Straipsniai - 2015

KRAUJOMAIŠA PROVINCIJOS MIESTELYJE: SESĘ PRIEVARTAVĘ BROLIAI ATSILYGINDAVO SAUSAINIAIS, KAI LABAI SKAUDĖJO – PINIGAIS ("DELFI.LT", 2015-08-13)

16 vaikų auginančioje šeimoje brolis su įbroliu seksualiai išnaudojo mažametę seserį, šešiolikmetė prieš mėnesį pagimdė, o kita nepilnametė, jei išgyvens, gimdys.

Seksualiai išnaudota mažametė – vaikų globos namuose. Ją prievartavęs įbrolis – laukia teismo, brolis išvežtas į vaikų socializacijos centrą. Dėl jauno amžiaus jam pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ko gero, taip lengvai nuo atsakomybės neišsisuks dešimtmečiu vyresnis 16-metės mamytės „draugas“, kuris su ja kaip žentas gyveno daugiavaikėje šeimoje. Kai draugė tapo nėščia, susidėjo su kita moterimi. Nuo ko nėščia kiek vyresnė pagimdžiusios 16 metės sesuo – neaišku. Protinę negalią turinti mergina nekalba. Kai gims vaikelis, bus atliekami DNR tyrimai ir išaiškintas su neįgaliąja santykiavęs žmogus.
 Tačiau tai – tik menkutė painios istorijos dalis. Aukštaitijos miestelyje gyvenančioje šeimoje šiuo metu auga 14 vaikų, du jau gyvena savarankiškai. Tėvas su pirmąja žmona susilaukė 9 vaikų, tačiau ji mirė nuo vėžio . Tuomet į namus atėjo jos sesuo su savais vaikais. Kaip pati sako, nenorėjo, kad sūnėnai ir dukterėčios būtų išmėtyti po globos namus.
Našlys vedė žmonos seserį – ir vėl pasipylė vaikai. Dabar didžiulės sudėtinės šeimos motina – triskart močiutė, nors pačios mažiausiajam vos vieneri. „Visus vaikus auginu vienodai, visi man brangūs“, – užtikrintai sako moteris.

Abejoja, ar išgyvens 

Kai nuvykome į kaimą, kurio pavadinimo negalime minėti saugodami nepilnamečių privatumą, sūnus žoliapjove pjovė žolę. Šeimininkė raugė gausiai užderėjusius agurkus, per tvorą sviro didžiulės raudonų jurginų galvos, į viršų stiebėsi gladiolės. Tuštėjančiame kaime daugiavaikės šeimos kiemas klegėjo gyvybe. Linksmai zujo visokiausio amžiaus vaikai, jaunutė dar visai vaikiškai atrodanti mergaitė supo kūdikį.

Pasitikti svečių išėjusi motina nepajėgė tramdyti ašarų. Buvo tik grįžusi iš respublikinės ligoninės, į kurią greitoji medicinos pagalba išvežė septintą mėnesį nėščią neįgalią dukrą. „Gydytojai sakė, užsikimšo inkstas. Čia, vietoje darė šlapimo tyrimus, paskui kartojo miestelyje, bet atsakymai vis blogėjo, blogėjo. Sakė, reiks operuoti, bet ji atsisako. Daktarai įspėjo, kad net mirti gali. Veš į Vilnių operuoti. Duoda 50 proc., kad išgyvens. Gali tekti rinktis tarp jos ir kūdikio“, – raudojo moteris. Apie kitas šeimos bėdas net nenorėjo kalbėti. Dabar kad tik šita dukra išgyventų.

