Išnaudojimas prostitucijai, tarptautinės grupuotės grasinimai ir nesuvokiamos biurokratijos džiunglės – taip LRT.lt pašnekovė apibūdina Lotynų Amerikos pilietės patirtis Lietuvoje. Anot specialistų, tikrųjų modernios vergovės mastų nežinome, tačiau tai nereiškia, kad išnaudojimas nevyksta.
Nors anksčiau dažniau girdėdavome apie lietuvaičius, išnaudojamus užsienyje, šiuo metu iškyla istorijų, kai ir Lietuvoje išnaudojami užsieniečiai. Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta teismo procesai dėl būrio moterų išnaudojimo prostitucijai – įvykiai klostėsi 2016 metais, grupei išnaudotojų pareikšti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo prostitucijoje.
Tarp išnaudotų moterų – ir Lotynų Amerikos gyventoja. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad moteris turi nukentėjusiosios statusą, kuris jai suteikia daug teorinių gėrybių.
Deja, realybėje jos neveikia. Anot KOPŽI centro vadovės, teisėsauga ir teismai reikalauja nukentėjusios moters dalyvauti teisiniuose procesuose, tačiau migracijos valdininkai neskuba suteikti leidimo gyventi Lietuvoje šių procesų metu.
„Viena iš gėrybių turėtų būti laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau čia jaunos moters kaip tik laukia didžiausios kančios“, – sako K. Mišinienė.
Biurokratijos procesai
Kaip aiškina KOPŽI centro vadovė, leidimas gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodamas šešiems mėnesiams. Vis dėlto gauti tokį leidimą ne taip paprasta – dalis Migracijos departamento darbuotojų nėra girdėję apie prekybos žmonėmis aukos statusą, vis pritrūksta kokio nors rašto.
„Migracijos departamento darbuotoja kiekvieną kartą pagal rutiną klausia, kokiu pagrindu prašome šio leidimo. Suprantame, kad ji negali pažiūrėti į prieš tai pildytų prašymų turinį, tad atsakome – moteris yra prekybos žmonėmis auka, turi statusą, vyksta teismo procesas.
Darbuotoja nustemba – niekada nėra girdėjusi, kad gali būti toks pagrindas“, – pasakoja K. Mišinienė ir priduria, kad prieš dvejus metus nemokamai visuose departamento skyriuose vedė mokymus apie prekybą žmonėmis.
Vieną kartą departamento darbuotoja paprašo rašto iš bylos teisėjo, kitą kartą pasigenda tarpininkavimo rašto, o paklausta, kas gali jį išrašyti, nėra tikra.
„Vėl grįžtame nieko nepešę, vėl ieškome teisėjos ir jos prašome šio popieriaus. Teisėja parašo, mes registruojamės, vėl ateina nauja darbuotoja, ji pareiškia, kad raštas blogai parašytas, nes jis turėjo būti adresuotas ne nukentėjusiai moteriai, o Migracijos tarnybai. Išeiname, iš naujo maldaujame to nelaimingo popieriaus. Gauname.
Užsiregistravę priėmimui ir pateikę dokumentus, vėl naujai darbuotojai aiškiname apie prekybą žmonėmis – jau trečias žmogus labai nustemba apie tai išgirdęs. Darbuotoja pradeda svarstyti, kad vis tik galbūt negalėsime atsiimti gauto laikino leidimo, nes tuo metu moteris jau bus nelegalė“, – apie biurokratijos procesus Lietuvoje pasakoja K. Mišinienė.
Šeima sulaukia tarptautinės grupuotės grasinimų
KOPŽI centro vadovė sako išgirdusi paaiškinimą, kad tokiu atveju reikia turėti specialią vizą, kuri padengtų leidimo gyventi laukimo laikotarpį. Tačiau, norint gauti šią vizą, reikia iš naujo pildyti prašymą, surinkti dokumentus, važiuoti į kitą tarnybą, o savo sąskaitoje turėti 1 tūkst. 200 eurų ir socialinį draudimą visam prašomam vizos laikotarpiui.
„Mūsų nukentėjusioji išsigąsta – ji neturi jokių lėšų, yra apimta nevilties. Viskas, ką ji geba sugalvoti, tai nutraukti visus teismus ir dingti iš šios šalies. Bet kur jai dingti? Jos namų adresas nusikaltėliams, tarptautinei grupuotei, yra gerai žinomas, jos šeima iki šiol sulaukia grasinimų dėl jos bendradarbiavimo su teisėsauga“, – pažymi K. Mišinienė.
