Migrantų stovyklose – palanki terpė seksualiai išnaudoti: „tai yra tipiškas koncentracijos stovyklos išdėstymas („www.lrt.lt”, 2022-05-07)

„Paskutinis, bet ne mažiau svarbus veiksnys – negalėjimas laisvai judėti, o tai reiškia, kad fizinės galimybės atsitraukti nuo pavojingos situacijos ar išnaudoti siekiančio asmens yra labai ribotos“, – portalui LRT.lt teigia A. Kriščiūnaitė.

Darbuotojų galiai pasipriešinti beveik neįmanoma

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė taip pat sako, kad migrantų apgyvendinimo centruose susidaro palankios sąlygos prievartai ir išnaudojimui.

„Galime kalbėti apie fizinius parametrus – labai nedidelis plotas tokiam skaičiui vyrų, moterų, vaikų, beveik jokios privačios erdvės asmeniui. Sanitarinės patalpos toliau nuo gyvenamosios vietos, jos yra bendros. Išoriškai gali atrodyti, jog kiekvienas čia turi savo vietą konteineryje, tačiau realiai žmonės sumesti į gardus, tai yra tipiškas koncentracijos stovyklos išplanavimas.

Psichologiniai faktoriai yra labai svarbūs – ilgi mėnesiai nelaisvės, nevilties, didelio vidinio pykčio. Tokiose erdvėse stipresnieji ieško „iškrovos“ objektų, pažeidžiamų, negalinčių apsiginti žmonių“, – portalui LRT.lt komentuoja K. Mišinienė.

Anot ekspertės, kita uždaros institucijos tragedija – absoliuti darbuotojų galia, kuriai pasipriešinti yra beveik neįmanoma. Kaip aiškina K. Mišinienė, tokiais atvejais, net atsiradus prievartos grėsmei, žmogus negali pasitraukti.

„Faktams apie išnaudojimą, prievartą iškilus į viešumą, visada girdime tarnybų vadovų kontrargumentus – taigi galėjo pasisakyti, pranešti, net neįtarėme, kad kažkas vyksta… Dauguma atvejų tai yra nesąžiningas kalbėjimas, puikiai suvokiant, kad tokie įvykiai yra užprogramuoti pačiame įstaigos pobūdyje, tad klausimas yra tik „kas paviešino“, o ne „kodėl taip atsitiko“, – sako K. Mišinienė.

Susiduria su padidėjusia seksualinio išnaudojimo rizika

Organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovė Lietuvoje Georgina Brown taip pat antrina, kad centruose sulaikyti migrantai ir prieglobsčio prašytojai gali patirti smurtą, neturi galimybės gauti medicininės priežiūros ir patenkinti kitus bazinius poreikius.

Dviejuose užsieniečių apgyvendinimo centruose – Medininkuose ir Kybartuose, – kuriuose „Gydytojai be sienų“ dirba nuo 2022 metų sausio, nėra taikoma jokių efektyvių saugumo priemonių, LRT.lt sako G. Brown.

Organizacijos atstovė taip pat priduria, kad Medininkuose visai neseniai (nuo balandžio mėnesio vidurio) pradėtas vertinti žmonių pažeidžiamumas, o Kybartuose iki šiol tai nėra daroma.

Kaip priduria Oksfordo universiteto migracijos studijų absolventė A. Kriščiūnaitė, seksualinio išnaudojimo atvejai migrantų apgyvendinimo vietose yra dažni – dešimtys tokių atvejų yra fiksuoti Graikijos, Australijos migrantų stovyklose, JAV pasienyje su Meksika esančiuose sulaikymo centruose.

„Aukomis neretai tampa nelydimi nepilnamečiai arba kiti be šeimos narių atvykę asmenys, bet iš esmės visi tokiuose centruose gyvenantys migrantai susiduria su padidėjusia seksualinio išnaudojimo rizika“, – tvirtina A. Kriščiūnaitė.

Nesukuriama pasitikėjimo atmosfera

KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė pabrėžia – pranešti apie patirtą arba patiriamą seksualinę prievartą yra sudėtinga. Ypač gyvenant tokiuose centruose.

„Jei tokia prievarta eina iš darbuotojo, kam gali pasisakyti auka, matydama, kad „jie visi kartu“, skriaudėjas yra populiarus tarp bendradarbių? Ar trunkanti beveik metus laiko vieša komunikacija apie migrantus be dokumentų, prieglobsčio prašytojus kaip melagius, tinginius, nesąžiningus, padeda sukurti centruose pasitikėjimo atmosferą?“ – klausimus kelia K. Mišinienė.

