„Buvau visiškai sutrypta, jaučiausi kaip skuduras“, – sako Elena, patyrusi jaunuolio, kurį anksčiau vaišindavo arbata, prievartą. Užpulta ir išprievartauta senjorė Elena nesulaukė jokios pagalbos – kaip pasakoja socialinė darbuotoja, visas kaimas įvykį aptarinėjo, tačiau išgirdę, kad reikia padėti, nustebo. Socialinė darbuotoja taip pat priduria – teko susidurti su medicinos personalo ir kitų specialistų požiūriu, kad vyresnio amžiaus žmogui, patyrusiam prievartą, pagalbos nereikia.
Aplankyti Elenos (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) atvykstame į globos namus, kuriuose ji gyvena šiuo metu. Nors nešilta, pasikalbėti įsikuriame šalia esančioje pavėsinėje – čia ramiau.
Pasakodama savo istoriją Elena susijaudina, sunkiai tvardo ašaras, tačiau vis nusišypso – galiausiai sulaukusi pagalbos, išlaikė optimizmą.
Užpuoliką pažinojo nuo vaikystės
Elena gyveno vienkiemyje, toliau nuo kitų kaimynų. Kaip LRT.lt pasakoja ji, gyvenvietė buvo rami, tad nesitikėjo, kad gali būti užpulta.
„Buvau taip sužlugdyta, kad kaip beprotė verkiau ir verkiau… Nors ir dabar mano nervai pakrikę. Tada buvau visiškai sutrypta, jaučiausi kaip skuduras. (…) Ir dabar esu be galo jautri, tuoj verkiu“, – išgyvenimus prisimena Elena.
Pirmą kartą išprievartauti moterį kaimynas bandė dar anksčiau, būdamas paauglys. Po kelerių metų savo kėslus įvykdė – išėmęs lango stiklą, įkišęs ranką bei atkabinęs kabliuką, vyras įėjo į Elenos namus ir ją išprievartavo.
Ją užpuolusį vyrą Elena pažinojo nuo vaikystės – duodavo valgyti, padarydavo arbatos, paprašydavo pagalbos.
„Padėdavo stogą nuvalyti, sumokėdavau pinigų – valgyti jie neturėjo, tai arbatos, tai dar ko duodavau. Kas tikėjosi, kad vaikas gali taip galvoti. (…)
Elgiausi kaip su vaiku, sakydavau: „Vaikeli, valgyk.“ Pinigų duodavau. Kas būtų pagalvojęs? Pas mus tokių nebuvo, kad gali žmogus taip daryti“, – sako Elena.
Iš pradžių – jokios pagalbos
Moteris priduria, kad didžiausia pagalba buvo KOPŽI centro darbuotojos – atvežė „didžiausius krepšius maisto“, padėjo teisiškai, suteikė ir psichologinę pagalbą.
„Kaip jūroje švyturys, kuris rodo paklydusiems laivams kelią. O aš tas laivas audroje. Pagalbos jokios nėra. Aišku, sunku buvo“, – sako Elena.
Ji prisimena, kad tuomet dvejojo, ar siekti teisingumo, tačiau ir čia padėjo socialinė darbuotoja: „Kiek Indrei [socialinei darbuotojai] vargo – atvažiuoja, vėl važiuoja, juk ne du kilometrus važiuoti.
O aš irgi užsispyrusi, bet įtikino, kaip mažą vaiką tol kalbina, kol sutinka. (…) Vis tiek toli važinėjo, kol įkalbėjo. Daug vargo, daug triūso įdėjo, bet įkalbėjo. O dabar aš jai dėkinga iki šiol.“
Įvykį aptarinėjo, bet išgirdę apie pagalbos poreikį nustebo
Kovos su prekyba žmonėmis iš išnaudojimu centro (KOPŽI) Panevėžio skyriaus socialinė darbuotoja Indrė Žiūrienė portalui LRT.lt pasakoja, kad tarnybos Elenai nesuteikė jokios pagalbos.
„Apie seksualinę prievartą patyrusią garbaus amžiaus moterį sužinojome iš pareigūnų, mūsų buvo paprašyta suteikti jai pagalbą.
Nelengva buvo rasti atokų močiutės namelį, nuvykusi ten išsigandau – nors po užpuolimo jau buvo praėję laiko, tačiau ji iš vietinių tarnybų nebuvo sulaukusi jokios pagalbos. Neįtikėtina“, – prisimena I. Žiūrienė.
Anot jos, Elenai reikėjo skubios ginekologinės apžiūros ir gydymo, psichologinio palaikymo.
