Maždaug 200 asmenų Lietuvoje kasmet patenka į prekeivių žmonėmis pinkles. Nusikaltėlių aukos apgaunamos, o paskui, pasinaudojant jų bejėgiškumu, priverčiamos vogti, gabenti narkotikus, sudaryti fiktyvias santuokas. Tokių nusikaltimų daugėja.
Pernai Lietuvoje buvo atliekama apie pusšimtį ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. Vienas, itin didelės apimties tyrimas vykdomas Kauno apygardos prokuratūros, kuriame nuketėjusiais pripažinti 5 asmenys iš Kaišiadorių krašto. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Kauno skyriaus darbuotojai mano, kad dauguma nusikaltimų vis dar lieka neišaiškinti, o teisėsauga ne visada tinkamai juos įvertina, teismai užtrunka po keletą metų, todėl aukas terorizuoja ir papirkinėja jų išnaudotojai.
Padėtis Kaišiadorių krašte – ne išimtis.
Prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa menkiau išsilavinę, socialiai pažeidžiami asmenys. Į itin didelės rizikos grupę patenka nepilnamečiai vaikų glovos namų auklėtiniai bei ką tik pilnametystės sulaukę ir savarankišką gyvenimą pradedantys jaunuoliai.
Prekeivių žmonėmis išradingumui ribų nėra – jie apsimeta draugais, mylimaisiais, suranda kitokių artimų kontaktų su savo aukomis. Kai įgyja šių pasitikėjimą, pasiūlo darbą užsienyje. Žmonėms susigundžius gerai apmokamu darbu ir išvykus, dažniausiai viskas vyksta pagal viena scenarijų: atimami ar išviliojami asmens dokumentai, aukoms grasinama, pasitelkiamas psichologinis ar net fizinis smurtas, kol asmui palūžta.
Taip nutiko ir minėtame tyrime dalyvaujantiems nukentėjusiems. Per beveik dvejus metus įtariamieji sugebėjo atsivilioti ir išnaudoti daugiau nei 10 asmenų iš visos Lietuvos. Spėjama, kad nukentėjusių gali būti ir daugiau, tai skaičius asmenų, kurie sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Vyrai ir moterys buvo išnaudojami darbe. Kad prisiviliotų aukas, jiems buvo žadamas 600-800 svarų atlygis per savaitę, nemokamas apgyvendinimas ir kelionės apmokėjimas. Tiesa, už kelionę į Angliją visiems reikėjo atidirbti. Darbas buvo žadamas legalus, todėl iš visų nukentėjusiųjų buvo paimami asmens dokumentai, neva reikia paruošti darbo sutartis. Darbas buvo fiziškai sunkus, teko platinti labdaros skrajutes. Todėl pėsčiomis tekdavo nueiti po 15 – 20km per dieną. Po pirmų darbo dienų, už kurias dar buvo mokėta apie 50 svarų per dieną, prasidėjo tikras pragaras: dirbantys asmenys į savo darbo vietas turėjo keliauti traukiniu be bilieto (“zuikiu”), darbininkai gaudavo neįveikiamus kiekius skrajučių, kuriuos reikėdavo išmėtyti į pašto dėžutes. Kartais į darbą tekdavo išeiti 4 val. ryto, o grįžti 8 val. vakaro. Nukentėjusieji gyveno perpildytuose kambariuose, maistu turėjo rūpintis patys. Vėliau už savaitę gaudavo 10-20 svarų. Aiškindavo, neva dabar sunkus laikotarpis, vėliau atsiskaitysime ir t.t. Tačiau geresnis laikotarpis taip ir neatėjo. Sitacija tik prastėjo – prasidėjo fizinio smurto bausmės už neišmėtytas skrajutes. Taip pat ir piniginės baudos. Visi nukentėjusieji pripažįsta, kad būdavo tokių dienų, kai turėdavo eiti vogti maisto, kad išgyventų. Ne vienas nukentėjusysis pasakojo apie nemalonumus su vietine policija už maisto vogimą, už keliones traukiniu be bilieto. Nežinia, kokia būtų situacija šiandien, jei ne du drąsūs jaunuoliai (Arnas ir Rima – vardai pakeisti), kurie, nebeiškentę tokio gyvenimo, pabėgo ir kreipėsi pagalbos į policiją, į LR ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Šių drąsių žmonių deka šiandien byla keliauja į teismą, žmonių išnaudojimas sustabdytas.
Tokių ir panašių istorijų yra visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti dar vieną prekybos žmonėmis formą, kuri, panašu, prasideda ir Lietuvoje. Tai moterų vertimas sudaryti fiktyvias santuokas. Trečiųjų šalių piliečiai, dažniausiai iš musulmoniškų šalių, už galimybę vesti europietę ir įgyti teisę gyventi Europos Sąjungoje, pakloja po kelis tūkstančius eurų. Šiems nusikaltimams dažniausiai pasirenkama Didžioji Britanija. “Mergina buvo lietuvio išviliota į Angliją, jai žadėjo darbą fabrike. Tačiau nuvažiavus apgaule išviliojo dokumentus, vėliau buvo priversta sudaryti santuoką su pakistaniečiu. Už tai žadėjo 3 tūkst. svarų. Neturėdama kitos išeities, mergina kreipėsi tik grįžus į Lietuvą ir tai padaryti paskatino istoriją sužinojęs draugas.
Dar viena prekybos žmonėmis forma, apie kurią svarbu kalbėti. Tai asmenų įtraukimas į nusikalstamų veikų darymą – vagystės, narkotinių medžiagų platinimas.
Jauni vyrai iš įvairių aplink Kauną esančių miestų ir miestelių patekdavo į prekeivių žmonėmis spąstus. Apie tai tapo žinoma tik tada, kai į “Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą” kreipėsi vieno iš nukentėjusių sesuo. Jos broliui buvo pavykę sėkmingai ištrūkti iš šių spąstų ir grįžti į Lietuvą. Tačiau netrukus jo namuose pasirodė vienas iš kaltinamųjų, reikalaudamas grąžinti 5 tūkst. svarų skolą, už kurią Anglijoje liepė eiri vogti į prekybos centrus. Tik dabar jau, remiantis kaltinimu, buvo grasinama, kad teks vykti vogti į Vokietiją. Anot nukentėjusių, dažniausiai jie buvo siunčiami vogti į buitinės technikos parduotuves – mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių. Dar tiko drabužiai bei kvepalai. Tie, kurie bandė išvengti tokio “darbo”, buvo priverčiami tai darytu. Prieš juos naudotas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas.
Pernai teismas nuosprendžius paskelbė 23 prekeiviams žmonėmis, visi jie už grout pasiųsti nuo dvejų iki devynerių metų.
Nuo nusikaltėlių nukentėjusios ar jų verbuojamos aukos bet kada gali kreiptis į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimų centra. Skambinkite visa parą veikiančiu SOS pagalbos numeris +370 679 61 617