Prognozuojama, kad dėl pandemijos augs priverstinio darbo mastai, atsiras daugiau skelbimų tuoktis, taip pat organų ar vaikų pardavimo pasiūlymų bei daugės vaikų išnaudojimo atvejų skaitmeninėje erdvėje. Apie tai kalbėta trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio metu. Anot diskusijos dalyvių, nuo prekybos žmonėmis dažniau nukenčia moterys ir mergaitės, vaikai bei jaunesni žmonės.
Naujausiais duomenimis, 2017–2018 metais Europos Sąjungoje buvo nustatytos 14 tūkst. 145 prekybos žmonėmis aukos. Vis dėlto, pažymėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė, tikėtina, kad tikrasis skaičius yra didesnis.
Kaip informavo L. Pilukaitė, 60 proc. nukentėjusiųjų yra seksualinio išnaudojimo aukos, 15 proc. nukentėjusių patyrė priverstinį darbą. 72 proc. nukentėjusių – moterys ir mergaitės, 23 proc. – vyrai ir berniukai, 5 proc. – nežinoma.
2015 metais metinis pelnas iš prekybos žmonėmis pasaulyje siekė 29,4 mlrd. eurų, o Europos Sąjungoje per vienerius metus pajamos iš prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais – apie 14 mlrd. eurų.
Tarp nusikaltimo formų – prekyba organais, nelegalus įvaikinimas
Lietuva yra penktoje vietoje ES pagal prekybos žmonėmis aukas proporcingai gyventojų skaičiui. Pirmoje vietoje rikiuojasi Rumunija, po jos – Vengrija, Bulgarija, Latvija ir Lietuva.
„Dažniau nukenčia moterys ir mergaitės, taip pat vaikai, kurie taip pat dažniau naudojami seksualiniam išnaudojimui“, – teigė L. Pilukaitė.
Pasak jos, prekybos žmonėmis tinklą keitė ir pandemija, kuri nusikaltėlius skatino ieškoti naujų būdų, dalis nusikaltimų kėlėsi į skaitmeninę erdvę. Narkotikų gabenimui vis dažniau išnaudojami žmonės su negalia. Apie tai kalbėjo bent 15 valstybių narių, tarp jų – ir Lietuva.
Tarp kitų prekybos žmonėmis formų – prekyba organais, nelegalus įvaikinimas.
Į teisėsaugos akiratį 2017–2018 metais ES pakliuvo 11 tūkst. 814 žmonių, pradėta pusseptinto tūkstančio tyrimų, pustrečio tūkstančio žmonių nuteisti dėl prekybos žmonėmis, kalbėjo L. Pilukaitė.
Dažniau nukenčia jauni žmonės
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė išskyrė, kad prekiautojai žmonėmis naudojasi finansiniais žmonių poreikiais, verbuoja žmones, kurie augo disfunkcinėse šeimose, turi negalią, o neretai prekiautojas būna intymus partneris.
Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje 2020 metais, S. Mickutė tvirtino, kad jau kelerius metus pastebimas mažėjantis pradėtų ir vykdomų ikiteisminių tyrimų skaičius. Anot jos, toks mažėjimas kelia nerimą, kadangi kitose valstybėse šie skaičiai auga.
Lietuva išsiskiria ir tuo, kad čia rečiau fiksuojami seksualinio išnaudojimo atvejai, daugiau išnaudojama nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, o 2020 metais fiksuotas vienas priverstinių santuokų atvejis, pasakojo VRM atstovė.
Pasak jos, vis daugiau išnaudojama šalies viduje, o dažniausiai išnaudojami 21–30 metų amžiaus žmonės.
„2020 metais nukentėjusiuoju buvo pripažintas vienas nepilnametis, išnaudotas nusikalstamoms veikoms vykdyti. Dvi nepilnametės galėjo nukentėti nuo prekybos žmonėmis elgetavimui, dvi – nusikalstamoms veikoms, dar dvi – seksualiniam išnaudojimui“, – vardijo S. Mickutė.
Įvairios organizacijos taip pat pastebi pandemijos įtaką. Europolo duomenimis, sakė VRM atstovė, augs suaugusiųjų asmenų seksualinis išnaudojimas – tiek verbavimas, tiek išnaudojimas virtualioje erdvėje.
„Dėl ekonominės krizės iš neturtingesnių šalių prasidės judėjimas į turtingesnes, augs priverstinio darbo mastai. (…) Didės verbavimas virtualioje erdvėje – daugiau darbo pasiūlymų, skelbimų tuoktis, organų ar vaikų pardavimo pasiūlymų. Taip pat prognozuojamas vaikų išnaudojimo skaitmeninėje erdvėje augimas“, – teigė S. Mickutė.
Kokios didžiausios problemos?
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė pažymėjo, kad labai svarbu, jog tie, kurie daro nusikaltimus, sulauktų tinkamos atsakomybės.
„Manau, šioje srityje mes dar truputį atsiliekame“, – sakė D. Puidokienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje baudžiami prostitucijoje esantys žmonės: „Paklausa diktuoja pasiūlą“, – tvirtino D. Puidokienė, pridurdama, kad šioje srityje turi būti pokyčių – pažeidžiamas žmogus negali būti baudžiamas.
Kaip didžiausią trūkumą šiuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) direktorė Kristina Mišinienė išskyrė refleksijos laikotarpį. Anot jos, šiandien šis laikotarpis tarsi prašokamas, nukentėjusiam žmogui nesuteikiama laiko apsvarstyti, ar jis nori bendradarbiauti.
„Arba turi ką pasakyti, dėl ko tapsi nukentėjusiuoju, gausi didesnę pagalbą, arba neturi ką pasakyti, ir tarsi mums neegzistuoji“, – apie vyraujantį požiūrį kalbėjo K. Mišinienė.
Ji taip pat pasakojo apie situacijas, kai, bandant surasti darbą nukentėjusiems, tarpusavyje susitaria tam tikro sektoriaus atstovai ir nepriima jų į darbą. Jie žino, kad nukentėjęs asmuo bendradarbiauja su teisėsauga, todėl baiminasi.
„Didžiausias banas uždėtas, niekur negali įsidarbinti. Kokias strategijas bepriiminėtume, apie ką bekalbėtume, tačiau šiandien darbdavys, ko gero, yra galingesnis už tai, ką mes gražiai planuojame ir kalbame“, – pažymėjo K. Mišinienė.
Šiais metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai
Policijos generalinio komisaro vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza komentavo, kad praėjusiais metais dėl prekybos žmonėmis policija pradėjo septynis ikiteisminius tyrimus. D. Matuiza mano, kad tyrimų skaičiaus sumažėjimą lėmė pandemija.
Šiais metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, vienas nutrauktas. Apie jį policija informaciją gavo iš Norvegijos tarnybų – buvo pranešta apie galimą vaiko pirkimą ir pardavimą.
Ši informacija nepasitvirtino, tačiau, pažymėjo policijos atstovas, tai parodo, kad bendradarbiavimas ir operatyvus keitimasis informacija su kitomis valstybėmis taip pat intensyviai vyksta, policija stebi internetinę erdvę, keičiasi informacija.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2021-05-19, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1412893/kita-pandemijos-puse-dauges-organu-ar-vaiku-pardavimo-pasiulymu-priverstinio-darbo-atveju