Prieglobsčio prašytojo apibrėžimą galėtume apibūdinti kaip „baisi nežinomybė“. Išvykę visi laukia: ar bus įleisti į šalį, ar bus suteiktas prieglobstis, ar bus išsiųsti ten, iš kur bėgo. Būtent paskutinį verdiktą iš Lietuvos migracijos departamento išgirdo iš Irako į Lietuvą pabėgusi jazidė. Po išsilaisvinimo iš „Islamo valstybės“ (ISIS) nelaisvės, mergina ir vėl įkalinta. Ji sako negalinti grįžti namo – jai kiltų grėsmė gyvybei.
„Aš vėl toje pačioje situacijoje. Esu sugauta, įkalinta. Vėl viskas iš naujo. Ar aš kada būsiu saugi? Kada tai pasibaigs?“ — klausia Irako pilietė (tapatybė KOPŽI – žinoma, bet dėl pašnekovės prašymo neatskleidžiama).
„Seksualinio smurto ir pavergimo auka tapusią jazidę priversti grįžti į Iraką iš tikrųjų yra mirties nuosprendis. Lietuvos valdžia turi parodyti užuojautą ir persvarstyti savo sprendimą“, – teigia Artimųjų Rytų instituto (MEI) mokslininkė, „Middle East Voices“ vykdomoji direktorė Dalal Yassine.
Vos 16-olikos pagrobta ir kankinta ISIS
Atvykus į stovyklą Medininkuose dieną pasitinka VSAT pareigūnas, kuris nurodo palaukti šalimais esančiame nedideliame moduliniame namelyje, kur supažindinama su taisyklių reikalavimais. Vietos čia nedaug – kėdė, suolas, ant kurio prisėdau, ir stalas. Po kurio laiko pareigūnas atlydi pašnekovę — Irako pilietę — ir užrakinęs namelį palieka mus pasikalbėti lygiai valandai.
Prisistatau anglų kalba, bet tuoj pat traukiu telefoną ir verčiuosi pasisveikinimo žodžius į arabų kalbą. Po kelių minučių pokalbis vyksta su vertėjo pagalba telefonu.
„Tik liūdesys, jokių laimingų atsiminimų“, – taip savo vaikystę prisimena jazidė. Kai Chatar kaimą, kuriame ji gyveno su šeima, užpuolė ISIS, ji buvo priversta palikti gyvenvietę ir persikelti į Babir kaimą. Kai buvo užpultas ir šis – persikėlė į Mosulo apskritį, Ninevijos provinciją.
Jazidei buvo vos 16 metų, kai keliaujant su sesers vyru atgal į Chatar kaimą atsiimti reikalingų dokumentų iš jos mokyklos, ją paėmė į nelaisvę ir pavergė teroristinė grupuotė ISIS. 6 mėnesius – tiek laiko pagrobėjai ją kankino.
„Mane mušė, prievartavo, kandžiojo, darė, ką norėjo“, – jai pradėjus verkti, paprašau sustoti ir detalių nepasakoti.
Mergina kartu su kitais vaikais nelaisvėje buvo priversta mokytis pagal ISIS mokymo programą. Iš čia vieną dieną jai pavyko pabėgti, saugumo pajėgoms surengus gelbėjimo operaciją. Pas šeimą jazidė galėjo grįžti tik po mėnesio.
Vis tik grįžus namo merginos kančios nesibaigė. Kaip pati pasakoja, ji tiesiog nebeišėjo iš namų, nes bijojo aplinkinių požiūrio, elgesio, jautėsi išsekusi, galiausiai susirgo depresija ir ėmė vartoti antidepresantus.
Irake toliau nuolat vykdomi išpuoliai prieš jazidus, todėl baimindamiesi dėl dukros, tėvai patarė jai išvykti į Europą. Mergina sako niekada nepamiršianti, kaip tėvai pardavė savo vestuvinius žiedus, kad galėtų nupirkti jai bilietą į Europą, tiksliau – į Baltarusiją.
