KODĖL XXI A. KLESTI PREKYBA ŽMONĖMIS? (“KAUNO.DIENA.LT”, 2015-06-24)

Kaune surengtoje konferencijoje “Prekyba žmonėmis” dalyvavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas, Lietuvos “Carito” programos “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja Justina Stakaitytė.

Padeda atsigauti

 Pasak J.Stakaitytės, prekyba žmonėmis Lietuvoje vis dar išlieka opi problema. Ji akcentavo, kad  “Caritas” nukentėjusiems suteikia visokeriopą pagalbą: nuo aprūpinimo maistu, transportu ar būstu iki visiškos integracijos į darbo rinką ir visuomenę. Neretai organizacijos savanoriai lydi aukas ir į teismo posėdžius, kartu leidžia laisvalaikį. Taip siekiama, kad nukentėjęs asmuo kuo greičiau socializuotųsi ir grįžtų į įprasto gyvenimo vėžes. Pastebima tendencija, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys, patenkantys į socialinės rizikos grupę. Pažeidžiamiausių grupė – moksleiviai, vaikų globos namų auklėtiniai, asmenys, gyvenantys skurdžioje socialinėje aplinkoje, tai yra socialinės rizikos šeimose ar globos namuose. Socialinė darbuotoja atkreipė dėmesį, kad prekyba žmonėmis pasireiškia įvairiomis išnaudojimo formomis: seksualiniu išnaudojimu, nelegaliu įvaikinimu priverstiniam darbui, nelegalia prekyba organais, elgetavimu, fiktyviomis santuokomis. Dažnai į nusikaltimų tinklą patenkama tuomet, kai aukos naiviai patiki, kad neįgiję jokio išsilavinimo, nemokėdami tos šalies kalbos bei neturėdami darbo patirties, galės nesunkiai užsidirbti daug pinigų.

 Trūksta informacijos 

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras D.Valkavičius atkreipė dėmesį, kad informacijos trūkumas yra pagrindinis trukdys nubausti nusikaltėlius. Vyras apgailestavo, kad šiuo metu yra pradėti tik septyni ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Anot jo, šis skaičius turėtų būti žymiai didesnis, kadangi prekybos žmonėmis atvejų yra kur kas daugiau, tačiau aukos dėl įvairių priežasčių bijo kreiptis į policijos pareigūnus.
Kitas momentas – prekybos žmonėmis problemos nesuvokimas. Visuomenė vis dar nesupranta, kas yra prekyba žmonėmis, trūksta žinių apie tai. Statistika rodo, kad prekyba žmonėmis pagal dydį, po ginklų ir narkotikų prekybos, yra trečioje vietoje.

 Auka pažeidžiama 

Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas atkreipė dėmesį į fiktyvias santuokas. Beveik visais atvejais jos sudaromos tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų laisvai keliauti Europos Sąjungoje. Kaip teigia ekspertai, fiktyvios santuokos – viena iš sunkiausių prekybos žmonėmis formų. Auka išnaudojama įvairiomis formomis: priverstiniu darbu, kūno ir seksualine prievarta, prievartiniu vaikų gimdymu, psichologine vergove ir laisvės suvaržymu. Išnaudojimas prasideda jau verbavimo metu, kai pasinaudojama asmens pažeidžiamumu. K.Žibas pabrėžė, kad įtraukimas į fiktyvią santuoką negali būti laikomas savanorišku, nes jau yra pasinaudota moters pažeidžiamumu, ji nesuvokia, ką daro, negali suprasti ir įvertinti ilgalaikių padarinių.

 Teismų klaidos 

Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. A.Gutauskas pasakojo, kodėl prekiautojai žmonėmis vis dar išteisinami. Jis paminėjo, kad pagrindinė priežastis – savanoriškas aukos išvykimas dirbti į užsienį. Prekeiviai teismuose sako, kad jokio poveikio aukai nedarė, ši pati su viskuo sutiko, o jie tik padėjo įgyvendinti svajonę. Pasak teisėjo, tai būna klasikinis atsakymas. Dažnai teismai sutinka, jei auka pati išvažiavo, tai buvo jos pačios noras, kuris užtraukė jai nemalonę ir sugriovė gyvenimą. Deja, bet taip nėra. Moteriai jau būna padarytas poveikis, kai buvo pasinaudota jos pažeidžiamumu. Dažnai dėl to žemesnių instancijų teismai padaro daug broko, kurį vėliau turi ištaisyti Aukščiausiasis Teismas.

 Subtilūs verbavimo būdai

 “Caritas” programos “Sisteminis prekybos žmonėmis prevencinis modelis: tarpžinybinis bendradarbiavimas” koordinatorė Erika Panova pastebėjo, kad šiandieniai verbavimo būdai yra itin subtilesni, nei buvo anksčiau. “Ankščiau galėjome išgirsti istorijų, kad pačiupo einant gatve, surišo rankas, įmetė į bagažinę ir išsivežė. Dabar taip nėra. Viskas vyksta kur kas subtiliau, įpinami šiokie tokie apgaulės mechanizmai. Dažnai tai būna vadinamasis vaikino efektas. Yra žinoma atvejų, kai pora mėnesių ar net pusę metų vaikinas su mergina bendrauja, užmezga intymų ryšį, susipažįsta su šeima, o vėliau pasiūlo iškeliauti į užsienį truputėlį užsidirbti. Vos ne vestuvėmis kvepia. Paskutinę dieną prieš kelionę vaikinas pasako, kad negali važiuoti, turi dar pora svarbių reikalų sutvarkyti, o merginai liepia važiuoti ir jo palaukti. Galiausiai vaikinas dingsta, o draugai, pasitikę merginą svečioje šalyje, pasirodo esantys kitokie ir pati kelionė jau tęsiasi kitaip”, – pasakojo E.Panova. Verbavimas virtualiame pasaulyje taip pat klesti. Pasak E.Panovos, dažnai pasinaudojama merginų patiklumu. Tai gali vykti tam tikrose interneto svetainėse, tarkim, išnaudojimas tinklalapių modelių srityje. Net socialiniame tinkle “Facebook” labai plačiai sklinda įvairūs skelbimai, kviečiantys užsiimti tokiu modelio darbu. Taip paveikiamos merginos, negaunančios daug dėmesio. 

Suteikia pagalbą 

Visą parą veikia “Caritas” programos SOS numeris 8 679 61 617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu taip pat gali skambinti ir šeimos nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 

Ingrida Asipavičiūtė 

Publikuota 2015 m. birželio 24 d. http://www.kauno.diena.lt