Moterys ir mergaitės karo akivaizdoje susiduria tiek su mirties, tiek su seksualinio smurto pavojumi. Pasaulį pasiekia vis daugiau šokiruojančių pranešimų, kad rusų karių nežaboto siautėjimo Ukrainoje aukomis tampa išprievartautos moterys ir mergaitės. Karas Ukrainoje privertė milijonus ukrainiečių palikti savo namus. Tačiau kas nutinka su moterimis ir mergaitėmis, kai jos tampa pabėgėlėmis? Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad jos gali tapti prekeivių žmonėmis aukos.
Pietryčių Ukrainoje, Donecko srityje esantis Mariupolis Rusijos armijos buvo kone nušluotas nuo žemės paviršiaus. Apie čia buvusį miestą liudija pastatų likučiai ir dar likęs vienas kitas namas. Ukrainos Bučos miestelyje neseniai įvyko tikros skerdynės – Rusijos kariuomenė sušaudė šimtus taikių gyventojų. Iš karo siaubo ištrūkusios moterys liudija ne tik apie skriejusius šūvius, mėtomas bombas ant civilių, bet ir apie žvėrišką rusų karių elgesį – prieš jas seksualiai smurtauta, dalis aukų nužudytos, kitos – smarkiai sužalotos.
Seksualinis smurtas – net ištrūkus iš Ukrainos
Tačiau net ir palikusios Ukrainą, šios moterys susiduria su pavojais. „Jos gali tapti seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis“, – kalbėjo K. Mišinienė šią savaitę Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis surengtoje konferencijoje „Moterys ir mergaitės migracijos kryžkelėse“.
Jai antrino ir asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė, kuri teigė, kad žiniasklaidoje jau nuskambėjo atvejų, kai net pasiekusios saugiomis nuo karo laikomas valstybes moterys susiduria su seksualiniu smurtu: viena jų buvo išprievartauta Vokietijos viešbutyje, kita – ieškodama pagalbos Lenkijoje. Tokių atvejų – ne vienas ar keli. „Chaosas ir pažeidžiamumas yra didelis“, – konstatavo „Lygiai“ vadovė.
Ukrainietės raginamos saugotis pasienyje prekeivių žmonėmis: nesėsti į automobilį su ne itin pažįstamu žmogumi, o jeigu ruošiamasi tai daryti – nufotografuoti automobilį, valstybinius numerius, apie tai informuoti kitus žmones.
Pastebėti įtartini asmenys
Portalas lrt.lt rašo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja, pabėgėlių registracijos centro koordinatorė Rasa Švanienė patvirtino, jog jau pirmąją centro veikimo dieną buvo identifikuoti keli įtartini asmenys, neva siūlantys darbus ukrainietėms.
Registracijos centro koordinatorė teigė, kad žmogus paaiškino esantis darbdavys ir siūlantis gerą darbą, tačiau R. Švanienė jam atkirto, kad „čia yra registracijos centras ir čia jokios prekybos vergais nebus.“
Renkama parama
Anot „Lygiai“ vadovės R. Jureliavičiūtės, yra visiškai akivaizdu, kad karo metu seksualinio smurto problema itin išryškėjo. R. Jureliavičiūtė teigė, kad Lietuvoje šiuo metu aktyviai renkama parama seksualinės prievartos aukoms Ukrainoje.
„Prasidėjus karui Ukrainoje rinkome bendrojo pobūdžio paramą: higienos priemonės, vaistus, medikamentus. Bet bendradarbiaudami su savanoriais, kurie yra ten nuo pat karo pradžios – veža tiek vaistus, tiek kitus reikmenis – susikalbėjome su jais ir jie mūsų pasiteiravo apie nėštumo testus. Ir šis klausimas tapo lūžio tašku. Tuo metu supratome, kad kalba eina apie seksualinę prievartą, kurią atneša karas. Gerą dieną leidę sau pabūti šoke, nerime, jau kitą dieną nusprendėme imtis veiksmo“, – kalbėjo R. Jureliavičiūtė.
Asociacijos „Lygiai“ atstovai ėmė rinkti nėštumo testus, greitosios kontracepcijos tabletes, priešuždegiminius vaistus, moteriškos higienos priemones. „Ši mūsų akcija stipriai išaugo. Sulaukėme daug paramos. Informacija pasidalijo žiniasklaida. Prisidėjo žinomi veidai“, – dėstė „Lygiai“ vadovė.
