Nepraėjo ir pusmetis, o mes beveik patikėjome, kad yra žmonės ir yra mažiau žmonės. Čia apie tuos, kurie ateina miškais ir be dokumentų.
Per tuos kelis mėnesius ir kai kurie mes, iš nevyriausybinio sektoriaus, savo didelei nuostabai, tapome „diktatorių draugais, nelojaliu elementu, padedančiu nelegaliai migracijai“.
Dar viešai neišgirdome tų kruvinojo tėtušio „parankinių“ vardų, bet dauguma mūsų užgniaužę kvapą stebėjo Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjo mobingą socialiniuose tinkluose, patyčias iš Seimo kontrolieriaus ataskaitos dėl Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną, žmogaus teisių užtikrinimo.
Viename iš sulaikymo centrų sutikome jauną moterį A. iš Čečėnijos. Savo šalyje atkakliai persekiota vieno gaujos vaduko, vėliau jo nuolat prievartauta, grobiant tiesiai iš namų ar darbo vietos, jai nesėkmingai padarytas abortas, jo padarinius – stiprius fizinius skausmus – kenčianti iki šiol.
Moteris virtusi šnabždančiu šešėliu, jos psichikos būklė taip pat kelia daug nerimo.
„Jeigu ne centro psichologė, manęs gyvos nebebūtų, aš gyvenu tik pokalbiais su ja“, – pasakoja A.
Jai reikia rimtos medikamentinės pagalbos, nedelsiant. O ir psichologė turi dar apie kelis šimtus kitų interesantų…
Sulaikymo centruose visus kamuoja nežinia dėl ateities, stipresniems tas nerimas labiau pakeliamas.
Tačiau ši moteris jo neatlaiko, paskutiniu lašu tampa jos kambario draugės, pagyvenusios ligotos moters išsiuntimas atgal į kilmės šalį, kur jos niekas nelaukia, nėra jokių pajamų pragyvenimui.
A., išėjusi iš centro apsipirkti, nebegrįžta. Kur ji šiuo metu, būdama tokios blogos fizinės ir psichinės būklės, niekas nežinome.
Tebegirdime jos desperatišką riksmą – „Aš negaliu grįžti namo, negaliu! Nejaugi jūs tokie beširdžiai, kad nesuprantate manęs?! Aš turiu profesiją, galiu išlaikyti save, tik neišsiųskite manęs atgal į tą pragarą…“
Kitoje stovykloje užkalbiname būrelį atokiau besilaikančių moterų iš Afrikos. Neįpareigojantys mandagumo ženklai „Kaip laikaisi?“, „Ką veiki?“ šiame kontekste sunkiai ištariami, nes aplinka labai netvarkinga, tvyro šlapimo kvapas, aidi gyventojų riksmai, šalia mūsų stoviniuoja stovyklos administratorius, vis bandantis pasakyti „ai, šitos tai…“
Koks jis svarbus asmuo, suprantame greitai ir mes iš nedviprasmiškų komentarų „svarbiausia neužsileisti jų ant galvos, aš tai, pasižiūrėjęs į žmogų, iškart galiu pasakyti, kuris meluoja, o kuris sako tiesą, žinokit, visi jie čia vaidina nuskriaustus…“
Galop pavyksta prakalbinti minėtą grupelę moterų. „Kodėl Papa (administratorius) taip mūsų nekenčia? Gal kad mes juodaodės? Jei nori jo ko paprašyti, iš tolo reikia pradėti žemintis, kad esi niekas, kad trukdai jį, girti jį, kad viską moka, viską gali, jis toks geras visiems.“
Sunkiausia joms prašyti higienos priemonių, aiškinti šiam Papa, kam jų reikia, kodėl taip greitai sunaudojo ankstesnes ir pan.
Dėl antisanitarinių sąlygų bendrose išvietėse moterys susirgo vaginoze, teko apie tai kalbėtis su administratoriumi. „Jis pasakė: neišsigalvokite, nesu girdėjęs apie tokią ligą, kaip jūs čia sugebėjote visos vienu metu ja susirgti?“
Vaistus moterys gavo iš žurnalisto, išdrįsusios jam pasipasakoti.
Ši stovykla su Papa priešakyje išformuota, jos nebėra, bet patirtys niekur nedingo.
Kodėl apie tai kalbame?
Neapykantos kitataučiams mastai šalyje pasiekė neregėtas aukštumas, empatija, užuojauta prieglobsčio prašytojams tampa priimtina tik padėvėtų drabužių pavidalu, elgiamės taip, lyg niekada nereikės atrakinti tų 700 vyrų buvusiuose Kybartų pataisos namuose.
Stojus neramiems laikams, žmogaus teisės pirmiausia keliauja į šiukšlyną.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2021-10-24, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1526466/kristina-misiniene-apie-maziau-zmones