingumo nagrinėjant jų individualias situacijas bylose, kurios buvo atmestos ar jų ieškiniai nepatenkinti nacionaliniuose teismuose. M. BUČIO teigimu, EŽTT bylų skaičiaus didėjimas susijęs su keliais faktoriais: ekonominiai ir socialiniai iššūkiai Europoje ir visame pasaulyje, netolygus visuomenės ekonominis gerbūvis, vis aktyviau veikiančios NVO vaidmuo keliant prekybos žmonėmis klausimus, padedantis kovoti nuo to nukentėjusiems žmonėms. “Koks galimas sprendimas, kad apskritai prekybos žmonėmis reiškinys mažėtų? – Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų turėtų būti vergovinių, socialinius netolygumus kuriančių darbo sąlygų panaikinimas. Ir, žinoma, tam, kad nacionalinė teisė būtų pajėgi apginti nukentėjusius piliečius, turi būti sutvarkytas teisinis reglamentavimas. Jei šalyse nėra tinkamo teisinio reglamentavimo, traktuojama, jog nėra ir “priverstino darbo”, t.y. nėra pagrindo bausti.”
SPRENDIMAI – TECHNOLOGINIAI, DVASINIAI IR VERTYBINIAI
Ispanijos lietuvių bendruomenė kartu su Jungtinės Karalystės, Graikijos lietuvių bendruomenėmis bei Norvegijos lietuvių bendruomenių taryba įgyvendino projektą “Raktas”, finansuotą LR Vidaus reikalų ministerijos. Ieva ČEKUOLYTĖ, projekto vadovė, pristatė projekto rezultatą – aplikaciją “Raktas”. Programėlė veiks visoje Europoje ir padės į prekeivių žmonėmis rankas patekusiems tautiečiams vienoje vietoje rasti visą reikalingą informaciją bei sulaukti pagalbos.” Projekto metu sukurtą aplikaciją, geros praktikos gido platinimą bei tolesnį šios priemonės platinimą ir administravimą perims LR Vidaus reikalų ministerija.
Sonata MICKUTĖ, LR VRM veiklų prieš prekybą žmonėmis koordinatorė, skatindama tęsti projekto ir renginio “(Ne)panaikinta vergovė” organizatorių bendradarbiavimą, priminė romėnų filosofo Senekos citatą: Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mąstas, kiek savalaikiškumas.
Renginio organizatorių norėtųsi paklausti “O kas toliau? Kas tie veiksmai ir žingsniai, kurie galėtų garantuoti didesnę sėkmę sprendžiant socialinius iššūkius, kurie sąlygoja šiuolaikinės vergovės – prekybos žmonėmis egzistavimą, ir kurie padėtų žmonėms sušvelninti psichologines, emocines pasekmes po atitinkamų patirčių? Anot A. VANSAVIČIENĖ, “Sėkmės raktas – mūsų rankose.” O gal vertėtų įsiklausyti į dvasininko, kun. A. Toliato žodžius: “Galbūt esmingiausia prevencija yra dvasinė – kai tarp žmonių atsirandančias socialines, kultūrines ar ekonomines bedugnes užstatome tiltais – jungtimis tarp žmogaus ir žmogaus, tarp bendruomenės ir bendruomenės.”
Renginys vyko virtualioje erdvėje. Renginį organizavo Ispanijos lietuvių bendruomenė, Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, Lietuvos policija, asociacija Lietuvos socialinių inovacijų klasteris ir VšĮ Ramintoja.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Dovilė Kriukelytė, asociacijos Lietuvos socialinių inovacijų klasteris Projektų ir socialinio verslumo iniciatyvų koordinatorė.
Publikuota: 2020-01-02