Kodėl vis dar kenčiame nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų?
Atsakymas yra čia pat, gal net ne vienas.
Kol egzistuos skurdas, nelygybė, tol pažeidžiami asmenys bus lengvas grobis visokio plauko išnaudotojams.
Mūsų šalyje išsakoma daug netiesos apie gyventojų gerbūvį – paklausai politikų, nacionalinių tarnybų vadovų, atrodo, kad maudomės pieno upėse, atsiverti išnaudojimo bylas – „mano atleido iš darbo, žmona laukėsi vaikelio, bankas pardavė mūsų užstatytą butelį”, „išėjau iš vaikų namų, neturėjau pas ką prisiglausti, visą laiką buvau alkanas, sutikau važiuoti vogti” ir pan.
Kita problema – niekas labai rimtai ir nesiveržia užkirsti kelio aukų verbavimui. Kuo? Plakatais, skrajutėmis, fragmentiškomis paskaitėlėmis?
Per vėlu.
Šiandien jau tiesiai reikia atsakyti, kodėl, pavyzdžiui, valstybiniuose vaikų globos namuose paaugliai taip gausiai vartoja narkotikus, už juos parsiduodami bet kokiems nusikaltimams.
Paklauskite, kiek toks didelis miestas Šiauliai investuoja į prekybos žmonėmis prevenciją?
Nieko.
Štai nuo čia ir reiktų pradėti ieškoti atsakymų, kodėl taip sekasi prekeiviams žmonėmis.
Prekeiviai žmonėmis visada ieško nišų, kur kaštai bus maži, o pelnas didelis.
Visuomenėje esant daug pažeidžiamų, „užribio” žmonių, juos beveik nieko nekainuoja užverbuoti, įtikinti, priversti.
Kol „bosai” saugiai vartosi ant kalėjimo gultų, linksminasi naktiniuose klubuose ar pristatinėja save kaip „šiuolaikinius verslininkus”, jų vergai plėšia, vagia, gamina ir platina narkotikus.
Žinoma, kad reikia keisti šią sistemą, reikia palaikyti prabilusius, siekiančius pokyčių tarnautojus, vadovus, žurnalistus.
Gal ir atsakingesni politikai labiau pradės domėtis šia sritimi, kuri, neturėkime iliuzijų, paliečia kiekvieną mūsų.