Būsimųjų darbuotojų praeities tikrinimas turėtų būti ne tik darbdavių teisė, bet ir pareiga, sako KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė. LRT.lt kalbintos ekspertės pažymi, kad darbdaviai turėtų gauti informaciją apie darbuotojų padarytus seksualinius nusikaltimus, o tai padėtų sukurti saugią aplinką.
Nuskambėjus rezonansiniams atvejams, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą, vėl grįžta diskusijos apie seksualinių nusikaltėlių registro poreikį. Institucijos sako, kad panašus registras egzistuoja jau dabar, o tais atvejais, kai dirbama su vaikais, darbdaviai turi prievolę tikrinti asmenų praeitį.
Visgi tokios prievolės laikomasi ne visada, o šioje srityje dirbantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad to neužtenka. Ekspertai taip pat kelia klausimą, ką daryti tais atvejais, kai nusikaltimas įvykdomas jau dirbant švietimo srityje, ir sako, kad grėsmė patirti seksualinę prievartą kyla ne tik vaikams.
Neadekvati reakcija ir žala
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė LRT.lt sako, kad turėtume kalbėti ne apie darbdavių galimybę tikrinti būsimuosius darbuotojus, bet apie tokią prievolę.
„Šiandieninis neapibrėžtumas, kai prašome, siūlome, truputį pabarame, jei netikrina, yra visiškai neadekvati reakcija, jei lygintume su ta baisia žala, kurią po savęs palieka seksualinis nusikaltėlis“, – pabrėžia K. Mišinienė.
Žinoma, pasak ekspertės, reikia sudaryti tokias galimybes ir priimti aiškius teisės aktus. KOPŽI centro vadovės teigimu, šiuo metu ir teisinėje sistemoje, įpareigojančioje tikrinti su vaikais dirbančius asmenis, matoma daugybė spragų.
K. Mišinienė atkreipia dėmesį, kad būsimieji darbuotojai turi būti tikrinami, tačiau neaišku, kaip sistema veikia, kai asmuo jau kurį laiką dirba, pavyzdžiui, švietimo sistemoje ir atlieka seksualinius nusikaltimus.
„Kas, jeigu prievartautojas nuteistas, tačiau nuosprendį apskundė, o skundas mėnesių mėnesiais yra neišnagrinėjamas?“ – klausimus kelia KOPŽI centro vadovė.
Nuteisė už vaikų prievartavimą, bet mokytojas toliau dirbo mokykloje
K. Mišinienė pateikia Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos pavyzdį. Kaip rugpjūčio viduryje skelbė BNS, alytiškis mokytojas praėjusiais mokslo metais tebedirbo katalikiškoje Šv. Benedikto gimnazijoje, nors dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo.
Pirmosios instancijos teismas vyrą nuteisė 2022 metų rugpjūtį, prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią. Vis dėlto pedagogas darbą gimnazijoje tęsė toliau, o Alytaus savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija tvirtino apie tai nieko iki šiol nežinojusios.
„Išskyrus sąžinę, nėra jokio teisinio sverto, kuris įpareigotų tokios įstaigos vadovę kitaip elgtis šioje situacijoje, ypač jeigu ir įstaigos steigėjams tai nerūpi. (…)
Laikyčiausi nuomonės, kad, sutvarkius įstatymines bazes, numačius griežtą atsakomybę įstaigų steigėjams, vadovams, viešinant visus atvejus, kai „mielas pedofilas“ yra svarbesnis už tau patikėtus žmones, mes turėtume patikimesnę sistemą“, – teigia K. Mišinienė.
Darbuotojų tikrinimas – logiška praktika
Būsimus darbuotojus tikrinti dėl jų praeityje padarytų seksualinių nusikaltimų – gera praktika, sako ir asociacijos „Lygiai“ direktorė, viena iš iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė.
„Atrodo logiška, kad tai būtų tikrinama, ypač dirbant su pažeidžiamomis grupėmis. Svarbus pats požiūris, kad netoleruojame seksualinio smurto, o tikrinimas ir prevencija turėtų duoti gerų rezultatų“, – LRT.lt komentuoja R. Jureliavičiūtė.
Pasak jos, tokia praktika tikrinti būsimuosius darbuotojus yra įprasta JAV bei taikoma kai kuriose Europos šalyse. Tai leidžia užtikrinti didesnį saugumą darbuotojams.
„Prevencija ir žmonių švietimas labai svarbu, bet tai yra viena iš galimybių, kaip brėžti tas ribas ir užtikrinti saugumą, kaip kalbėti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai nėra juokai“, – pažymi viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų.
Ciniškas abejingumas
KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė kritikuoja argumentus, kad informacija apie padarytus nusikaltimus neturėtų būti atskleista dėl asmens duomenų apsaugos.
„Mes neprašome viešai skelbti nenuteistų asmenų duomenų, tačiau, sutikite, jeigu pedofilas nekrapštomas iš mokyklos dėl to, kad stengiamasi apsaugoti jo privatumą, tai tokią „apsaugą“ reikia mesti į šiukšlyną.
Vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, dalyvaujantys teisiniuose procesuose ir girdintys visus prievartautojų, aukų parodymus, ekspertų išvadas apie tokių asmenų pavojingumą, neranda būdų, kaip teisėtai įspėti aplinką, darbovietes ir sudaro sąlygas nusikaltėliams toliau veikti?
