Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo grupės užsieniečių seksualinio prievartavimo Medininkų Užsieniečių registracijos centre. Įtariamasis – buvęs Raudonojo Kryžiaus, o vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnybos psichologas. Kovos su prekyba žmonėmis centro teigimu, nukentėjusieji pasakoja, jog buvo prievartauti tiek gyvenamosiose patalpose, tiek konsultacijų kabinete. Vienas iš nukentėjusių jaunuolių sako, jog psichologas grasino grąžinimu namo, tačiau paklusus žadėjo padėti pasilikti šalyje.
„Buvau įsitikinęs, kad jis yra labai galingas pasienio pareigūnas, jis ir rengdavosi panašiai, aš nemoku anglų kalbos, negalėjau suprasti, kokias pareigas jis užima, bijojau jam pasipriešinti, jis žadėjo sutvarkyti „kaip reikia“ mano dokumentus“, – pranešime cituojamas vienas iš nukentėjusiųjų asmenų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, įtariamasis bendru sutarimu tą pačią dieną buvo atleistas.
„Žmogus dirbo VSAT tik dvi savaites. Tą pačią dieną sužinojus apie tuos galimus įvykius jis buvo atleistas iš tarnybos. Iš darbo, tiksliau. Nes jis nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei statutinis pareigūnas“, – Delfi žurnalistams sakė G. Mišutis.
Jis dar ragino prieš vertinant ar darant preliminarias išvadas, sulaukti ikiteisminio tyrimo duomenų.
Žmogaus teisių aktyvistus tokios žinios iš Medininkų šokiravo. Sunkiai suvokiama ir tai, jog seksualinį smurtą galimai vykdė žmogus, turintis suteikti užsieniečiams pagalbą.
„Jeigu tai, kas šiandieną yra paskelbta žiniasklaidoje yra tiesa, tai tai yra ne tik šokiruojanti, bet ir labai liūdna diena mūsų valstybei“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Ji dar pridūrė, jog atvejai, kai žmonės yra uždaromi į uždaras institucijas, uždaras stovyklas ar laikino apgyvendinimo vietas, „jos savaime neša šitą riziką – tiek seksualinės prievartos, seksualinio priekabiavimo, smurto, patyčių“.
„Turbūt buvo tiktai laiko klausimas, kada tokia ar panaši istorija išlįs į viešąją erdvę ir kada mes apie tai sužinosime“, – Delfi sakė J. Juškaitė.
„Sienos grupės“ savanoris Vuk Vukotic teigė, jog ši situacija šokiravo, tačiau nenustebino.
„Kai žmogus yra tokioj negalios pozicijoj, tikrai yra sudarytos puikios sąlygos ta situacija pasinaudoti tam žmogui, kuris galią turi. Tai taip bendrai, kaip sakoma, mes esam šokiruoti, bet mus bendrai tai nenustebino“, – sakė jis.
Pranešimai apie seksualinę prievartą tebuvo laiko klausimas, sako specialistai. Pasak jų, migrantų apgyvendinimo centrai, kuriuose jau beveik metus gyvena neteisėtai į šalį patekę žmonės, yra puiki terpė vystytis patyčioms, seksualiniam ir fiziniam smurtui bei kitiems nusikaltimams. Negana to, centrų uždarumas leidžia pasirūpinti, kad informacija apie nusikaltimus nepatektų į viešumą.
„ Nori nenori, koks bebūtų pareigūnų profesionalumas ar neprofesionalumas, susiformuoja tam tikra kalėjimo kultūra“, – kalbėjo „Sienos grupės“ savanoris.
„Kai žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kurioje jis negali pasiskųsti, gauti adekvačios pagalbos, kai į žmogų yra žiūrima kaip į savaime problemą, jis yra nužmoginamas“, – teigė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė.
Parlamentarų nuomonės apie migrantų gyvenimo sąlygas išsiskiria. „ Medininkų stovykloje yra labai sunki situacija. Labai prasta psichologinė atmosfera. Vat, kad ir šiandien man parašė, kad niekaip negali išsikviesti greitosios pagalbos. Man teko rašyti oficialų raštą“, – Delfi sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas turėjo kitokią nuomonę.
„Nepamirškim, vėlgi, kurie kalba apie blogas sąlygas, viską – pamirškim, tūkstantis eurų kiekvienam su bilietu namo. Namo. Kokiam kalėjime moka tūkstantį eurų ir bilietą namo? (…) Aš manau, kad tos sąlygos yra pakankamos, tai nėra liuksas, bet ir gerai – negali kurti šiltnamio sąlygų“, – savo poziciją dėstė L. Kasčiūnas.
Aktyvistai pabrėžia – užsieniečių problemas, susijusias ir su psichologiniu bei seksualiniu smurtu, ir su bendra migrantų padėtimi, išspręstų jų paleidimas į laisvę, integracija į visuomenę.
„Taip pat kaip elgiamės su ukrainiečiais, taip reiktų elgtis ir su visais pabėgėliais. Nesvarbu, koks jų statusas. Ar gavo tą prieglobstį, ar dar negavo“, – kalbėjo „Sienos grupės“ savanoris V. Vukotic.
„Faktas, kad laikas spręsti šitą klausimą iš esmės. Tuo labiau, kad ir įstatyme numatytas iki vienerių metų laiko sulaikymo terminas jau eina į pabaigą“, – savo ruožtu sakė J. Juškaitė.
„Mums jau laikas pagaliau išlaisvinti tuos žmones, nes jeigu tai trauktume kaip, kabutėse, perkeltine prasme, kaip bausmę, tai jau bausmę jie atliko“, – teigė Seimo narys T. Tomilinas.
Tačiau atrodo, kad procesas nebus lengvas – L. Kasčiūno teigimu, Seimas neturėtų pratęsti migrantų sulaikymo laikotarpio, tačiau dėl kiekvieno jų paleidimo turės būti priimti individualūs sprendimai.
„Labai tikėtina, kad sprendimas bus, kad įstatymiškai nepratęsinėsim, šito nebenus, bet tikėtina bus, kad VSAT arba Migracijos departamentas, pagal kuruojamas migrantų grupes, kreipsis į teismą kiekvienu individualiu atveju“, – sakė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Šiuo metu Lietuvoje vis dar gyvena 2797 neteisėtai į šalį patekę migrantai.
Jie gyvena penkiuose užsieniečių registracijos centruose – Medininkuose, Pabradėje, Kybartuose, Vilniuje bei Rukloje.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-04-26, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ivertino-pradeta-tyrima-del-galimo-seksualinio-priekabiavimo-migrantu-stovykloje-turbut-tai-buvo-tik-laiko-klausimas.d?id=90065285