Patekusi į neviltį, moteris sugalvoja belaukdama laikino leidimo gyventi Lietuvoje vykti į Rusiją ir slapstytis ten. Vis dėlto nuo tokio sprendimo centrui pavyksta moterį atkalbėti – bandys prašyti prieglobsčio.
„Pasitikusi valdininkė nustemba, kam čia reikia prašyti to prieglobsčio? Juk už nelegalų buvimą gaus baudą, susimokės ir viskas. Vėl pradedame kalbėti apie prekybą žmonėmis – negi nėra jokių išimčių su nukentėjusiojo statusu? Neslėpsiu, čia pratrūkstame, tiesiog jau nebepakeliama girdėti vis naujus samprotavimus ir taisykles.
Šauni darbuotoja labai mandagiai atsiprašo už visus mūsų patirtus nepatogumus, išgyventą nerimą, bet ne, ji nėra girdėjusi, kad yra kokių nors išimčių tokiu pagrindu“, – patirtus sunkumus prisimena K. Mišinienė.
Galiausiai nukentėjusi moteris pusmečiui gauna laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Biurokratinis mechanizmas negali tapti kliūtimi
Akivaizdu, kokią reikšmę vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl prekybos žmonėmis turi leidimo gyventi Lietuvoje ne ES pilietei suteikimas, pažymi nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Mažvydas Karalius.
Pasak pašnekovo, valstybės institucijų ir įstaigų sukurtas biurokratinis mechanizmas negali tapti kliūtimi pasinaudoti teise laikinai gyventi šalyje, ypač vykstant tyrimui ir nukentėjusiajai sutinkant bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.
„Nukentėjusiųjų parodymai prekybos žmonėmis bylose yra labai svarbūs, todėl bent minimalų nukentėjusios pusės įsitraukimą į procesą reikėtų savaime vertinti kaip paslaugą valstybei“, – portalui LRT.lt sako M. Karalius.
Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis gali būti suteikiamas iki 6 mėnesių. Kaip numato įstatymai, šis leidimas turėtų suteikti galimybę gauti būtinąsias medicinos paslaugas, socialines paslaugas, taip pat teisę dirbti, aiškina „Diversity Development Group“ tyrėjas.
Tiesa, priduria jis, toks leidimas suteikiamas tik tiems žmonėms, kurie bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu. Vis dėlto, kaip rodo tarptautinių nevyriausybinių organizacijų patirtis, aukoms keliamas bendradarbiavimo su teisėsauga kriterijus neretai yra perteklinis ir neatitinka į nusikaltimo aukas orientuoto požiūrio kovoje su prekyba žmonėmis, pasakoja M. Karalius.
Išsiuntimas iš šalies nesuteikus pagalbos – žmogaus teisių pažeidimas
Pasak tyrėjo, lūkesčiai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis dažnai yra per aukšti – šio nusikaltimo aukos neretai patyrusios psichologinių traumų, bijo prekeivių žmonėmis ir su jais susijusių asmenų, kurie gali gąsdinti ir bauginti. Nusikaltimo aukos taip pat ne visada geba tiksliai įvardyti tai, kas joms nutiko, gali nežinoti visų detalių.
„Galimybių gauti leidimą gyventi šalyje apsunkinimas ir žmonių išsiuntimas iš šalies, nesuteikus kompleksinės pagalbos priemonių, medicininių, psichologinių paslaugų, yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai gali tapti keliu į pakartotinį tapimą nusikaltimo auka kilmės ar kitoje užsienio šalyje.
Todėl būtina investuoti daugiau išteklių į tinkamą nukentėjusių ne ES piliečių identifikavimą ir jų pagalbos bei apsaugos poreikių užtikrinimą būtent čia, Lietuvoje“, – akcentuoja M. Karalius.
Tyrėjo teigimu, rekomenduojama sumažinti keliamus reikalavimus leidimams prekybos žmonėmis aukoms gyventi šalyje ir diegti mechanizmus, kurie leistų atsižvelgti į individualią aukos situaciją ir išvengti perteklinio spaudimo įrodyti, kad žmogus tapo šio nusikaltimo auka.
