Seksualinį smurtą galimai patiria vienas iš penkių vaikų, o praėjusiais metais registruoti 247 tokie nusikaltimai, nukentėjo 236 vaikai. Pažymima, kad seksualiai prieš vaikus smurtauja juos pažįstantys žmonės, neretai susieti giminystės ryšiais.
Trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje vyko posėdis dėl vaikų patiriamos seksualinės prievartos.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška teigė, kad praėjusiais metais registruoti 247 nusikaltimai dėl seksualinio vaikų išnaudojimo.
„Vaikų aukų skaičius yra 236. Tai yra pakankamai didelis skaičius“, – tvirtino A. Meška.
Anot departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, didžioji dauguma prieš vaikus seksualiai smurtavusių asmenų – juos pažįstantys žmonės.
Pranešimų skaičius auga
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad pranešimų skaičius apie galimai vaikų patiriamą smurtą nuolat auga. Tačiau, I. Skuodienės teigimu, tai nereiškia, kad auga ir smurto mastas.
„Žmonės pasitiki, praneša (…). Mūsų visuomenė jautrėja, nepakantumas smurtui didėja“, – akcentavo tarnybos direktorė.
Pasak I. Skuodienės, viena dažniausiai naudojamų smurto prieš vaikus rūšių – fizinis smurtas ir fizinės bausmės. Vėliau rikiuojasi nepriežiūra, seksualinis smurtas.
Kalbėdama apie galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, I. Skuodienė sakė, kad 2020 metais tokių atvejų buvo 185, 2021 metais – 239, 2022 metais – 300. Direktorės manymu, su vaikais dirbantys specialistai ir mokytojai geriau atpažįsta vaikų patiriamą seksualinį smurtą ir reaguoja.
Pavyzdžiui, tarnyba yra gavusi ne vieną pranešimą, kai galimai patiriamą seksualinį smurtą mokytojas atpažįsta iš vaiko piešinių ar seksualizuoto elgesio, pasakojo I. Skuodienė.,
„Daugiausiai seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, bet, ką sako specialistai, psichologai, nebūtinai tie skaičiai taip ženkliai skiriasi, nes berniukai pasisakyti, įvardinti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę (…). Mergaitės ir kalba apie šį elgesį, jį atskleidžia lengviau“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Kaip atkreipė dėmesį tarnybos vadovė, dažniausiai vaikas pažįsta prieš jį seksualiai smurtaujantį žmogų, neretai juos gali sieti giminystės ar artimi ryšiai. Anot I. Skuodienės, pažeidžiamiausias amžius seksualiniam išnaudojimui yra nuo 10 metų.
Kalbėdama apie iššūkius šioje srityje, I. Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikui ne visais atvejais priskiriamas įgaliotas atstovas – profesionalus teisininkas/advokatas, nors tokią galimybę numato teisės aktai.
Šiuo metu nėra besispecializuojančių advokatų, dirbančių būtent nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų atžvilgiu – nusikaltimai būna latentiniai, vaikai gali būti labai mažo amžiaus ir patys negalėti identifikuoti patiriamo išnaudojimo, aiškino I. Skuodienė.
„Nusikaltimai yra specifiniai, todėl reikia turėti ypatingų žinių tiek nustatant, tiek atstovaujant vaikui“, – akcentavo tarnybos direktorė.
Seksualinę prievartą patiria vienas iš penkių vaikų
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad neretai socialiniai darbuotojai, baigę universitetus ir kolegijas, apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą klausosi „išplėstomis akimis“ ir sako, kad apie tai paskaitose niekas nekalbėjo ir tokią informaciją jie girdi pirmą kartą.
„Turime kalbėti apie specialistų rengimo programas, kad galų gale prieitume prie vaikelio“, – ragino K. Mišinienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pridūrė, kad, Europos Tarybos teigimu, maždaug vienas iš penkių vaikų patiria seksualinę prievartą. Remiantis šiais duomenimis, situacija Lietuvoje turėtų būti panaši.
E. Žiobienės teigimu, šiais klausimais visuomenė turėtų būti šviečiama.
„Kita tema – ką daryti žmogui, kuris jaučia tokį polinkį, potraukį, nėra už tai teistas? Turi būti įvairių intervencinių prevencinių programų“, – pažymėjo E. Žiobienė.
Anot K. Mišinienės, centras nuolat mato pralaimėtas bylas, nusiminusius nukentėjusius ir neviltyje esančius jų šeimos narius.
„Šiandien matyčiau du degančius momentus, neužkamšomas skyles. Viena jų – advokatų atstovavimas. Manau, tikrai situacija tragiška, nebijau šio žodžio, nes mūsų komanda nuolat dirba su tomis bylomis, matome, kaip advokatai patenka, kaip jie nusiteikę“, – kalbėjo KOPŽI centro vadovė.
K. Mišinienė pridūrė, kad advokatai neretai nepasirodo apklausoje, būna užimti, atvirai sako neturėję laiko susipažinti su bylos duomenimis ar pripažįsta, kad paprastai atstovauja prievartautojams.
„Galite įsivaizduoti, kokia yra kokybė“, – apgailestavo K Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-02-01, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1879664/gasdinanti-statistika-seksualini-smurta-gali-patirti-vienas-is-penkiu-vaiku-pernai-nukentejo-236-vaikai