9 iš 10 lietuvių mano, kad šaliai yra būtinas seksualinių nusikaltėlių registras, o Seimui jau buvo pateiktas projektas dėl panašios duomenų bazės sukūrimo. Valdantieji žvelgia į kaimyninę Lenkiją, kurioje nuo 2018 m. Teisingumo ministerijos svetainėje yra pasiekiamas viešas seksualinių nusikaltėlių registras. Nors valdžia tikina, kad jis leidžia užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams, projektas iki šiol yra vertinamas prieštaringai.
Šią publikaciją galite skaityti ir lenkų kalba.
„Teisę apsaugoti savo vaikus keliame aukščiau už nusikaltėlių anonimiškumą. Valstybė privalo ginti vaiką, o ne pedofilą. Nusikaltėlis, skriaudžiantis vaikus, gali tikėtis labai sunkių pasekmių – ne tik ilgalaikės bausmės, bet ir anonimiškumo praradimo. Dėl šių priežasčių griežtiname Baudžiamąjį kodeksą ir planuojame tolimesnius reglamentų keitimus. Į laisvę išėjęs nusikaltėlis turi būti nuolat kontroliuojamas. Visi privalo žinoti, kas yra jų kaimynas, – prieš įstatymo įsigaliojimą pabrėžė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro.
Teisėjas Bartoszas Jakubowskis buvo pagrindinis projekto kūrėjas. Vėliau kuravo Baudžiamosios teisės departamentą, kuriame iš pradžių buvo įsteigtas registras. Dabar B. Jakubowskis yra baudžiamosios justicijos teisėjas, sprendžiantis ir seksualinių nusikaltimų bylas.
Jis priminė, kad įstatymas dėl seksualinių nusikaltimų grėsmės užkardymo Lenkijoje buvo priimtas 2016 m. Jame apibrėžiamos papildomos apsaugos priemonės, kitokios, nei numato Lenkijos baudžiamasis kodeksas.
„Jomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams. Nors jau turime atitinkamų įrankių, įstatymų leidėjas nusprendė, kad panašūs nusikaltimai yra labai sunkūs ir daro nukentėjusiesiems ilgalaikį poveikį, todėl būtina imtis papildomų saugumo priemonių, kurios dar labiau sumažins nusikalstamumą, o kartu ir užkirs kelią tolesniems nusižengimams“, – aiškina teisėjas interviu LRT.lt.
Įstatymas susideda iš trijų svarbiausių apsaugos priemonių. Pirmoji – seksualinių nusikaltėlių registras. Jį sudaro trys duomenų bazės, tačiau pagrindinės yra dvi: ribotos prieigos registras ir viešasis registras. Pirmuoju gali naudotis tik konkrečios valstybės institucijos, saugos tarnybos bei darbdaviai. Jame yra visi nusikaltėlių, nuteistų už seksualinius nusikaltimus, asmens duomenys bei kita su bausmės atlikimu susijusi informacija. Taip pat nusikaltėlio anketoje yra pateikiama kitų nusižengimų istorija. Taip tyrimą atliekančios institucijos gauna visą konkretaus piliečio biografiją.
„Galima sužinoti, ar nuteistasis turi apyrankę, ar atlieka bausmę prižiūrimas policijos. Taip pat registre yra nuteistojo asmens kodas, paso nuotrauka, ankstesni nuolatinės ir laikinosios gyvenamosios vietos adresai, taip pat faktinė buvimo vieta. Kuriant registrą iš Baudžiamojo kodekso buvo atrinkti sunkiausi seksualinio pobūdžio nusikaltimai: išžaginimas, pedofilija ir kita nusikalstama veika, daranti tiesioginę ir fizinę įtaką aukoms“, – pabrėžia teisėjas.
Vienas iš registro autorių teigia, kad didžiausi ginčai Lenkijos visuomenėje kilo dėl viešo registro paskelbimo.
„Patikrinti viešo registro duomenis gali bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo gyvenamosios šalies. Registre yra skelbiama informacija apie nuteistus ar nepakaltinamus, tačiau nusižengimus padariusius asmenis. Viešajame registre veikia paieškos pagal pavardę ar vietovardį sistema. Pavyzdžiui, paieškos rezultatai nurodo, kad Kolobžege gyvena du, o Varšuvoje – devyni žmonės, padarę sunkius seksualinius nusikaltimus. Nusikaltėlio profilį sudaro nuotrauka, vardas, pavardė, gimimo data, lytis, gimimo vieta, pilietybė ir miestas, kuriame šiuo metu gyvena konkretus asmuo. Paspaudus ant profilio nuorodos, galima sužinoti daugiau informacijos apie atliktą bausmę“, – aiškina jis.
„Jei norime įsikurti konkrečioje vietovėje, galime patikrinti, kiek pavojingų žmonių joje gyvena. Lenkijos teisės aktų kūrėjai nusprendė, kad toks registras reikalingas siekiant užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams ateityje. Tai yra perspėjimas būsimiems nusikaltėliams – jei pasiryš tokiai veikai, žinos, kad bus ne tik nuteisti, bet ir jų atvaizdas taps lengvai prieinamas plačiajai visuomenei. Galbūt būsimos stigmatizacijos ir viešojo gyvenimo apribojimas sustabdys dalį potencialių nusikaltėlių“, – priduria jis.