 Prievartaujamą sesę vaišino saldainiais, kai labai skaudėjo, sumokėjo 10 litų 

Socialiniai darbuotojai, teisėsaugininkai ir vaiko teisių apsaugos specialistai sprendžia rebusą – ką daryti su seksualinę prievartą patyrusia mergaite, kuri paimta iš šeimos auga vaikų globos namuose. Kaip užsiminė DELFI, įbrolio ir brolio seksualinė prievarta jai negalėjo nesutrikdyti sveikatos, ypač tuštinimosi funkcijos, ką ir kalbėti apie psichologines pasekmes, kurios bus ilgalaikės. Apie galimą kraujomaišą daugiavaikėje šeimoje pareigūnams pranešė mokyklos, kurioje mokėsi mergaitė, socialinė pedagogė. Mažametė jai pasipasakojo. Kaip vėliau paaiškėjo, vienas iš brolių turėjo knygą apie seksą, namuose buvo rasta pornografinių filmų įrašų. Sesutė buvo prievartaujama įvairiais būdais. Už skausmingiausią jai kartą buvo sumokėta „net 10 litų“. Šiaip duodavo mažiau, pavaišindavo sausainiais, saldainiais. Kai tai iškilo viešumon, mama mažametę išvadino ilgaliežuve. Vėliau gailėjosi, kad nesužiūrėjo vaikų ir dievagojosi, jog situacija nesikartos – kad mergaitė tik grįžtų gyventi į šeimą. 

Vaiko teisės palaiko mamą, nes „ji myli vaikus“

 Kaip Lietuvos Carito socialinei darbuotojai Živilei Liekienei kartoja pati mažametė, ji labai ilgisi brolių, seserų, tėvų ir norėtų namo. Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus specialistai mano, kad jai namuose geriau, nes „mama rūpinasi ir myli vaikus“. Tačiau Lietuvos Caritas, kurio lėšomis samdytas advokatas mergaitės teises gina teisme, laikosi kitokios pozicijos – mažametei šeimoje nesaugu. „Kas užtikrins, kad seksualinė prievarta nesikartos?“ – klausimą kėlė Ž. Liekienė.

Dar vienas su šia šeima susijęs rebusas, kurį sprendžia tarnybos – kūdikio besilaukianti protiškai neįgali nepilnametė. Pagal Lietuvos įstatymus, iki pilnametystės ji negali savarankiškai auginti vaiko. Normaliu atveju pagelbėti jai galėtų tėvai, tačiau daugiavaikė šeima priskirta socialinės rizikos grupei, o tokioms globoti vaikų neleidžiama. Carito socialinė darbuotoja Edita Krikštaponienė pabrėžė, jog ši šeima akivaizdžiai stokoja tam tikrų įgūdžių, bet nėra priklausoma nuo alkoholio ar narkotikų, kaip moka rūpinasi vaikais. Jie vieni kitus prižiūri, moka pasigaminti valgio. Vyresnieji dirba, užsidirba. Pilnamečiams tėvai nupirko šalia buvusį kaimynų namą, taupo pinigus kitoje pusėje esančio tuščio namo pirkimui, kuriame planuoja įsikurti kūdikio susilaukusi dukra su ketveriais metais vyresniu draugu – negeriančiu, dirbančiu žmogumi, kuris pasiūlė jai tuoktis, nors ir nėra jos vaiko tėvas. Šiuo metu 16 vaikų tėvas darbo neturi, tačiau talkina kaimynams. Paklausta, koks šioje istorijoje jo vaidmuo, E. Krikštaponienė daug pasakyti negalėjo, nes vyras su darbuotojomis nebendrauja. Vis dėlto, matyti, kad jo žodis šeimoje – svarus. 

A. Kurienė: brolių ir seserų kraujomaiša rodo, kad namuose negerai 

Apsilankius šeimoje viskas atrodo neblogai. „Tačiau ką iš tiesų vaikai jaučia, kai viena jų sesė su rimtomis indikacijomis ligoninėje, kita jų sesė paimta nežinia kur, vienas jų brolis uždarytas, kitas – ne. Ir saulė šviečia lyg nieko nebūtų įvykę? Tai yra klausimas“, – situaciją komentavo Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė. Pasak psichoterapeutės, gali būti, kad vaikai nėra auginami, kad kalbėtų, kas jiems skauda, kas jiems baisu. Tačiau kažkas gal gali pradėti su jais apie tai kalbėtis? „Kaip supratau, apie patiriamą seksualinę prievartą mergaitė pasipasakojo mokyklos socialinei darbuotojai. Matyt, jai gyvenimas neatrodė visiškai normalus ir nuostabus. Galbūt ir daugiau vaikų šeimoje turėtų ką pasipasakoti, jeigu būtų su kuo kalbėtis“, – sakė A. Kurienė.

