Mėnesio pajamos – kiek daugiau nei 200 eurų, tačiau kreditoriams reikia grąžinti kur kas daugiau – apie 20 tūkst. eurų. Su tokia situacija susidūrė Vytautas, kai žmonės, kuriuos vaikinas laikė draugais, pasinaudodami jo asmens duomenimis pradėjo imti kreditus iš įvairių kredito įmonių, o pinigus pasiimdavo sau.
Kai Vytautas (vardas pakeistas – LRT.lt) pradėjo gauti iš kreditus išdavusių įmonių įspėjimus dėl nevykdomų įsipareigojimų, kreipėsi pagalbos į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI), vėliau – į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl sukčiavimo ir kompiuterinės informacijos pasisavinimo bei skleidimo.
Šiame tyrime Vytautas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau toliau vyksta teismo procesai su kredito įmonėmis.
Kaip LRT.lt pasakoja KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, Vytautas susipažino su daug vyresniu už jį vyru ir jo sugyventine, šie priėmė jį gyventi pas save, tačiau naujasis draugas pradėjo Vytauto prašyti pasiimti greitųjų paskolų. Vaikinas paskolas gaudavo į savo banko kortelę, nuimdavo pinigus ir juos atiduodavo naujiesiems draugams.
„Ypač Vytautui sunku kalbėti apie šioje schemoje dalyvavusią moterį, ji jam nuolat tvirtinusi, kad jai jis yra kaip sūnus, o neįgaliam vaikinui, ką tik palaidojusiam motiną, tai buvo labai jautri žinutė“, – sako K. Mišinienė.
Nors Vytautas pripažintas nukentėjusiu galimoje sukčiavimo byloje, kartu nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose greitųjų kreditų bendrovės siekia išsiieškoti sumas su palūkanomis. Pavyzdžiui, vienos bendrovės paskolinta 10 tūkst. eurų suma su palūkanomis ir mokesčiais virsta 18 tūkst. 969,61 euro suma, kurią Vytautas turi grąžinti.
„Mes rūpinamės šia situacija ne todėl, kad norime „nuskriausti“ greitųjų kreditų bendroves, bet todėl, kad siekiame atskleisti iš esmės amoralų jų elgesį – jei būtų paprašę šio vaikino bent jau banko išrašų, būtų per minutę įsitikinę, jog jis yra nemokus – vienintelės jo pajamos yra mėnesinė neįgalumo šalpos pensija ir keliasdešimt eurų, gaunamų iš mokyklos kaip maistpinigiai“, – tvirtina K. Mišinienė.
Pajamos mažesnės nei mėnesinė įmoka
Pasak vaikino advokatės Kristinos Mikolaitės, kiekviena kredito bendrovė privalo patikrinti asmens kreditingumą – finansinę padėtį.
„Didžiausias klausimas kyla, kaip šie kreditoriai tikrina asmens, kuris ėmė kreditą, finansinę padėtį, kitaip sakant, kreditingumą. Kiekviena tokia bendrovė pagal įstatymą privalo patikrinti asmens kreditingumą ir gali sutikti arba atsisakyti duoti kreditą. (…) Kai asmens pajamos mažesnės nei grąžinamo kredito mėnesinė įmoka, kaip gali suteikti tokiam asmeniui kreditą?“ – stebisi advokatė.
K. Mikolaitė LRT.lt sako, kad jei kredito įmonė išduoda kreditą, vadinasi, pasitikrina, kad asmuo turi galimybes jį grąžinti.
„Jei išduoda asmeniui, kuris neturi galimybės kredito grąžinti, ar neturėtų būti taip, kad visos neigiamos kredito negrąžinimo pasekmės tenka tai bendrovei, nes ji neįvertino tinkamai rizikos arba pati prisiėmė per daug rizikos?“ – klausimus kelia advokatė.
Portalo LRT.lt duomenimis, kelių Seimo narių grupė gilinasi, kaip būtų galima keisti greitųjų kreditų bendrovių reguliavimą.
Kredito bendrovė: kliento duomenys tikrinami daugybėje bazių
Komentaro dėl susidariusios situacijos LRT.lt kreipėsi ir į kredito bendroves. Viena bendrovių, iš kurių Vytautas skolinosi – „Neo Finance“. Bendra vartojimo kredito suma siekia 18 tūkst. 969,61 eurų.
LRT.lt susisiekus su bendrove, „Neo Finance“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Darius Borisas atsakė, kad „nekomentuoja informacijos, susijusios su konkrečiais esamais ar buvusiais klientais, nes laikosi asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų.“
Kita bendrovė, su kuria vyksta teisminiai procesai – „Pro Invest Group“. Bendra ieškinio suma siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės direktorė Vilma Doviltė portalui LRT.lt sako, kad konkretaus atvejo komentuoti negali dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir dėl vykstančio teisminio ginčo.
Vis dėlto, pažymi V. Doviltė, „Pro Invest Group“ veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, gerbia vartotojų teises, taip pat didelį dėmesį skiria asmens duomenų apsaugos užtikrinimui.
„Įprastinėje praktikoje bendrovė atidžiai ir labai griežtai tikrina ir vertina kliento duomenis. Prieš išduodant kreditą, klientas yra pilnai identifikuojamas. Asmens tapatybei nustatyti naudojama pažangi nuotolinė identifikavimo priemonė „Idenfy“, kuri realiu metu leidžia nustatyti, ar identifikuojasi pats klientas, papildomai yra būtinas pavedimas iš kliento asmeninės banko sąskaitos su unikalia mokėjimo paskirtimi“, – aiškina „Pro Invest Group“ vadovė.
Pasak jos, kliento duomenys tikrinami daugybėje oficialių duomenų bazių, tikrinamos gaunamos pajamos, turimi įsipareigojimai, kliento veiksnumas, kad būtų tinkamai įvertintas kliento kreditingumas.
„Visuomet prieš priimant sprendimą bendrovė atidžiai patikrina ir įvertina kliento duomenis oficialiose duomenų bazėse, tokiose kaip SODRA, Gyventojų registro tarnyboje, Paskolų rizikos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, tikrinama, ar asmuo nėra pateikęs prašymo neišduoti jam kredito. Nustačius, kad asmens veiksnumas ribotas, kreditas neišduodamas“, – pabrėžia V. Doviltė.
Privalo tikrinti kreditingumą
Šiuo metu Vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.
Tokio vertinimo tikslas – įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti, rašoma įstatyme.
Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją, taip pat į iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, kuri gali turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui.
„Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį“, – teigiama įstatyme.
Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Domantė Platūkytė, LRT.lt
Publikuota: 2021-02-17, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1339488/isnaudojimo-pinkles-vytauto-menesio-pajamos-siekia-200-euru-taciau-skola-20-tukst-euru