Anot jos, šiuo metu vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimo trijų prieglobsčio prašytojų seksualinio prievartavimo viename iš centrų parodo, kur gali nuvesti nuolatinis neapykantos kurstymas.

„Dar daugiau, įtariamasis buvo vienos didžiausios humanitarinės pagalbos organizacijos darbuotojas, organizacijos, kurios tikrai nereikia mokyti kruopščios darbuotojų atrankos ir jų nuolatinės priežiūros. Tad moraliniai, profesiniai saugikliai perdega ne tik valstybinėje tarnyboje“, – priduria KOPŽI centro vadovė.

Smarkiai priklausomi nuo aplinkos ir darbuotojų, todėl pažeidžiami

„Diversity Development Group“ tyrėjos A. Kriščiūnaitės teigimu, labai svarbu suprasti ir pripažinti padidėjusią seksualinio išnaudojimo riziką migrantų apgyvendinimo vietose – šiuo metu teisėsaugos tiriamas atvejis neturėtų būti traktuojamas kaip vienetinis ir pasikartoti negalintis įvykis.

„Galima ir reikia imtis prevencinių priemonių, tokių kaip efektyvaus mechanizmo išnaudojimo atvejams tirti kūrimas, pažeidžiamų asmenų apsauga, informacijos apie pagalbą sklaida įvairiomis kalbomis ir pagalbos užtikrinimas“, – pasakoja A. Kriščiūnaitė.

Taigi, pasak tyrėjos, svarbu kurti priemones, kurios didintų pareigūnų, kitų darbuotojų, dirbančių stovyklose, atskaitomybę, institucijų procesų skaidrumą ir reagavimą į galimus išnaudojimo atvejus.

Vis dėlto, pabrėžia A. Kriščiūnaitė, šios priemonės negali panaikinti giluminių padidėjusios rizikos priežasčių: „Ribojant migrantų judėjimo laisvę, šie asmenys vis tiek liks iš esmės izoliuoti nuo visuomenės, smarkiai priklausomi nuo aplinkos, pareigūnų ir kitų darbuotojų, todėl pažeidžiami.“

Kaip priduria ji, leidimas asmenims palikti apgyvendinimo vietas, dirbti ir taip įgyti daugiau autonomijos bei ryšių už apgyvendinimo centrų ribų smarkiai prisidėtų prie išnaudojimo rizikos mažinimo.

Sustiprinti saugumą „jau stipriai militarizuotoje aplinkoje“ nėra sprendimas

Kalbėdama apie tai, kokie saugikliai turi veikti, kad migrantus būtų galima apsaugoti nuo išnaudojimo ir smurto, G. Brown pabrėžia, kad su migrantais dirbančios organizacijos turi mokyti savo darbuotojus, kaip palaikyti išgyvenusiuosius seksualinį smurtą.

„Vertėjai turi būti pamokyti ir prieinami migrantams bei prieglobsčio prašytojams, taip suteikiama galimybė žmonėms tiesiogiai kreiptis į asmenį, kalbantį jų kalba“, – LRT.lt teigia „Gydytojai be sienų“ atstovė Lietuvoje.

Pasak G. Brown, visos organizacijos, dirbančios užsieniečių apgyvendinimo centruose, turi įgyvendinti požiūrį, orientuotą į smurtą patyrusį žmogų, reflektuoti, kokius apsaugos mechanizmus turi, ir analizuoti, kokios kliūtys trukdo seksualinį smurtą patyrusiam žmogui apie tai pranešti.

„Turi būti įgyvendinti pranešimo mechanizmai, kuriais migrantai ir prieglobsčio prašytojai pasitikėtų ir kurie apsaugotų išgyvenusiuosius seksualinį smurtą nuo tolimesnės psichologinės ir fizinės žalos.

Sustiprinti saugumą ir taip jau stipriai militarizuotoje aplinkoje nėra sprendimas. Tai tik toliau padidintų sulaikytų vyrų, moterų ir vaikų baimę bei atgrasytų pranešti apie patirtą seksualinį smurtą“, – sako G. Brown.

Ėmėsi papildomų priemonių

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, po galimos seksualinės prievartos atvejo Medininkų URC papildomai imtasi šių priemonių:

– uždrausta teikti paslaugas gyvenamosiose patalpose;

– nurodyta paslaugas teikti ne mažiau kaip 2 darbuotojams;

– iš NVO pareikalauta kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, veiklos planų, ataskaitų apie vykdomas veiklas, galimas grėsmes;

– nurodyta paslaugas teikti tik darbo dienomis ir darbo valandomis (su nedidelėmis išimtimis).

