Prieš pradėdami kalbėti apie seksą parduodančių ir patiriančių traumą moterų temą, pasakysime, kad apie psichologinę traumą, apskritai, būtina kalbėti – kaip ji suprantama, kaip reaguojame į traumą ir kokie yra jos fiziniai, psichologiniai ir socialiniai rezultatai. Per pastaruosius 20 metų atlikti tyrimai parodė, kad psichologinės traumos paplitimas yra daug platesnis, nei manyta anksčiau.
Apie traumas informuota praktika pripažinta daugelio valstybių paslaugų tarnybose. Tai leidžia suprasti individualius, tarpasmeninius ir struktūrinius traumą lemiančius veiksnius, o paslaugų vartotojams ir personalui padeda sukurti emociškai, kultūriškai ir fiziškai saugias erdves. Apie traumas informuotas pagalbos teikimas reikalauja politinės lyderystės ir įsipareigojimo.
Kalbant apie seksą parduodančias moteris, praktika ir tyrimai atskleidžia didelį traumų, susijusių su jų gyvenimu, paplitimą ir sudėtingumą. Kadangi moterys nėra vienalytė grupė, traumos gali pasireikšti įvairiai, tačiau būtent jos gali paskatinti moteris parduoti seksą, kas turės įtakos tolesniems jų sprendimams – likti prostitucijoje ar iš jos išeiti.
Pažiūrėkime į traumą kaip į stumiantį faktorių. „Encompass“ – Škotijos septynių organizacijų, teikiančių paslaugas komercinio seksualinio išnaudojimo aukoms, 2021 m. ataskaita parodė, kad 23,5 proc. moterų vaikystėje patyrė seksualinę prievartą, 54 proc. – smurtą aplinkoje, ir 38,5 proc. – prekybą žmonėmis. Kalbėdami apie pastarąsias dvi traumines patirtis – smurtą šeimoje ir prekybą žmonėmis – negalime atskirti, ar tai vyko prieš įsitraukiant į prostituciją, tačiau tai gali būti taikoma kai kurioms moterims.
Traumos taip pat gali paskatinti moteris likti prostitucijoje. Ką girdime iš NVO ekspertų apie piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir seksą parduodančias moteris? Tai dažna problema – „Encompass“ ataskaita atskleidė, kad 47 proc. moterų turėjo priklausomybės problemą. Kai kurios pradeda vartoti prieš įsitraukdamos (dažnai dėl traumos), kai kurios – užsiiminėdamos prostitucija – pastarajame kontekste narkotinės medžiagos atlieka emocinio reguliavimo funkciją.
Specialistai pabrėžė, kad daugelis piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis paslaugų skirtos detoksikacijai, tačiau jei tai per greitai taikoma, moterys lieka priblokštos traumuojančių prisiminimų ir emocijų. Jei tarnybos nekreipia dėmesio į traumas ir susitelkia tik į priklausomybę, tikėtina, kad moterys ir toliau vartos medžiagas, kaip priemonę, nepakeliamoms emocijoms valdyti. Be to, kai kurios iš jų toliau pardavinėja seksą tam, kad finansuotų priklausomybę.
Psichikos sveikatos pažinimas – labai svarbus, norint suprasti seksą parduodančių moterų tikrovę. Vadovaujantis „Encompass“ ataskaita, 80 proc. moterų, įtrauktų į komercinį seksualinį išnaudojimą, atskleidė psichikos sveikatos problemas, dauguma jų patyrė nerimą ir depresiją, o kai kurioms oficialiai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės ir ribinis asmenybės sutrikimai.
Disociacija ypač paplitusi tarp seksą parduodančių moterų ir nusipelno atskiro paminėjimo. Moterys kalba apie sustingimą, suskilusią tapatybę arba neprisimena nieko, kas susiję su prostitucija. Tačiau disociacija dažnai neteisingai suprantama ir todėl nediagnozuojama. Ji nėra laikoma traumos požymiu. Nerimą kelia tai, kad naujausiame tyrime teigiama, jog disociacija gali rodyti didelę sunkaus potrauminio streso, depresijos, nerimo, fizinio skausmo ir socialinio sutrikimo riziką.
Mums reikia turėti daugiau žinių apie psichologinę traumą, kad galėtume geriau suprasti ir paaiškinti netinkamas adaptacijos reakcijas bei padėti moterims rasti patikimesnes įveikos strategijas.
Galiausiai, traumos moterims gali kliudyti palikti prostituciją. Apibūdintos neigiamos psichinės pasekmės gali pakenkti moterų tapatybės jausmui. Daugelis kalba apie gėdą ir pasibjaurėjimą. Tai, kartu su socialine stigma ir neprieinamomis paslaugomis, gali sudaryti kliūtis moterims siekti alternatyvų.
O kas naujesnio mūsų šalyje, bandant suprasti priežastis, traumas, įstūmusias mergaites ir moteris į savęs pardavinėjimą?
Nuo 2004 metų – nieko naujo. Kokios traumos, kam jos rūpi – pirmiausia tegul susimoka baudas.
Apie komercinį seksualinį išnaudojimą vis dar galvojame kaip apie nusižengimą viešajai tvarkai.
Gal todėl moterys ir nekalba apie savo patirtis bei išgyvenimus „slaptuose“ Lietuvos viešnamiuose bei visokio plauko agentūrose, klubuose, nes šalia – tik suteneris, sekso pirkėjas, na, ir policijos pareigūnas.
Kuris iš jų buvimą prostitucijoje laikys traumuojančia patirtimi, susimąstys dėl žlungančios moterų psichinės sveikatos, pergyvens, jog šalyje vis dar neturime išėjimo iš prostitucijos programų?
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-07-12, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1734621/misiniene-nacyte-kodel-svarbu-kalbeti-apie-prostitucija-uzsiimanciu-moteru-psichologines-traumas