Straipsniai – 2024

„Išskirtinis brutalumas“: trise prievartavo neįgalią moterį, tarp smurtautojų – net brolis („www.lrt.lt”, 2024-04-22)

Išskirtinai brutali – taip ekspertės apibūdina seksualinės prievartos bylą, kai trys vaikinai intelekto negalią turinčią merginą įviliojo į butą ir pasikeisdami prievartavo. Pašnekovės pažymi – sunkiau įrodyti kaltę, kai nukenčia negalią turinti moteris. Kaltinamieji naudojasi pažeidžiamumu, menkina išgyvenimus ir diskredituoja pasakojimą. Tačiau kiekvienos tokios bylos laimėjimas – didelė pergalė.   

 Kovo mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti ankstesnių instancijų sprendimą, kuriuo trys asmenys nuteisti už seksualinę prievartą prieš intelekto negalią turinčią merginą. Nuteistieji naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ir išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją. 

Teismas nustatė, kad nuteistieji tyčia apgaule ją įviliojo į butą, užrakino buto duris ir merginos neišleido, naudojo prievartą. Kol vienas prievartavo, kiti merginą laikė, o vėliau keitėsi. Vienas iš nuteistųjų seksualine prievarta – nukentėjusiosios brolis. 

Ši byla išskirtinė savo brutalumu – ne kasdien tenka teikti pagalbą tokioms jaunoms ir labai pažeidžiamoms grupinės prievartos aukoms, pastebi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. 

„Tai sukrečia“, – LRT.lt sako ji. 

Pasak KOPŽI centro vadovės, sukrečia ir miestelio gyventojų bei artimiausios aplinkos požiūris į nukentėjusią merginą – „pati kalta“, „pati norėjo“, „kam reikėjo kreiptis į policiją ir gadinti vaikinams gyvenimus?“. 

„Vėliau matėme šį požiūrį persikeliant ir į teismų procesus, kai prievartautojų advokatai nerausdami užsipuldavo auką, vardydami jos kankintojų „dorybes“, – pasakoja K. Mišinienė. 

Stereotipai ir menkinimas 

Su tuo, kad byla išskirtinė, sutinka ir nukentėjusiosios advokatė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. Marina Gušauskienė. Kaip pastebi ji, bejėgiškumo būklę seksualinės prievartos bylose dar sunkiau įrodyti, kai nukenčia intelekto negalią turintis žmogus, kaip kad buvo šiuo atveju. 

„Buvo labai sudėtinga įrodyti patirtą prievartą ir skriaudą. Šioje byloje labai trukdė stereotipai, kalbu ir apie teisėsaugos institucijas, pradžioje tyrimas netgi buvo nutrauktas formaliais pagrindais, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, kad ji kreipėsi ne iš karto. (…) 

Vienas sudėtingiausių momentų, kai įsijungė stereotipai, aukos kaltinimai, kad ji nesipriešino, nesišaukė pagalbos, pati nesiėmė jokių veiksmų. (…) Padarytas milžiniškas darbas“, – LRT.lt sako M. Gušauskienė. 

Jai antrina ir KOPŽI centro vadovė: „Negalią turinčius asmenis lengviau palaužti darant patį nusikaltimą, o vėliau sumenkinti teisme. Teismo salėje buvome liudininkės, kai teisiamasis tiesiog nesivaldydamas rėkė: „Ką čia ta durnė kalba, kodėl jos klausotės, tegu ji eina ir galvą susitvarko“, – prisimena K. Mišinienė. 

Nusikaltimą planavo, mintis apie prievartą jaudino 

Pasak K. Mišinienės, tokie tyrimai ir bylos reikalauja profesionalaus požiūrio bei įgūdžių, tačiau dažnai tenka girdėti negailestingą teisėsaugos verdiktą – dėl įrodymų trūkumo ar nepatikimumo tyrimas nutraukiamas. 

„Man tai reiškia tik viena – jiems trūksta žinių, jie nesugeba surinkti įrodymų, renkasi saugesnę poziciją. Neretai tokia nuostata dar lydima niekinančio požiūrio į pareiškimą norinčią rašyti ar jau parašiusią auką. Ir viskas – ašarojanti moteris nieko nepešusi išlydima pro duris. 