„Niekada nepamiršiu to, kai jie įdėjo lėktuvo bilietus į kišenę“, – sako ji.
2021 m. mergina išvyko iš Irako – iš Bagdado skrido į Minską ir vėliau pėsčiomis kirtusi Lietuvos sieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pati jazidė sako nė nežinojusi, kad tokia šalis kaip Baltarusija egzistuoja, žinojo tik Rusijos pavadinimą. Kelionę atlaikė kartu su grupele iš Irako, o Baltarusijoje ją pasitiko du vyrai – vienas kalbėjo turkiškai, kitas – arabiškai.
Grįžus į Iraką jai grėstų didelis pavojus, todėl kartoja, kad norėtų likti čia, Lietuvoje. Mergina pradėjo mokytis lietuvių kalbos, svajoja tęsti mokslus, dirbti ir galiausiai įsigyti namą. Ji neslepia – turi giminių Vokietijoje, tačiau jie sako negalintys padėti įsikurti ten – nėra vietos, šeimos turi vaikų. Tačiau giminaičiai, pasakoja, atsiunčiantys drabužių, reikalingų daiktų.
„Noriu padėti sau, noriu būti nepriklausoma. Galiausiai mokytis ir vėliau padėti tokiems, kaip aš“, – planais dalijasi mergina.
„Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) mano, jog nėra prasmės laikyti šią, daug iškentėjusią jauną moterį izoliuotoje aplinkoje, atvirkščiai – mūsų šalis turėtų ištiesti pagalbos ranką seksualinės prievartos aukoms. Norėtume padėti straipsnio herojei integruotis į bendruomenę, pasiimti ją pas save“, – reaguodama į esamą situacija sako KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, kuri reguliariai palaiko ryšį su mergina.
Vakarų šalys ieško pretekstų
Nepaisant patirtų išgyvenimų, Migracijos departamento sprendimas merginai – aiškus: ji turi palikti Lietuvą ir grįžti į Iraką, o realios persekiojimo rizikos grįžus į gimtąją šalį – nerasta.
Artimųjų Rytų instituto mokslininkė D. Yassine sako, kad beveik dvejus metus Vakarų šalys, priimančios pabėgėlius iš Irako, prisidengia Irako saugumo padėties gerėjimu kaip pretekstu priversti migrantus grįžti namo.
„Tačiau ISIS tebėra grėsmė, organizacija vis dar veikia Irake. Ir tai net ne vienintelė kliūtis saugumui ir apsaugai, su kuria susiduria jazidų mažumos nariai“, – tvirtina D. Yassine.
Jos teigimu, jazidų mažuma taip pat yra pavojuje dėl besitęsiančių susirėmimų tarp Irako armijos ir „Sinjaro apsaugos vienetų“ (angl. Sinjar Protection Units), kurie siejami su Kurdistano darbininkų partija (PKK), o pastaroji įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą Turkijoje, Europoje ir JAV. Šie susidūrimai prisidėjo prie maždaug 4000 jazidų išvykimo į Kurdistano regioną.
Jazidai yra kurdų etnoreliginė grupė, kurios didžioji dalis įsikūrusi šiaurės Irake. D. Yassine pasakoja, kad Ninevijos gubernijos Sinjaro regionas Irako šiaurėje yra istoriniai jazidų mažumos namai, kurie šimtmečius kentėjo nuo persekiojimų. Kadangi dėl savo doktrinos „Islamo valstybės“ fundamentalistų akyse jazidai yra dar didesni „kenkėjai“ nei krikščionys, jiems buvo pateikti du pasirinkimai: atsiversti į islamą – pagal jų supratimą, būti nužudytiems arba, jei kalbama apie moteris ir merginas, pavergtoms.
2014 metais ISIS užpuolė jazidų miestą Sinjarą ir nužudė tūkstančius jazidų vyrų. Jauni berniukai ar paaugliai paimti „perauklėjimui“. Jungtinių Tautų duomenimis, ISIS pagrobė tūkstančius moterų ir vaikų. Daugiau nei 2719 moterų likimas vis dar nežinomas.