Į viešąjį registrą įtraukiami tik patys pavojingiausi nusikaltėliai, t. y. asmenys, teisti už jaunesnio nei 15 metų asmens išžaginimą, nusikaltėliai, įvykdę seksualinio pobūdžio nusikaltimus su ypatingu žiaurumu, bei recidyvistai. Jie yra kalinami be lygtinio paleidimo.
Kaip dar vieną apsaugos priemonę B. Jakubowskis vardija darbdavių įsipareigojimus pedagogikos, švietimo, poilsio, gydymo ir kt. srityse.
„Įstatymas dėl seksualinių nusikaltimų grėsmės užkardymo įveda prievolę tikrinti konkrečius darbo kandidatus ribotos prieigos registre. Jei ten yra būsimo darbuotojo duomenys, tokio kandidato darbdavys negali priimti“, – sako teisėjas.
Jei darbdavys sąmoningai (ar ne) nepatikrins kandidato, jam grės baudžiamoji atsakomybė. „Įstatyme viskas reglamentuota nuo A iki Z, prieiga nesuteikiama ad hoc. Konkrečios įstaigos direktorius privalo užpildyti specialią formą, kurią galima rasti Teisingumo ministerijos svetainėje. Vėliau ministerija šiuos duomenis patikrina ir tik tada leidžia naudotis sistema. Jei mokykloje pradės darbą naujas mokytojas, darbdavys anksčiau pateikia jo asmens duomenis. Po jų patikrinimo direktorius privalo atsispausdinti formą su unikaliu kodu, kuriame yra paslėpta informacija, kas ir kada ieškojo konkretaus asmens duomenų. Tai leidžia patikrinti, ar direktorius įvykdė savo pareigą ir apsaugojo nepilnamečius nuo galimo pedofilo“, – aiškina pašnekovas.
Įstatymo rengėjas prisimena, kad darbo metu jam kilo abejonių, kaip įstatymas veiks. „Manęs dažnai klausdavo, ar būtina tikrinti mokyklos šildymo rangovą ar vairuotoją? Ką daryti, jei neoficialiai yra kviečiama, pavyzdžiui, auklė? Tai gali būti žmogus iš kaimynystės ar šeimos narys. Nenorime per didelio valstybės kišimosi į kaimyninius ir šeimyninius santykius, todėl numatėme pataisą, kad tikrinimas registre nėra privalomas, jei laikinąjį globėją tėvai pažįsta asmeniškai. Pats nenorėčiau tikrinti brolio, sesers ar tėvų, jei žinau, kad jie nėra susiję su seksualiniais nusikaltimais“, – sako teisėjas.
Trečioji apsaugos priemonė – rizikos vietų nustatymas. Šiam tikslui pasiekti padeda Lenkijos Nacionalinės policijos komisariato publikuojamas interaktyvus žemėlapis. „Žemėlapį galima priartinti iki pat konkrečių namų. Jis leidžia pamatyti, ar dominančioje gatvėje nebuvo užfiksuota seksualinių nusikaltimų. Tai svarbu tėvams, besirenkantiems mokyklą ar darželį. Tėvai gali atpažinti pedofilą gatvėje ar žaidimų aikštelėje, todėl bus atsargūs. Žemėlapis kartu leidžia patikrinti, kokia yra tikimybė, kad vaikas gali nukentėti eidamas iš mokyklos“, – aiškina B. Jakubowskis.
Teisėjas atkreipia dėmesį, kad nutarimas numato įrašų registruose automatizavimą. „Teismui reikėtų priimti atskirą nutartį neįrašyti asmens į registrą – antraip nuteistasis iš karto jame atsidurs. Pedofilijos aukos, bijančios pakartotinės viktimizacijos, gali kreiptis į teismą su prašymu neįtraukti nusikaltėlio į viešą registrą. Nepaisant to, jo asmens duomenys vis tiek bus prieinami riboto naudojimo bazėje. Tokiu atveju siekiame nepilnamečio gerovės, kad konkretus asmuo nebūtų siejamas su pedofilo šeima“, – sako jis.
Nuteistasis duomenų bazėje yra tol, kol jam skirta bausmė nėra panaikinama, todėl jis privalo informuoti apie bet kokį gyvenamosios vietos pasikeitimą, trunkantį ilgiau nei tris dienas. Priešingu atveju jam gali būti skirta bauda arba areštas. Policija savo ruožtu privalo nedelsdama šią informaciją įrašyti į registrą – kitu atveju tai taip yra vertinama kaip nusižengimas. Tokiu būdu visa informacija yra nuolat atnaujinama.