Taip pat sprendžiama dėl vaizdo kamerų (be garso) įrengimo galimybės patalpose, kuriose teikiamos individualios paslaugos užsieniečiams.

Taip pat suorganizuotas susitikimas su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, LRKD, ESPA, organizacijos „Gydytojai be sienų“ ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovais.

„Su partnerių pagalba ir pasitelkiant geriausią Vakarų Europos šalių patirtį yra ruošiamas konkretus Prevencinių priemonių, padėsiančių užkardyti smurto, taip pat seksualinio, atvejus užsieniečių apgyvendinimo vietose planas. Jį įgyvendinant numatoma įtraukti ir socialinius partnerius“, – tvirtina G. Mišutis.

Pastabas vadina netiksliomis

G. Mišutis taip pat teigia, kad, pasieniečiams nustačius pažeidžiamus asmenis ir įvertinus, jog VSAT administruojamose apgyvendinimo vietose nėra galimybės užtikrinti jų specialiųjų poreikių, kreipiamasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas užsieniečių apgyvendinimo vietas dėl galimybės perkelti tokius pažeidžiamus asmenis į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą (PPC) ar Naujininkų pabėgėlių stovyklą (PS) Vilniuje.

Kaip aiškina VSAT atstovas, šioms apgyvendinimo vietoms sutikus priimti pažeidžiamus užsieniečius, nedelsiant organizuojamas jų perkėlimas. Įvertinus visas aplinkybes ir siekiant sudaryti tinkamas migrantų gyvenimo sąlygas bei užtikrinant jų poreikių patenkinimą, iš viso iš URC Medininkuose į kitus centrus buvo perkelti 644 užsieniečiai, informuoja G. Mišutis.

„VSAT administruojamuose URC nepažeidžiant žmogaus orumo bei privatumo bendro naudojimo patalpose yra įrengtos stebėjimo sistemos, telefono ryšio aparatai arba pavojaus mygtukai, kuriais užsieniečiai gali pranešti apie galimus ar įvykusius incidentus.

Taip pat centruose užtikrinta galimybė parašyti skundą ir perduoti jį URC vadovybei, kreiptis į socialinius darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų atstovus su prašymais, skundais, kitais pranešimais, taip pat ir dėl galimo seksualinio išnaudojimo bei smurto“, – pastebi G. Mišutis.

Kaip priduria jis, socialiniai darbuotojai užsiima prevencine veikla informuodami užsieniečius apie būtinumą pranešti URC darbuotojams apie galimus ar įtariamus seksualinio išnaudojimo bei smurto atvejus.

Pasak VSAT atstovo, Medininkų URC administracija kiekvieną savaitę susitinka su užsieniečiais aptarti migrantams aktualius klausimus. Šiame URC neribojama galimybė naudotis mobiliojo ryšio telefonais, įrengtas atviras bevielis Wi-Fi ryšys, sudarytos sąlygos ir galimybės pasimatyti su giminaičiais, draugais, nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų atstovais, advokatais ir kitais asmenimis, per kuriuos užsieniečiai gali pranešti apie pažeidimus, tvirtina G. Mišutis.

Jo teigimu, Medininkų URC veiklą vykdo tarptautinės humanitarinės pagalbos nevyriausybinės organizacijos „Gydytojai be sienų“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRKD), agentūra „Artscape“, kovos su prekybos žmonėmis organizacijų atstovai, Vilniaus universiteto savanoriai, kurie tiesiogiai bendrauja su Medininkų URC apgyvendintais asmenimis.

„Medininkų URC, užtikrinant apgyvendintų užsieniečių ir darbuotojų saugumą, yra įdiegtos ir kitos priemonės. Pavyzdžiui, prie kiekvieno sektoriaus 24/7 principu dirba pareigūnai ir į juos galima kreiptis bet kuriuo paros metu. Be to, tamsiu paros metu sektoriuose patruliuoja pareigūnai, kurie yra instruktuoti ir paruošti reaguoti į smurto ir kitas konfliktines situacijas“, – sako G. Mišutis.

Taip pat, vardija jis, visuose sektoriuose įrengtos pašto dėžutės, į kurias migrantai gali įmesti prašymus, anoniminius prašymus susitikti individualiai su centro administracija, skyrių viršininkais, centro vadovu jiems rūpimais klausimais. Medininkų URC, be tokios centro dėžutės, atskirai įrengta dar ir „Gydytojų be sienų” dėžutė, kurią jie patys administruoja.

Taigi, pažymi G. Mišutis, minimos „Gydytojų be sienų“ kritinės pastabos apie efektyvių saugumo priemonių nebuvimą nėra tikslios.