Pasak M. Karaliaus, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Europos Tarybos konvencijoje dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kurią Lietuva ratifikavo dar 2012 metais. Dokumente įtvirtintas ir leidimo gyventi šalyje, kurioje žmogus nukentėjo, suteikimas dėl asmeninės nukentėjusiojo situacijos ir aplinkybių.
Toks leidimas gali būti suteiktas, kai aukoms buvo padaryta didelė fizinė ar psichologinė žala, kai žmonės buvo išnaudojami žiauriomis aplinkybėmis ir dėl to iš jų negali būti tikimasi bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis.
„Prekeiviai žmonėmis dažnai veikia organizuotomis grupėmis, todėl asmens grąžinimas į jo kilmės šalį tiesiogiai susijęs su keršto ar pakartotinio įtraukimo į nusikaltimus rizikomis, kurias valstybė, į kurią atvažiavo ar buvo atvežti užsieniečiai, turėtų kiek galima tiksliau įvertinti.
Kol kas Lietuvos įstatymuose šiuo pagrindu išduodamo leidimo gyventi nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ne ES piliečiams nėra, tačiau jis turėtų būti integruotas“, – tvirtina M. Karalius.
Anot jo, leidimai laikinai gyventi tiek bendradarbiaujant su teisėsauga, tiek dėl asmeninės nukentėjusiojo situacijos prekybos žmonėmis bylose yra išduodami tokiose šalyse kaip Nyderlandai ar Ispanija. Šiose šalyse taip pat egzistuoja galimybės pretenduoti į ilgalaikio leidimo gyventi šalyje įgijimą, atsižvelgiant į faktą, kad asmuo nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, sako pašnekovas.
Kitaip tariant, pažymi M. Karalius, šiose valstybėse pripažįstamas ypatingas nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis pažeidžiamumas, tad šalys imasi priemonių, siekdamos integruoti asmenis į visuomenę ir tokiu būdu užkirsti kelią pakartotiniam jų įtraukimui į nusikaltimus.
Išnaudojimo atvejai Lietuvoje
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje didžiąją dalį prekybos žmonėmis nusikaltimo aukų sudaro Lietuvos piliečiai, nukentėję Lietuvoje ir užsienyje, portalą LRT.lt informuoja M. Karalius. Tačiau, pažymi jis, užsieniečių, atsidūrusių modernioje vergovėje, mastą statistika atspindi menkai.
Pasak „Diversity Development Group“ tyrėjo, Lietuvoje kol kas nėra nė vieno teisminio precedento, kuriuo būtų įrodytas užsieniečių išnaudojimo Lietuvoje faktas. Tačiau tai nereiškia, kad išnaudojimas nevyksta, tuojau priduria pašnekovas.
„Dar 2017 metais per įdarbinimo agentūrą į Lietuvą dirbti anglių gamykloje Vilniaus rajone atvykę darbuotojai iš Nepalo negavo jiems žadėto atlyginimo už darbą, o keliolika asmenų buvo apgyvendinti aptriušusioje patalpoje, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis.
Pasak darbuotojų, iš jų buvo paimti asmens dokumentai, o darbdavys, sužinojęs, kad užsieniečiai kreipėsi į policiją, plūdo darbuotojus keiksmažodžiais ir grasino susidoroti. Už tai, kad Lietuvoje gautų šį darbą, savo kilmės šalyje darbuotojai agentūroms susimokėjo po 12–15 tūkst. eurų.
Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o nepaliečiams teko išvykti iš šalies neatgavus uždirbtų pinigų“, – apie išnaudojimo atvejį Lietuvoje pasakoja M. Karalius.
Jis primena ir kitą situaciją, kai dirbti į Lietuvą atvyko keliasdešimt Turkijos piliečių. Darbuotojams nebuvo įteiktos darbo sutarčių kopijos, jie nebuvo tinkamai apdrausti, susižeidę darbuotojai buvo verčiami meluoti, kad tai įvyko ne darbo metu, vardija pašnekovas. Tada po kelių mėnesių, praleistų Lietuvoje, darbuotojai buvo priversti grįžti į Turkiją tuščiomis.
Pasak M. Karaliaus, vis dažniau sužinome apie statybų ar transporto sektoriuose išnaudojamus Ukrainos, Baltarusijos ir kitų ne ES valstybių piliečius, kurių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, skaičius nuolat auga.