„2020 m. Jungtinės Tautos prižiūrėjo susitarimą tarp Irako ir kurdų vyriausybių atkurti Sinjarą ir užtikrinti saugų jazidų grįžimą į savo kaimus ir miestelius. Tačiau po dvejų metų tūkstančiai jazidų šeimų lieka stovyklose Dobuko gubernijoje ir gyvena atšiauriomis sąlygomis. Dėl PKK ir Irako armijos susirėmimų, taip pat ISIS tęsiamų operacijų rajone, valdžia negali garantuoti saugaus jazidų grįžimo į savo namus“, – aiškina mokslininkė.
Jazidės moterys nesulaukia teisingumo
2021 m. kovo 1 d. Irako parlamentas priėmė išgyvenusių jazidų asmenų įstatymą (angl. The Yazidi Survivoes Law (YSL), kuriame numatyta kompensacijų sistema daugeliui ISIS nusikaltimus išgyvenusių asmenų, įskaitant moteris ir mergaites, patyrusias seksualinį smurtą, taip pat išgyvenusius vaikus, kurie buvo pagrobti iki 18 metų, skelbia „Amnesty International“. Įstatymas numato mėnesinį atlyginimą, žemės sklypą ar būstą, paramą grįžimui į mokyklą, galimybę gauti psichologines ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas bei kitą būtinąją pagalbą.
Praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ dokumentavo, kaip beveik 2000 jazidų vaikų, kurie grįžo į savo šeimas po to, kai buvo laikomi IS nelaisvėje, susiduria su fizine ir psichikos sveikatos krize. Ataskaitoje „Teroro palikimas: ISIS išgyvenusių jazidų vaikų sunkumas“ taip pat buvo aptartas neatidėliotinas poreikis nutraukti priverstinį jazidžių moterų ir jų vaikų, gimusių iš seksualinės ISIS prievartos, atskyrimą.
Tiesa, nors įstatymas buvo priimtas, anot D. Yassine, įgyvendinant jį apčiuopiamos pažangos nepadaryta: „Koalicija už teisingą žalos atlyginimą (angl. Coalition For Just Reparations, C4JR) neseniai paskelbė, kad uždelstas įstatymo įgyvendinimas „ilgina išgyvenusiųjų agoniją ir traumas“. Koalicija pridūrė, kad išgyvenusieji, jų šeimos ir nukentėjusios bendruomenės „jaučiasi palikti Irako vyriausybės.“.
„Human Rights Watch“ 2022 m. metinėje ataskaitoje dokumentuojama, kad Irako teismai nesugebėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ISIS narių už nusikaltimus prieš jazides moteris ir mergaites, už kuriuos gresia iki 15 metų nelaisvės, net ir tais atvejais, kai kaltinamieji prisipažino grobę jazides seksualinei vergovei. Be to, šie nusikaltimai apima sistemingą prievartavimą, seksualinę vergiją ir priverstines santuokas. Vietoj to, nariai buvo teisiami už ryšį su organizacija.
Beveik aštuonerius metus nuo Sinjaro regiono užpuolimo jazidės moterys nesulaukė teisingumo, sako D. Yassine. Maža to, išgyvenusieji, grįžę į Sinjarą, vis dar sunkiai atsigauna ir dėl Bagdado ir Erbilio politinių nesutarimų.
„Imigracijos departamentui Lietuvoje būtina visapusiškiau žiūrėti į jazidžių moterų padėtį Irake, ypač prieglobsčio prašymo atveju. Jazidų mažuma susiduria su nuolatine ir ilgalaike diskriminacija ir atskirtimi. Tai dar labiau apsunkina teisingumo stoka dėl seksualinį smurtą patyrusių jazidžių moterų. Situacijos neišspręs ribotas saugumo situacijos pagerėjimas, kai bendra politinė aplinka išlieka labai nestabili“, – konstatuoja D. Yassine.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-06-24, https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1726177/issilaisvinusi-is-isis-vergoves-jazide-vel-ikalinta-lietuvoje-ekspertai-ragina-persvarstyti-sprendima