Kaip akcentavo DELFI pašnekovė, žodžiai „seksualinis paauglių eksperimentavimas“ tinka kalbant apie paauglius, kurie eksperimentuoja sulaukę 16-17 metų ir vienas su kitu, o tikrai ne su broliu ar seserimi. „Brolių ir seserų krojaumaišiniai ryšiai ar seksualiniai eksperimentai rodo, kad tuose namuose tikrai kažkas negerai. Kokių patirčių turi vaikai, kad taip vienas su kitu „eksperimentuoja“​? – klausė psichoterapeutė. Normaliu atveju paaugliai eksperimentuoja įsimylėję, susižavėję vienas kitu ar tą dieną apsvaigę. Tačiau čia aprašyti akivaizdūs seksualinio išnaudojimo atvejai, kuriuos A. Kurienė įvardijo vienareikšmiškai: seksualinis vaiko išnaudojimas mūsų Kodekse ir tarptautiniuose dokumentuose įvardijamas kaip nusikaltimas. „Lietuvoje jis nei retesnis, nei dažnesnis nei kitame pasaulyje ir, deja, pakankamai dažnas. Mes tikrai ne apie visus tokius atvejus žinome, gerai, kad ne visi paviešinami, tik blogai, kad ne visi ištirti“, – sakė Paramos vaikams centro vadovė. Spręsti, grąžinti ar negrąžinti vaikus į šeimą, išvežti juos ar parvežti, – sprendimai, galimi tik išsamiai, atidžiai įvertinus šeimą ir jos gebėjimą pasirūpinti visais vaikų poreikiais. Matėme, kad vaikai mylimi, pavalgydinami, niekas negirtauja. Tačiau tai, pasak psichoterapeutės, tik dalis gyvenimo. Be to, kad vaikai apkabinami, priglaudžiami ir pavalgydinami, svarbūs ir kiti jų poreikiai. A. Kurienei akivaizdu, kad aprašomoje šeimoje vaikų saugumas užtikrintas nebuvo. Dalį vaikų poreikių tėvai suprato, tačiau yra ir daugiau; socializacija, draugai, būreliai, pagaliau – dešimtmetės mergaitės vaikystė, bręstančių paauglių poreikiai, tad esminis klausimas, ar tėvai iš tiesų pajėgūs tuos vaikus tinkamai auginti ir užtikrinti jų saugumą.

 Ar kitiems vaikams saugu likti šeimoje?

 Kokio įsikišimo kraujomaišos tarp brolių ir seserų atveju reikėtų ir kaip veikiama, kai tokie faktai nustatomi? Pasak A. Kurienės, įtariant seksualinę prievartą vienas svarbiausių dalykų, kuris turėtų vykti – labai darnus įvairių žinybų bendradarbiavimas. Visų pirma, vaikų teisių apsaugos tarnyba turėtų stebėti procesą, kad vaikų teisės būtų nepažeidžiamos, kad vaikas nebūtų netinkamai apklausiamas daug kartų skirtingų žmonių, kad vaiko saugumas būtų ne formaliai, o realiai užtikrinamas, įvertinta, ar vaikui saugu likti su tėvais, kurie, pvz., pyksta ant jo, kad paviešino problemą. „Galų gale yra ir kitų brolių ir seserų. Ar jiems saugu likti šeimoje? Ar ta mergaitė tikrai yra vienintelė nukentėjusioji? Matome, kad šeimoje jau yra bent trys vaikai, kuriems nebuvo užtikrintas saugus gyvenimas. Čia – labai didelis vaikų teisių apsaugos tarnybos vaidmuo, taip pat teisėsaugos institucijų, kurios inicijuoja tyrimą ir turi labai atidžiai planuoti, kada ir kokių veiksmų imtis, nepaisant to, ar tai – šeimoje įvykęs seksualinis išnaudojimas ar už šeimos ribų. Šeimoje vaikas gali sulaukti mažiau palaikymo ar keistesnių reakcijų, nei išnaudojimo už šeimos ribų atveju, tačiau kad ir kaip būtų, visai šeimai tai labai traumuojanti patirtis. Ir kiti likę vaikai, ne tik maži, bet ir dideli, turėtų sulaukti, kad kuo greičiau su jais būtų pasikalbėta, kas įvyko, kaip jie jaučiasi, ką jie apie situaciją galvoja, ko bijo, kaip jie dabar miega, valgo. Kuo greičiau tai padaroma, tuo sėkmingiau eliminuojamos pasekmės“, – pabrėžė psichoterapeutė. Nuo seksualinės prievartos nukentėjusi mažametė vaikų globos namuose gauna pagalbą. Tačiau. A. Kurienės įsitikinimu, ir likę vaikai turėtų turėti galimybę bent jau susitikti su specialistais, kurie įvertintų, kokia dabar jų būklė, nes gali būti išsigandę, supykę ir t. t. 