Tikrųjų modernios vergovės mastų nežinome
Kalbėdamas apie tai, kas trukdo padėti prekybos žmonėmis aukoms, M. Karalius pažymi, kad ne visi išnaudojimo atvejai atsiduria teisėsaugos akiratyje, o nusikaltimo aukomis tampa pažeidžiamiausi visuomenės nariai, kurie ne visada drįsta kreiptis pagalbos ar nežino, kas galėtų padėti. Neretai asmenys linksta kaltinti save dėl to, kas nutiko, siekia atsiriboti nuo išnaudojimo fakto, nepasitiki.
Dėl to, sako M. Karalius, tikrųjų modernios vergovės mastų ir nukentėjusiųjų skaičių nežinome, o į akiratį papuola tik nedidelė jų dalis.
„ES pagrindinių laisvių agentūros atliktas tyrimas apie darbuotojų išnaudojimą ES parodė, kad, pasak migrantų darbuotojų, vieni iš pagrindinių rizikos nukentėti faktorių yra susiję su jų leidimais gyventi šalyje ir iš to kylančiu pažeidžiamumu, pavyzdžiui, kai nėra galimybės pakeisti užsieniečių darbu piktnaudžiaujantį darbdavį.
Užsieniečiai tampa pažeidžiami ir dėl to, kad jie nežino darbo bei darbuotojų teisių, migracijos įstatymų, negeba suprasti vietinės kalbos“, – teigia pašnekovas.
Leidimų išdavimo klausimas taps vis aktualesnis
Pasak M. Karaliaus, laikinųjų leidimų gyventi šalyje išdavimo klausimas asmenims, kurie nėra ES piliečiai ir nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, ateityje taps aktualesnis.
Dėl to šioje srityje dirbančioms institucijoms ir organizacijoms reikėtų supaprastinti leidimų gyventi išdavimo tvarką, reguliariai apmokyti institucijų darbuotojus apie prekybos žmonėmis formas ir užtikrinti, kad procedūros vyktų be biurokratinės naštos, su kuria susidūrė ir nukentėjusioji iš Lotynų Amerikos, kalba pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad procedūrų sklandumo užtikrinimas ir galimybių siekti teisingumo sudarymas yra socialinės atsakomybės bei požiūrio į žmogų klausimas.
Neretai užsieniečių darbuotojų teisių pažeidimai, peraugantys į išnaudojimą ar prekybą žmonėmis, Lietuvoje būna normalizuojami, o šių žmonių patirtys laikomos šiek tiek „svetimomis“, ne tokiomis reikšmingomis kaip tos, kurias išgyvena lietuviai, pastebi M. Karalius.
„Tobulinant nukentėjusiųjų nuo išnaudojimo interesus ginančią įstatymų bazę ir inicijuojant nusikaltimų prevenciją, svarbu dirbti ir su visuomenės nuostatų kaita ir švietimu. Visos nusikaltimų aukos, nepaisant jų kilmės, tautybės ar kitų ypatybių, turi turėti besąlyginę teisę gauti pagalbos paslaugas būtent toje šalyje, kurioje patyrė, ką reiškia būti išnaudojamam“, – akcentuoja „Diversity Development Group“ tyrėjas.
Migracijos departamentas: su sunkumais nesusidūrėme
Per pastaruosius dvejus metus užsieniečiams buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jie yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo aukos, portalui LRT.lt sako Migracijos departamento vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.
„Tokių atvejų, kai užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi kaip prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka, praktiškai nepasitaiko, todėl ir su sunkumais nesusidūrėme“, – komentuoja Migracijos departamento atstovė.
Ji informuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu, kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis.
„Šios kategorijos užsieniečiams nustatyta supaprastinta leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka. Jiems nėra taikomos (…) nustatytos sąlygos turėti galiojantį sveikatos draudimą, pakankamas pragyvenimo lėšas Lietuvoje, taip pat jiems nereikia mokėti valstybės rinkliavos už leidimo laikinai gyventi išdavimą“, – teigia L. Tumalavičienė.
Pasak jos, nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą (pasą) ir ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui.
Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pateikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Užpildęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis rezervuotu laiku turi atvykti į pasirinktą Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti savo biometrinius duomenis, aiškina L. Tumalavičienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Domantė Platūkytė
Publikuota: 2021-05-08, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1386890/isnaudojimas-prostitucijai-ir-biurokratijos-dziungles-skaudi-uzsienietes-patirtis-lietuvoje