Straipsniai - 2012

KOVA SU PREKYBA ŽMONĖMIS – NE TIK POLICIJOS REIKALAS ("ETAPLIUS.LT", 2012-05-29)

Gegužės 29 d. Šaiulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate lankėsi Švedijos delegacija – trys Stokholmo policijos detektyvai–inspektoriai, Stokholmo apskrities administracijos koordinatorius kovai su prekyba žmonėmis ir Stokholmo socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinės darbuotojos.

Švedai į Lietuvą atvyko dalyvauti gegužės 30 d. Seime įvyksiančioje konferencijoje „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“, kurią organizuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir Švedijos institutu. Konferencijos metu bus apžvelgtos Lietuvos ir Švedijos nacionalinės strategijos kovai su prekyba žmonėmis ir prostitucija, pristatyta šalių patirtis, iniciatyvos ir metodai, naudojami užkirsti kelią šiems nusikaltimams bei padėti jų aukoms. Švedija 1999 metais tapo pirmąja pasaulio šalimi, kur veikia seksualinių paslaugų pirkimo draudimo įstatymas, baudžiantis tik vieną, stipriąją pusę – vyrus, ir ginantis silpnąją – moteris, parduodančias savo kūną. Tiems, kurie užmezga atsitiktinius seksualinius santykius už užmokestį, maksimali bausmė – vieneri metai kalėjimo.

Kadangi Sokholmo detektyvai tiria didžiulės apimties prekybos žmonėmis bylą, kurioje figūruoja 15-20 merginų pavardės iš Šiaulių regiono, tad jie panoro pabendrauti su Šiaulių policijos pareigūnais, tiriančiais analogiškus nusikaltimus, ir apsikeisti su jais informacija, susipažinti su aukų, nukentėjusių nuo šios neteisėtos veikos, apsauga, tokių nusikaltimų prevencija, bendradarbiavimo galimybėmis. Delegaciją priėmė Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius, vyriausioji tyrėja Aurelija Pranckienė. Svečius atlydėjo daug minėtais klausimais Lietuvoje dirbančios iniciatyvios Lietuvos Carito atstovės, vadovaujamos Kristinos Mišinienės.

Svečiai iš Švedijos pasidalijo savo šalies patirtimi, dirbant su į prostitucijos liūną patekusiomis moterimis. Jie niekaip nesuprato Lietuvoje egzistuojančių sąvokų „savanoriška prostitucija“ ir „priverstinė prostitucija“, nes jų šalies justicijoje tėra viena sąvoka – prostitucija. Darbas su prostitutėmis Švedijoje prasideda nuo čia egzistuojančios nuostatos, kad savanoriškos prostitucijos nėra. Jei moteris pradeda užsiimti prostitucija, vadinasi, buvo priežastys, kurios ją įstūmė į šią veiklą. O priverstinę prostituciją jie traktuoja kaip prekybą žmonėmis.

Visą atsakomybę už žmogų Švedijoje prisiima savivaldybė, kurios pagrindinis devizas – padėti žmogui. Į prostitucijos liūną patekusiai moteriai pirmoji pagalbos ranką irgi ištiesia savivaldybė, kuri rūpinasi priežasčių, dėl kurių moteris atsidūrė tokioje situacijoje, eliminavimu. Ji nukreipia pagalbos reikalingus žmones ją suteikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir kontroliuoja šį procesą. Savivaldybėje dirbančios nevyriausybinės organizacijos atstovės rūpinasi į prostitucijos tinklą patekusiomis ir pagalbos prašančiomis moterimis. Socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinės darbuotojos palaiko glaudžius ryšius su policija ir su ja lygiagrečiai dirba. Šios nevyriausybinės organizacijos atstovės, kuriomis globojamos moterys visiškai pasitiki, rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis, psichologine reabilitacija, o sužinojusios aplinkybes, kad iš moters prostitucijos kažkas pelnosi, tuoj pat šią informaciją perduodama policijos pareigūnams baudžiamajam persekiojimui, nes tai jau traktuojama kaip sunkus nusikaltimas – prekyba žmonėmis, dėl kurio pradedamas ikiteisminis tyrimas. Iš policijos pareigūnų jos taip pat sulaukia informacijos apie į prostitucijos tinklą patekusias moteris, kurioms reikalinga socialinė pagalba.

Lietuvos pareigūnai patvirtino Švedijos kolegų įtarimą, kad atskirų sutenerių veiklą Švedijoje kontroliuoja Lietuvos organizuotų grupių atstovai. Jie įsitikinę, kad tik tuo atveju, kai abiejų šalių policijos pareigūnai kovos vieningai, pavyks įveikti grupuočių viršūnes. Be abejo, tam įtakos turi ir nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių moterų liudijimai, kuriuos moterys duoda tada, kai joms užtikrinamas saugumas. Pasirūpinti jų saugumu ir buvo prašoma Lietuvos institucijų, nes visos nukentėjusiosios nori grįžti į Lietuvą.



Publikuota 2012 m. gegužės 29 d. www.etaplius.lt