Tarpsta patologinės praktikos: nepilnametę su vyresniu vyru supiršo mama

 „Kai šiandien kalbame apie prievartaujamus vaikus, apie pedofilų aukas, mes kažkaip linkę dairytis toli aplinkui, tarsi šie nusikaltimai vyktų kažkokioje nežinomoje žemėje ir su visai nepažįstamais vaikais. Ne! Mes pažįstame tas šeimas ir dažnai mūsų valioje yra užkirsti kelią šių nekaltų vaikelių išnaudojimui“, – DELFI sakė Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Panevėžio skyriaus darbuotoja E. Krikštaponienė.

Socialinei darbuotojai kyla daug klausimų: ar buvo teisinga atiduoti globoti tokį būrį vaikų asmenims, kurie sunkiai susitvarkė ir su savaisiais? Ar seniūnijos socialinės darbuotojos lankymasis buvo pakankama ir vienintelė priemonė, teikiant pagalbą šiai smarkiai klibančiai šeimynai? Juk darbuotoja pavyzdingai lankėsi šioje šeimoje ir kai ilgą laiką broliai lytiškai santykiavo su mažamete seserimi, ir kai kita jų sesuo motinos buvo „supiršta“ su suaugusiu vyru ir t. t. „Jeigu ne teisėsaugos įsikišimas, socialinės tarnybos tikriausiai taip ir nebūtų turėjusios priekaištų šioms patologiškoms praktikoms. Gal bent miesto Vaiko gerovės komisija galėtų inicijuotų atvirą įvykių vertinimą, ragintų atsakingas tarnybas peržiūrėti savo strategiją išnaudojamų vaikų atžvilgiu?“ – siūlė E. Krikštaponienė. Vaikų prievartavimas, kraujomaiša ir pedofilija – Lietuvoje jau norma? „Sudėtingos nepilnamečių ir mažamečių tvirkinimo, prievartavimo bylos šiandien, ko gero, labiausiai domina žiniasklaidą, ir tai labai liūdna. Paskaitom, palinguojam galvas, ir toliau gyvenam iki kito skandalo“, – konstatavo Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vadovė Kristina Mišinienė, klausdama, ar mūsų ministerijos bei savivaldybės taip apsipratusios su šiuo reiškiniu, jog direktoriai, ilgus metus tvirkinantys savo auklėtinius, vietinės socialinės, vaikų teisių apsaugos tarnybos, bejėgiškai stebinčios vaikų išnaudojimą, nebeiššaukia jokios reakcijos, jokių akivaizdesnių pokyčių? K. Mišinienė įsitikinusi, kad jei tikrai norėtume apsaugoti Lietuvos vaikus nuo jų vaikystės sutrypimo – mums pavyktų.

  Ieva Urbonaitė-Vainienė 

Publikuota 2015 m. rugpjūčio 13 d. http://www.delfi.lt