Straipsniai - 2022

„Laisvietė“ užregistravo pataisas dėl sekso be sutikimo: grėstų iki trejų metų nelaisvės („www.delfi.lt” 2022-11-24)

Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį užregistravo didelį atgarsį viešumoje sukėlusias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma išplėsti prievartos lytiškai santykiauti apibrėžimą. Tai, pasak politikės, turėtų užtikrinti efektyvesnę seksualinių nusikaltimų aukų apsaugą.

Šiuo metu, pagal BK, „tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

M. Danielė pasiūlė papildyti šią nuostatą bei numatyti bausmę areštu ar laisvės atėmimu ir tam, kuris privertė lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, jeigu nebuvo kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo.

„Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia. Sutikimas nelaikomas laisvanorišku, jeigu: jis gautas naudojant psichologinį ir (ar) ekonominį smurtą, naudojamasi asmens priklausomumu, yra klystama dėl kito dalyvaujančio asmens tapatybės, veiksmo pobūdžio ir paskirties, sutikimas kyla iš kieno nors kito, o ne pačio asmens, pasinaudojama netikėtumu ar apgaule“, – dėstoma pataisų aiškinamajame rašte.

Tikisi, kad bus daugiau pranešančių apie prievartą

Jame taip pat teigiama, kad šis sąrašas nelaikytinas išsamiu: „Teisminio nagrinėjimo metu gali būti nustatytos ir kitos aplinkybės.“

M. Danielės įsitikinimu, priėmus šias BK pataisas, bus formuojama aiški valstybės pozicija, kad bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra netoleruojami, tikimasi, kad atsiras daugiau apie įvykdytus seksualinius nusikaltimus pranešančių aukų, tuo pačiu – atsiras ir daugiau išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Taip pat viliamasi, kad pakeitimai stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.

M. Danielės inicijuotas BK pataisas dėl lytinių santykių be sutikimo taip pat pasirašė ir jos kolegė Seimo Laisvės frakcijoje Ieva Pakarklytė, Seimo konservatoriai Dalia Asanavičiūtė, Arūnas Valinskas, Seimo socialdemokratai Julius Sabatauskas, Orinta Leiputė ir Dovilė Šakalienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Ketvirtadienį M. Danielė kartu su ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais Seime surengė spaudos konferenciją pavadinimu „Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti“.

Jos metu parlamentarė kalbėjo, kad Lietuva vis dar gyvena itin „didelėje smurto realybėje“, nors esą pasistūmėjome į priekį: sovietiniais laikais, smurtas prieš žmoną, prieš vaikus, pasak jos, buvo norma ir tik 2011 metais tai išgyvendinome iš savo teisės aktų.

M. Danielė teigė, kad naratyvas „pati kalta“, požiūris, kad žmona kažką kažkam privalo duoti, kad seksualinis smurtas neegzistuoja, ar tai – juokinga, vis dar gajus.

Pataisų oponentai pažymi, kad laisvanorišką sutikimą įrodyti sunku, tam esą reikėtų rašytinio sutikimo, liudininkų, notaro patvirtinimo.

Be to, jų nuomone, siekiant, kad pranešančių apie patirtą seksualinį smurtą būtų daugiau, reikia daugiau švietimo ir informacijos, kad asmenys smurtą atpažintų, o ne keisti BK.

Teisininkė: dabar pasakymas „ne“ nelaikomas aktyviu pasipriešinimu

Spaudos konferencijoje M. Danielė teigė, kad, priėmus aptariamas BK pataisas, tiesiog būtų įrodinėjamas kitas aspektas.

„Jeigu anksčiau teismai žiūrėjo, ar auka pakankamai aiškiai pasipriešino, reiškė nepritarimą, klykė, atliko kažkokius kitus veiksmus, tai dabar teismas aiškinasi, ar buvo duotas sutikimas tiems veiksmams, ar jis buvo visoje toje situacijoje ir ar jis buvo aiškus <…>. Keičiasi tik aspektas“, – tikino parlamentarė ir pabrėžė, kad nekaltumo prezumpcija su tuo nėra panaikinama.

M. Danielė tvirtino, kad sutikimo būtinoji sąlyga yra laisva valia, tai yra jis turėjo būti duotas be spaudimo, be prašymų, be manipuliacijų, įkalbinėjimų, grasinimų ir taip toliau.

„Turėjo būti sąlygos, kad tai būtų laisvas žmogaus apsisprendimas“, – pridūrė Seimo narė.

„Pagal dabartinę teismų praktiką, siekiant įrodyti nesutikimą, reikia aktyvių pasipriešinimo veiksmų. Tai reiškia, kad pasakymas „ne, aš to nenoriu“, nėra laikomas aktyviu pasipriešinimu ir turime bylų, kuriose moterys sakė „ne, aš nenoriu“, bet buvo seksualiniai prievartaujamos, tačiau teismas to nenustatė, nes nebuvo pasipriešinta fiziškai, nebuvo rėkta, klykta.

Dabar tokiu atveju [pakeitimai] leistų tokiose situacijose pripažinti, kad tai yra prievarta, nes tai daroma be asmens sutikimo, tačiau tam tikrais atvejais negali fiziškai pasipriešinti“, – pasakojo teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

Švedijos patirtis, pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, rodo, kad po analogiškų pakeitimų drįstančių kreiptis dėl patirto seksualinio smurto padaugėjo.

„Berods 12 Europos Sąjungos šalių nekaltumo prezumpcija tokiu pakeitimu nebuvo panaikinta, ji taip pat nėra naikinama ir Lietuvoje. Tai viso labo reiškia tam tikto požiūrio keitimą ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir visuomenei pasiunčiant žinutę, kad seksualiniam santykiui reikalingas sutikimas.

To sutikimo reikėjo iki šiol, tiesiog praktika rodo, kad kitu atveju yra labai daug aukų kaltinimo“, – kalbėjo ji.

Teigia, kad nekaltumo prezumpcija nenaikinama

Teisininkė Rugilė Butkevičiūtė taip pat patikino, kad su BK pakeitimais nekaltumo prezumpcija niekur nedings.

„Patvirtinus šias pataisas, padarius papildomus pakeitimus, tikrai nebus taip, kad kažkas paskambino, atėjo, pasakė ir tave uždarė į kalėjimą. Vyksta ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusis ar nukentėjusioji turi įrodyti, kad sutikimo nebuvo, kaltininkas turi įrodyti, kad sutikimas buvo“, – dėstė R. Butkevičiūtė.

Ji neatmetė galimybės, kad įteisinus pakeitimus, bus melagingų pranešimų apie patirtą seksualinį smurtą, bet, anot teisininkės, tokių bus maža dalis, už tai numatyta atsakomybė.

Apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant padėti nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, M. Danielė ir jos kolegė „laisviečių“ frakcijoje I. Pakarklytė pradėjo kalbėti dar Seimo rudens sesijos pradžioje. Seimo narių nuomone, Lietuvoje būtina atlikti ne tik BK pakeitimus, bet ir steigti specializuotus pagalbos centrus, parengti atitinkamus specialistus.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2022-11-24, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/laisviete-uzregistravo-pataisas-del-sekso-be-sutikimo-grestu-iki-treju-metu-nelaisves.d?id=91830417