Konferencijoje ji pateikė ir duomenis, kiek buvo suteikta pagalbos priemonių Ukrainos gyventojams. Karo siaubiamą šalį jau pasiekė daugiau nei 782 moteriškos higienos priemonių, 144 iš jų – menstruacinės taurelės. Į Ukrainą taip pat išvežta 337 vnt. priešuždegiminių vaistų, 973 vnt. nėštumo testų, 977 vnt. greitosios kontracepcijos, 459 vnt. moterims skirti vaistai, ir daugiau nei 300 kitų prekių.
Skaičiai kol kas nežinomi
R. Jureliavičiūtė teigė, kad šiuo metu nėra žinių, kiek Ukrainoje moterų nukentėjo nuo seksualinės prievartos vykstant karui. „Situacija keičiasi kasdien, tikslių skaičių nėra. Galima nebent galvoti. Štai Antrasis pasaulinis karas atnešė nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų seksualinės prievartos aukų, karas Jugoslavijoje – nuo 30 tūkst. iki 60 tūkst. Visai neseniai skaičiau, kad karo Konge metu kas valandą seksualinę prievartą patiria maždaug 48 žmonės. Skaičiai beprotiškai dideli, karo metu seksualinio smurto labai padaugėja“, – teigė ji.
Pasak R. Jureliavičiūtės, seksualinė prievarta priešo yra pasitelkiama siekiant parodyti kontrolę, galią ir jėgą. Tai – strateginis, sisteminis ir gerai apskaičiuotas karo ginklas, kuriuo mėginama pažeminti, įbauginti ir terorizuoti žmones.
„Kadangi ne karo metu apie 60-80 proc. seksualinę prievartą patyrusių moterų niekur nesikreipia, <…> tai karo metu prie to prisideda dar ir tai, kad yra sunku kreiptis, nes ne visuomet tam sudarytos sąlygos. Dar priklauso nuo to, kur tai vyksta: jeigu tai yra okupuotoje teritorijoje, sunkumų tikrai apstu, nežinoma, kaip sau padėti. Taip pat pasireiškia trauma: baimė, šokas“, – kalbėjo ji.
Į ligoninę atvežti sužaloti vaikai
Be to, dalis seksualinę prievartą patyrusių moterų, vaikų ir vyrų nužudomi arba miršta dėl sužalojimų, pabrėžė R. Jureliavičiūtė.
„Su seksualine prievarta susiduria ir vaikai. Neseniai mačiau ukrainiečių žurnalistės pasidalintą istoriją, kai į ligoninę atgabenti vaikai su išangės trūkiais. Vyriausiajam buvo vos 10 metų. Situacija dėl vaikų dar sudėtingesnė, nes vaikai ne visuomet supranta, kas su jais buvo padaryta, ne visą laiką žino, kur kreiptis, ką daryti, patiria ir stigmą, nes šeimos nenori dalintis šiomis istorijomis“, – kalbėjo ji.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Lietuvoje teisės klausimais patarėjas Vladimiras Siniovas konferencijoje dėstė, kad su lytimi susijęs smurtas gresia tiek moterims, tiek vyrams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. „Savo praktikoje – ilgus metus dirbu šioje srityje – susiduriu su situacijomis, kai nukenčia būtent vyrai arba smurtas gresia vyrams. Bet mūsų patirtis rodo, kad dažniausiai nukenčia moterys ir mergaitės“, – pabrėžė jis.
„Jeigu moteris ieško pagalbos, jeigu jai gresia su lytimi susijęs smurtas kilmės šalyje, svarbiausias darbas yra užtikrinti, kad ji šitą apsaugą kitoje šalyje gautų: jai negrėstų išsiuntimas, išvykimas į savo kilmės šalį“, – akcentavo V. Siniovas
„Mirror“ rašo, kad, ekspertų vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė puolimo strategiją nukreipdamas smurtą į labiausiai pažeidžiamas žmonių grupes – moteris ir vaikus.
Ukrainos Liaudies partijos narė Maria Mezentseva pareiškė, kad apie rusų karių vykdomus prievartavimus ir išnaudojimą yra renkami įrodymai, pateikiami Tarptautiniam Teisingumo Teismui.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-04-06, https://www.jarmo.net/2022/04/kare-ukrainietes-susiduria-su.html?fbclid=IwAR17cARCvWPt8byuYs98BVT9A_0t6Ac8jg1hh7UG6WO6LJui53GwQpekLBI