Savotiška klasika yra tapęs teiginys apie „jokio riksmo negirdėjusius kaimynus“. Mes jau pavargome kartoti apie skirtingus aukų reagavimo būdus – vienos šaukia, kitos tyli, net jeigu tame kambaryje ir vyksta labai baisūs dalykai“, – sako KOPŽI centro vadovė. 

Šioje byloje nuteistieji savo nusikaltimą buvo suplanavę iš anksto, juos jaudino mintis apie galimą prievartą, o pasitaikiusi jaunuolė tapo „idealia“ auka, – priduria K. Mišinienė. Anot jos, tokiose situacijose iš baimės būti sužalotoms ar net nužudytoms aukos neretai suvaidina sutikimą, nors jis yra niekinis. 

„Kalbame apie grupinę prievartą, kai vieni laiko rankas, o kiti prievartauja – koks čia gali būti sutikimas?“ – klausia K. Mišinienė. 

Aukos kaltinamos ir provokacija 

Pasak advokatės M. Gušauskienės, seksualinės prievartos bylos yra latentinės, dažniausiai nebūna liudytojų, o aukos gėdijasi, todėl pagalbos kreipiasi ne iš karto: „Šiuo atveju vien dėl negalios mergina negalėjo žinoti, ką reikėtų daryti.“ 

Advokatės teigimu, nuo prievartos nukentėjusios moterys sulaukia kaltinimų, esą tokius veiksmus išprovokavo ar išsigalvojo, o galbūt ir „pati norėjo“. Jei nukentėjęs žmogus turi intelekto negalią, kaltinamieji ginasi, kad negalima tikėti tokio žmogaus parodymais. 

„Nukentėjusiam žmogui reikia dar kartą išgyventi tuos įvykius, juos papasakoti, o visi reikalauja, kad pasakojimas būtų aiškus, nuoseklus, o dar geriau, jei visus įrodymus sudėtum ant lėkštutės ir paduotum. Tai būna labai sudėtinga. 

Ne visi geba sklandžiai viską papasakoti – kažkas pasimiršta, kažką stengiesi sąmoningai pamiršti… Visa tai išnaudojama, aukos kaltinamos, kad visa tai yra jų fantazija, noras pakenkti, konfliktiniai santykiai“, – vardija M. Gušauskienė. 

Nukentėjusias moteris kaltina ir artimieji

K. Mišinienės teigimu, šis atvejis atskleidė „dar vieną liguistą seksualinės prievartos aspektą – prievartautojais gali būti patys artimiausi žmonės, šeimos nariai“.

„Man regis, šią bylą turėtų smulkiai išsinagrinėti Vaiko teisių tarnybos specialistai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, mokyklų psichologai. Juk ne per dieną broliui, eiliniam ir niekuo labai neišsiskiriančiam paaugliui, gimė noras su savo neįgalia seserimi atlikti tokius veiksmus, kokius jis atliko. 

Atsakymų reikėtų ieškoti tiek visų akyse lėtai degradavusioje šeimoje, tiek „toną uždavusioje“ vietinėje paauglių subkultūroje, kur „kietas ir šaunus“ yra tas, kuris skriaudžia silpnesnį, svaigsta nuo vis rizikingesnio elgesio, o šalia visada yra suaugusieji, pasiryžę viską užglaistyti, sumokėti „bet kokius pinigus“ advokatams“, – kritikuoja KOPŽI centro vadovė. 

Advokatei M. Gušauskienei tenka susidurti ir su kitomis bylomis, kai seksualinius nusikaltimus vykdo šeimos nariai. Dažniausiai tokiais atvejais iš kitų artimųjų auka sulaukia ne palaikymo, o raginimų apie tai nekalbėti. 

„Dažniausiai kiti šeimos nariai būna labai neigiamai nusiteikę prieš nukentėjusį asmenį, neigiamai apibūdina jo elgesį, sako, kad buvo sunkus vaikas, konfliktiškas žmogus, jį bandoma paversti psichikos ligoniu, šmeižiku, melagiu. Jei šeimoje yra mažamečių vaikų, auka patiria spaudimą – jei pasakysi, suardysi šeimą, tėvus uždarys arba atims iš jų vaikus. (…) 

Tenka nugalėti ne tik pasipriešinimą iš kaltinamųjų pusės, bet ir iš šeimos narių, kurie taip pat aktyviai stengiasi sutrukdyti tyrimui, paveikti nukentėjusį asmenį arba neigiamai jį charakterizuoti“, – dalijasi M. Gušauskienė. 