„Visas kaimas žinojo apie įvykį, jį aptarinėjo, seniūnija be jokių trukdžių su mumis ir apie nusikaltėlį, ir apie auką pasikalbėjo, tačiau labai nustebo išgirdę, jog aukai reikia dabar padėti“, – tvirtina KOPŽI centro socialinė darbuotoja.
I. Žiūrienės teigimu, teko kreiptis į rajono socialinės pagalbos organizatorius – tuomet „palengva vietiniai pradėjo suprasti, kad ne apkalbų, o realių veiksmų reikia imtis dėl senolės gerovės ir ateities“.
„Atkreipčiau dėmesį į visą šios šaunios, narsios moters gijimo kelią lydėjusią medicinos personalo, kitų specialistų nuostabą: „Tai negi tokio amžiaus žmogui reikia terapijų? Kam? Nematome prasmės.“
Pasirodo, reabilitacijos po tokių įvykių yra skirtos tik jaunesnio amžiaus moterims?“ – piktinasi I. Žiūrienė.
Vyresnio amžiaus prievartos aukoms – empatijos
Elena užtikrina – šiuo metu jaučiasi daug tvirčiau, yra patenkinta gyvenimu globos namuose ir besišypsodama priduria: „Tik laikas kaip kariuomenėje – turi atsikelti, susitvarkyti.“
„Juo labiau džiaugiuosi, kad ji atsilaikė, nepasidavė niūrioms mintims, savigraužai, kad vėl mato gyvenimo džiaugsmą, liudydama, jog vyresnio amžiaus seksualinės prievartos aukos šaukiasi mūsų visų dėmesio, žinių ir empatijos“, – priduria KOPŽI centro socialinė darbuotoja.
Pokalbio metu Elena taip pat vis pabrėžia, kaip svarbu buvo sulaukti pagalbos: „Indrė – nuostabus žmogus. Kiek ji man padėjo! Visą gyvenimą neužmiršiu jos gerumo, tokių žmonių reta. Tiek kelio važiuoti, žiūrėti, įtikinėti. Aš nenorėjau, bet esu laiminga ir dėkinga, kad paklausiau.“
Ir dabar Elena džiaugiasi globos namuose suradusi draugų, sutarianti su kitais gyventojais: „Gerai, valgyti duoda, švaru – tikrai negali skųstis gyvenimu. Nuostabūs visi draugai, nuostabi moteris, su kuria kartu gulime. Aš juokiuosi, atsigaunu su ja. Labai sutariame. (…) Ji juokauja, pokštus krečia.“
„Labai gamta graži, medžiai, ežeras. Toks grynas, sveikas oras, jokių dulkių, jokių mašinų. Tik savo krašto ilgiuosi. (…) Apačioje ir gėlynai, visur labai gražu, labai sutvarkyta. Viskas gerai, svarbu, kad sveikata būtų gera“, – šypsosi Elena.
Kokia pagalba teikiama?
Komentaro portalas LRT.lt kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) bei Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Informacijos, kokios paslaugos prieinamos nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, SAM nepateikė.
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, įstatyme nustatyta pagalbos nukentėjusiems asmenims sistema. Vienas jos subjektų – pirmojo kontakto institucija.
Tai yra institucija, į kurią nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo ar jo atstovas kreipiasi pirmiausia: ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas, Bendrasis pagalbos centras, savivaldybės administracija, socialinių paslaugų įstaiga, bet kuri švietimo ar sveikatos priežiūros įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
„Pirmo kontakto institucija nedelsdama suteikia informaciją apie pagalbą, kuri nukentėjusiam asmeniui gali būti suteikta, apie pagalbos tarnybas, procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, apie galimybes gauti specialias apsaugos priemones, teisinę pagalbą ir konsultacijas, apie nusikalstamos veikos padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir kitą reikalingą informaciją“, – rašoma SADM komentare LRT.lt.
Anot ministerijos, tuomet įsitraukia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba – juridinis asmuo, kuris, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens individualius poreikius bei poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, organizuoja ir teikia akredituotą pagalbą.
Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba savo ruožtu įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl padarytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja emocinės ir psichologinės pagalbos teikimą.
Be to, nukentėjusiems asmenims, jei to reikia, sudaromos laikinos ir saugios apgyvendinimo paslaugos, nukentėjęs asmuo, kuris tiesiogiai kreipiasi į pagalbos tarnybą, informuojamas apie galimybę baudžiamojo proceso metu pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl nusikalstamos veikos.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-08-30, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1750098/kaimyno-isprievartauta-senjore-pagalbos-nesulauke-ivyki-aptarinejo-visas-kaimas-bet-nustebo-kad-reikia-padeti