Kokia fiktyvių santuokų, kaip prekybos žmonėmis formos, esmė?
Dažnai girdime samprotaujant, kad šioje formoje nėra smurto, gal tik nelegalus susitarimas.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kuri paneigia fiktyvios santuokos „nekaltumą”, aukos kančių nebuvimą.
Jaunutė vaikų globos namų ir socializacijos centro auklėtinė, vaikystėje išgyvenusi seksualinę prievartą artimoje aplinkoje, dėl sutrikimų nerašanti ir neskaitanti mergina, pažįstamų iš matymo vyresnių moterų buvo atsiviliota į JK ir čia atiduota į rankas Pakistano piliečiui, siekusiam legalizuotis ES.
Šis ją atsigabenęs uždarė namo rūsyje, iš kurio „nuotaka” buvo išvaduota tik jai sugebėjus persiųsti pagalbos prašymą mūsų darbuotojai.
Paradoksalu, kad britų pareigūnams pirmą kartą pasibeldus į nuošalų namelį Londono pakraštyje ir mandagiai pasišnekėjus su pagrobėju, jie grįžo nieko nepešę.
Vėl sulaukusios aukos klyksmo per ragelį, puolėme dar kartą skambinti policijai, kad „patikrinkite rūsį!!” – finale pavyko iš pakistaniečio nagų ištraukti jau paruoštą išgabenti jaunuolę.
Abi prekeivės žmonėmis tvirtino esančios ir pačios aukos, abi buvusios fiktyviai ištekintos.
Šiandien JK akylai nagrinėjami migrantų pareiškimai tuoktis, bet ką mes darome, kad mūsų „nuotakos” nebūtų taip lengvai prieinamos?