Toks šeimos narių nusiteikimas taip pat stabdo nukentėjusiuosius kreiptis pagalbos – užtrunka, kol auka suranda žmogų, kuriuo gali pasitikėti ir kuriam išdrįsta papasakoti išgyvenimus. 

„Aukos susiduria su dviguba viktimizacija – patirta šeimos nario įvykdyta seksualinė prievarta ir trauma, kai kiti šeimos nariai tą prievartą ignoruoja arba nenori jos pripažinti. (…) Aukai dar tenka išgyventi psichologinių spaudimų“, – pasakoja advokatė. 

Smurtą patiria dažniau 

Kas trečia moteris patiria kokios nors rūšies smurtą, o, kaip rodo užsienyje atlikti tyrimai, moterys su negalia smurtą patiria 2–5 kartus dažniau, pažymi Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Simona Aginskaitė. 

„Jos labiau pažeidžiamos ir dėl lyties, bet negalia galbūt yra dar didesnis faktorius nei lytis“, – LRT.lt sako S. Aginskaitė. 

Pasak jos, Lietuvoje trūksta savarankiškumą užtikrinančių paslaugų, todėl moterys su negalia neretai yra priklausomos nuo savo šeimos. O smurtautojui patogu, jei jis gali auką valdyti, kontroliuoti bei manipuliuoti ir taip išlaikyti smurto rate. 

„Būna atvejų, kai moteris taip izoliuojama ir kontroliuojama, kad ji gali būti uždaroma. Būna, patraukiamas vežimėlis, manipuliuojama vaistais, kai jų duodama daugiau arba mažiau, priklausomai nuo to, kokio moters elgesio norima. 

Taip bandoma izoliuoti. Pavyzdžiui, jei ateina draugų, duodama didesnė vaistų dozė, moteris tampa pasyvi, nevyksta kontaktas su draugais“, – pasakoja Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė. 

Smurtas teisinamas, o žmogus negirdimas

S. Aginskaitės teigimu, visuomenėje dar vyrauja neigiamas negalios įvaizdis, o tai lemia ir teisėsaugos vertinimus, ir nukentėjusiųjų ryžtą kreiptis pagalbos.

„Negalios atveju smurtas daug sunkiau atpažįstamas, pagalbos kreipiamasi vėlai, nežinia kas turi nutikti, kad moteris pasiryžtų ieškoti pagalbos“, – pastebi S. Aginskaitė. 

Ir tais atvejais, kai smurtaujama prieš moterį, neturinčią negalios, dažnai ištraukiama psichikos sveikatos korta, smurtautojai argumentuoja, kad moteris neadekvati. Kaip sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė, tokiomis kalbomis teisėsauga neretai patiki. Dar sunkiau, kai nukentėjęs žmogus turi psichosocialinę arba intelekto negalią – tada jis iš viso negirdimas. 

„Jei moteris turi intelekto negalią, yra didesnė tikimybė, kad į ją bus žiūrima mažiau rimtai, kad bus tikima jos globėjais. Labai išauga rizika neišgirsti to žmogaus“, – tvirtina S. Aginskaitė. 

Neretai teisėsauga žmonių su negalia pasakojimais nepatiki, tačiau būna ir taip, kad patirtas smurtas teisinamas. Pavyzdžiui, sako pašnekovė, į žmogų su negalia žiūrima kaip į mažiau vertą gero elgesio, tarsi susitaikoma, kad jo gyvenimas „turi“ būti toks. 

„Smurtas tarsi atleidžiamas arba į jį žiūrima pro pirštus. Jei įprastos raidos vaikas būtų izoliuotas, neleidžiamas į mokyklą ir mušamas, niekas neturėtų pakantumo, bet tokių atvejų būna, kai yra žmogus su negalia. Yra daug visiškos izoliacijos, apleistumo, nepriežiūros ir išnaudojimo atvejų, bet tai suvokiama kaip nepakeičiamas faktas, kaip toks likimas“, – teigia S. Aginskaitė. 

Dėmesio!                           

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                           

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.          

Publikuota: 2024-04-22, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2241425/isskirtinis-brutalumas-trise-prievartavo-neigalia-moteri-tarp-smurtautoju-net-brolis