Straipsniai - 2018

ĮVYKO VDI ORGANIZUOTA TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA SOCIALINIO DIALOGO VYSTYMO TEMA (“WWW.VDI.LT“, 2018-05-10)

Gegužės 8-9 dienomis Vilniuje įvyko Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) organizuota tarptautinė konferencija „Socialinis dialogas: jo vystymas Baltijos šalyse“. Pranešimus joje skaitė VDI, verslo atstovai, universitetų lektoriai. Konferencijoje dalyvavo bei savo patirtimi vystant socialinį dialogą pasidalino kolegos iš Latvijos ir Estijos darbo inspekcijų.

„Įtvirtindami socialinį dialogą Lietuvoje, turime suprasti, kad kiekviena iš dialogo šalių yra lygiavertė ir turi aktyviai dalyvauti ieškant kompromisų. Turime suprasti, kad socialinis dialogas mums leidžia ieškoti ir, tikiuosi, rasti ekonominių socialinių problemų sprendimus. Pirmiausia turime šviesti žmones, ieškoti patrauklių bendradarbiavimo formų, įtikinamai parodančių dialogo naudą“, – sakė konferenciją atidaręs Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Po J. Griciaus sveikinimo žodžio, trijų Baltijos šalių darbo inspekcijų vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Šis susitarimas kartu reiškia siekiamybę bei galimybę vystyti socialinį dialogą ir tarptautiniu – šių šalių lygmeniu.

Savo pranešime apie socialinio dialogo plėtrą Latvijoje, Latvijos darbo inspekcijos vadovas Renārs Lūsis akcentavo, kad socialinio dialogo privalumai ir esmė šalyje itin išryškėjo ekonominės krizės laikotarpiu. „Manau, kad vystomas socialinis dialogas yra viena priežasčių, kodėl šiandien turime vieną greičiausiai augančių BVP Europos Sąjungoje. Kalbant apie praktinį jo įgyvendinimą, svarbu atsiminti, kad socialinio dialogo šalys kiekvienu klausimu turi būti įsitraukusios nuo pat pradžių, dalyvauti aktyviai, turi būti užtikrinta maksimali informacijos sklaida“, – teigė R. Lūsis.

Estijos darbo inspekcijos vadovės pavaduotoja Meeli Miidla-Vanatalu, pristatydama socialinio dialogo situaciją Estijoje, akcentavo, kad kol kas menkai socialiniame dialoge dalyvauja darbuotojų atstovai – Estijoje profesinėms sąjungoms priklauso apie 14 procentų darbuotojų. M. Miidla-Vanatalu minėjo, kad socialinių partnerių bendradarbiavimas su Estijos darbo inspekcija yra gana aktyvus, du kartus per metus organizuojami susitikimai, tariamasi dėl planinių inspektavimų organizavimo, šalys dalyvauja darbo ginčų komisijų veikloje ir pan.

Tarptautinėje konferencijoje „Socialinis dialogas: jo vystymas Baltijos šalyse“ buvo diskutuojama apie demokratinį įmonės valdymą – ką reiškia ši sąvoka ir kaip tai būtų galima įgyvendinti praktikoje. Dr. Jolanta Bielskienė akcentavo, kad svarbiausia yra kiekvieno nario aktyvumas ir noras kurti tinkamas sąlygas – tai galioja tiek valstybiniu, tiek įmonės lygmeniu. Ekonomika turi funkcionuoti ir tarnauti visuomenei, o ne būti subordinuota rinkoms ir globaliai konkurencijai.  Socialinis dialogas yra viena iš ekonominės demokratijos formų. Jis įgalina darbdavius ir darbuotojus aiškiau išsakyti savo interesus bei juos subalansuoti, surasti bendrus interesus.

Pasisakymų bei diskusijų konferencijoje metu prieita prie išvados, jog nacionaliniu lygiu, svarstant strateginius klausimus, socialinis dialogas pasireiškia veiksmingiausiai – įvertinus partnerių nuomones bei jas suderinus. Silpniausia grandis išlieka žemiausiame – įmonių lygmenyje. Būtent čia turėtų būti plačiausias intensyvaus veikimo laukas, skleidžiant ir įtvirtinant socialinio dialogo naudos abiem jo šalims nuostatą.

Antrąją konferencijos dieną VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistė Loreta Laričeva pristatė pagrindinius pokyčius, atsiradusius su naujuoju Darbo kodeksu, bei kylančius iššūkius jį įgyvendinant. Pavyzdžiui, VDI sulaukia daug paklausimų dėl minimalios algos mokėjimo nekvalifikuotiems darbuotojams. Dažnai klausiama, kaip darbdavys turi nustatyti, kas yra nekvalifikuotas darbas, kiek turėtų būti keliama alga kvalifikuotiems darbuotojams. Taip pat kyla neaiškumų dėl darbo dviem ar daugiau darbdavių ir poilsio laiko skyrimo ir pan.

Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė, kartu su kolege Vaida Matusevičiūte, pakvietė į diskusiją apie Lietuvoje pasireiškiančias prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo formas, jaunimo įtraukimo į nusikalstamas veikas problemas. K. Mišinienė taip pat pristatė keletą konkrečių pavyzdžių iš KOPŽI praktikos dėl trečiųjų šalių asmenų išnaudojimo darbu ir iš to kylančius naujus iššūkius. Kova su prekyba žmonėmis patirtis Lietuvoje dar tik formuojasi, šioje srityje taip pat labai svarbus įvairių institucijų bei organizacijų dialogas ir bendradarbiavimas. Pranešėja teigiamai įvertino KOPŽI ir VDI bendrus veiksmus, ypač pabrėždama informacijos galimoms ir esamoms aukoms dėl pagalbos pasiekiamumą.

Estijos, Lietuvos ir Latvijos darbo inspekcijų vadovai pasirašo bendradarbiavimo susitarimą.

Akimirka iš konferencijos.

Ši tarptautinė konferencija yra viena iš numatytų projekto Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą” veiklų. Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.