Tai yra absoliučiai ciniškas abejingumas, kuris mums pateikiamas kaip „įstatymais suvaržyta laisvė veikti“. Nes jei toje pilkojoje zonoje, pedofilams prieinamoje aplinkoje atsidurtų valdininkų vaikai, mes pamatytume visiškai kitą laikyseną ir reagavimą“, – kritikuoja K. Mišinienė.
Tikrinimas kurtų saugumą
Iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjos R. Jureliavičiūtės teigimu, seksualinio pobūdžio nusikaltimai visuomenėje neretai praleidžiami pro akis, todėl darbuotojų praeities tikrinimas kurtų tiek fizinį, tiek emocinį saugumą ir parodytų, koks elgesys darbovietėje toleruojamas, o koks – ne.
Ekspertė tvirtino, kad itin svarbu darbuotojus tikrinti tada, kai dirbama su pažeidžiamomis grupėmis, tačiau, atkreipė dėmesį ji, nuo seksualinio smurto dažniausiai nukenčia viena grupė – moterys ir mergaitės.
„Iš esmės moterys, kaip grupė, nėra pažeidžiama, bet, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dažniausiai nukenčia moterys. Turint omenyje, kad nuo tokio pobūdžio nusikaltimų nukenčia neproporcingai daug moterų, gal vis dėlto reikėtų imtis kokių nors papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas saugumas“, – LRT.lt sako R. Jureliavičiūtė.
Visgi toks tikrinimas gali būti aktualus ne kiekvienose pareigose: „Nereikia visiškai palikti žmogaus be darbo – galbūt praeitis nesvarbi, jei tas žmogus kloja cementą ar lygina kelią, tai priklauso ir nuo darbo specifikos, į kurias pozicijas žmogus pretenduoja. Tačiau, dirbant su jautriomis arba mišriomis grupėmis, būtų svarbu užtikrinti saugumą, kad visa grupė jaustųsi saugi.“
Disbalansas ir iššūkiai darbdaviams
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. dr. Darius Štitilis pažymi, kad įstatymai darbdaviams draudžia tvarkyti duomenis apie teistumą, nebent tokia pareiga nurodyta teisės aktuose. Tokia padėtis, sako D. Štitilis, darbdaviams sukelia iššūkių.
Kaip LRT.lt komentuoja profesorius, sunkvežimiais gali būti vežiojamos prekės, kurių vertė siekia kelis milijonus, tačiau darbdaviai neturi galimybės būsimųjų vairuotojų prašyti duomenų apie teistumą dėl, pavyzdžiui, sukčiavimo.
Pasak D. Štitilio, yra buvęs atvejis, kai greitosios pagalbos srityje dirbantis asmuo buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus ir atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėliau kitame mieste jam vėl pavyko įsidarbinti greitosios pagalbos srityje ir važinėti kartu su pacientais.
„Nebuvo jokio mechanizmo, kaip darbdavys galėtų patikrinti ir sužinoti, kad tas asmuo buvo nuteistas. Tai didžiulė problema“, – LRT.lt tvirtina MRU profesorius.
D. Štitilio teigimu, asmens duomenų apsauga „visada yra balansas tarp asmenų privatumo ir tam tikro visuomenės intereso“.
„Šiuo atveju turime disbalansą, kuris lemia, kad asmenys, padarę nusikaltimus, prisidengdami teise į privatumą, gali tikrai piktnaudžiauti, sudaroma piktnaudžiavimo galimybė. Dauguma darbdavių yra labai nelengvoje pozicijoje, kai jie iš tam tikrų darbuotojų kategorijų negali paprašyti įrodymų dėl teistumo ar neteistumo“, – sako profesorius.
Kas gali gauti asmens duomenis apie teistumą?
Informacija apie nusikalstamas veikas padariusius asmenis tvarkoma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Kovalčuk komentare LRT.lt aiškina, kad šio registro duomenys gali būti teikiami asmenims, kurie pagrindžia teisę juos gauti.
Pasak VDAI specialistės, darbdavys ar potencialus darbdavys teistumo duomenis gali tvarkyti tik tais atvejais, kai jie būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti.
Tai reiškia, kad darbuotojo teistumo duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei jo konkrečiai pareigybei ar atliekamai funkcijai teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai būti neteistam (pavyzdžiui, už tam tikrus nusikaltimus) ar atitikti tam tikrus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pavyzdžiui, sako L. Kovalčuk, kai veikloje yra kontaktų su vaikais, darbdavys žmogų gali priimti tik gavęs informaciją iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
„Jei konkrečiai pareigybei tokių reikalavimų teisės aktuose nėra, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (…), darbuotojų (potencialių darbuotojų) teistumo duomenų tvarkyti (rinkti) nebūtų teisinio pagrindo. Vadinasi, darbdavys šių asmens duomenų rinkti (tvarkyti) negalėtų“, – komentare LRT.lt teigia L. Kovalčuk.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-09-11, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2056898/eksperte-jei-pedofilas-nekrapstomas-is-mokyklos-nes-taip-saugomas-jo-privatumas-tai-tokia-apsauga-i-siukslyna