„Toks teisinis reglamentavimas reikalingas profiliavimui ir greitesniam vėlesnių nusikaltimų atskleidimui – kai negalime užkirsti kelio, bent jau galime greičiau sugauti kaltininką. Pavyzdžiui, jei policija gauna pranešimą, kad kažkas priekabiauja prie mažų vaikų už mokyklos ribų, ji gali nedelsdama atsidaryti registrą ir patikrinti, kas gyvena netoli konkrečios mokyklos. Taip galima iš karto patikrinti galimo nusikaltėlio alibi. Panašūs mechanizmai naudojami, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten duomenų bazė yra daug platesnė – tereikia įvesti bet kokį raktinį žodį ir iškyla identiški atvejai su tomis pačiomis nusikaltėlio savybėmis, taip atrandant serijinį nusikaltėlį. Neturint panašios duomenų bazės, būtų sunku nustatyti, ar panašių įvykių nebuvo anksčiau“, – lygina Lenkijos teisėjas.
Viešojo registro idėja iškart sulaukė seksologų ir dalies politikų kritikos. Jie tikina, kad pataisa neužkirs kelio seksualiniams nusikaltimams, tačiau padarys daug žalos, taip pat ir išžaginimo aukoms. 2016 m. mokslo leidinyje „Psychiatria Polska“ publikuotame Filipo Szumskio, Krzysztofo Kaspareko ir Józefo K. Gierowskio straipsnyje remiamasi amerikiečių mokslininkų tyrimais. Buvo nustatyta, kad JAV įvedus panašų registrą, kai kuriose valstijose žymiai sumažėjo įvykdytų išžaginimų skaičius, tačiau kitose poveikio nepastebėta. Priešinga situacija pastebėta Kalifornijoje – joje prievartos atvejų skaičius išaugo.
Lenkijos Nacionalinė pedofilijos komisija paskelbė, kad 2021 m. nukentėjo 188 mergaitės ir 173 berniukai. 2022 m. aukomis buvo 161 mergaitė ir 114 berniukų.
Registro kūrėjas prisipažįsta, kad kurdamas projektą iš tiesų sulaukė kritikos. „Girdėjau kritiškų balsų, tačiau jie pasigirsta paskelbus apie bet kurį teisėkūros projektą. Daugiausia buvo kritikuojama idėja, kad toks registras apskritai egzistuos. Jis nebuvo kritikuojamas kaip papildoma bazė, nepasitenkinimas kilo tik dėl registro paviešinimo. Panaši bazė iš tikrųjų naudojama Kanadoje ir JAV, tačiau Vakarų Europoje nėra siūloma panaši idėja. Labiausiai aprašytas ir ištirtas yra Prancūzijos atvejis, tačiau šios šalies registras labiau primena mūsų ribotos prieigos bazę. Tačiau Vakarų Europa neturi viešo registro su nusikaltėlių atvaizdais“, – lygina B. Jakubowskis.
„Mes, kaip projekto autoriai, bandome įrodyti, kad tokios bazės trūkumas kitose šalyse nereiškia, kad Lenkija negali jos sukurti. Idėja taip pat atitinka Europos Sąjungos konvencijas ir Lenkijos Respublikos Konstituciją. Registras nepažeidžia kaltininko gyvenimo gerovės – įvaizdžio ir asmens duomenų apsaugos – proporcingumo, nes atsižvelgiame į tai, kam įstatymas užkerta kelią. Valstybė privalo ginti piliečius ir užtikrinti jų gerovę. Papildomas viešas registras reikalingas kaip pusiau administracinė priemonė, kuri palengvintų potencialių aukų situaciją. Kita vertus, tai yra atgrasymo priemonė“, – aiškina vienas iš teisės akto autorių.
„Man pačiam smalsu, ar mūsų registras jau daro įtaką visuomenei. Nebepriklausau Teisingumo ministerijos delegacijai, todėl neturiu informacijos apie akto poveikį. Žinoma, svarbu žinoti, ar įstatymas yra veiksmingas“, – priduria jis.
Teisėjas atkreipia dėmesį, kad jam neteko girdėti apie atvejus, kad kas nors būtų bandęs įsilaužti į registro apsaugos sistemą ir ištrinti iš jos duomenis ar bandytų kaip nors kitaip išvengti patekimo į duomenų bazę. „Už duomenų saugumą yra atsakinga Nacionalinio nuosprendžių registro tarnyba, priklausanti Teisingumo ministerijai. Ji skirta tinkamam sistemos veikimui užtikrinti. Ten dirba labai kompetentingi žmonės“, – tikina pašnekovas.
Pataisos autorius priduria, kad į registrą įtraukti ir tie nusikaltėliai, kurie buvo teisti iki akto įsigaliojimo. „Tai ne teisinė, o administracinė priemonė, kuri galioja ir Prancūzijoje. Asmuo turi galimybę per tam tikrą laikotarpį kreiptis į teismą ir pateikti aplinkybes, pagrindžiančias, kodėl jo duomenys negali būti paskelbti registre. Tik teismas gali papildomai nuspręsti, priimti tokį prašymą ar ne. Sprendimą gali apskųsti prokuroras“, – apibendrina B. Jakubowskis.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-08-09, https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2052621/lenkija-turi-viesa-seksualiniu-nusikalteliu-registra-nepaisant-kritikos-tikinama-kad-jis-veiksmingas