Paprastai seksualiai vaikus išnaudojantis žmogus – eilinis, niekuo savo aplinkoje neišsiskiriantis vyrukas, mėgstamas bendradarbių, kaimynų, interviu portalui LRT.lt sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Pasak jos, vaikus išnaudojantys žmonės bando juos patraukti savo pusėn, kaltina auką ar kuria „bendrą paslaptį“, grasina ir šantažuoja.
KOPŽI centras ir jame praktiką atlikusi Gabija Balnytė parengė tyrimą „Seksualinis vaikų išnaudojimas artimoje aplinkoje: baudžiamųjų bylų analizė“. Tyrimo metu išanalizuota 10 baudžiamųjų bylų, iškeltų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus artimoje aplinkoje.
Apie tyrimą – portalo LRT.lt interviu su KOPŽI centro vadove K. Mišiniene.
– Vaiko patirtą seksualinę prievartą stengiamasi užmaskuoti, o vaiku manipuliuoti, jį įbauginti, kad jis nepasakotų apie patirtus išgyvenimus. Remiantis jūsų praktika ir atliktu tyrimu, kokia paprastai būna seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylų baigtis? Ar sunku įrodyti įvykdytus nusikaltimus?
– Pastebiu, kad mūsų prokurorai darosi vis atsargesni ir bylos atsiduria teismuose tik tada, kai surinkti įrodymai tenkina valstybinį kaltintoją. Manau, čia reikėtų klausti apie pradėtus ir (ne)nutrauktus ikiteisminius tyrimus, o gal net ir apie pranešimų skaičių.
Suprasti šią nemažą disproporciją yra svarbu – matome didelį specialistų nusivylimą, kartais net savotišką atsiribojimą: „Ne kartą pranešėme, rizikavome, vaikus skatinome kalbėti, o vėliau sužinome, kad niekas nepradėta, trūksta įrodymų, daugiau aš nesikišiu – kokia prasmė?“
O teismuose paprastai verda arši kova, ypač jei prokurorai, vaikų advokatai yra atkaklūs, gerai susipažinę su situacija, atsidavę savo darbui.
– Pastebiu, kad visuomenėje dar vyrauja stereotipas, jog seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus atliekami kur nors toli, svetimoje aplinkoje ir panašiai. Tačiau neretai vaikai patiria pažįstamų žmonių seksualinę prievartą, namų aplinkoje, kuri turėtų būti saugi erdvė. Kas paprastai būna tokie nusikaltėliai, kur vyksta smurtas?
– Skaičiai negailestingi – kreivė, rodanti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra padaromi vaikui artimų, pažįstamų asmenų (tėvų, senelių, brolių, pusbrolių, motinų sugyventinių, šeimos draugų ir panašiai), jau seniai persirito 50 proc.
“O tu štai sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį.”
Tai yra baisi tragedija. Nesuprantu, kodėl tai lieka socialinės politikos planuotojų dėmesio paraštėse – uždaruose būreliuose teisininkai, psichologai apie tai padiskutuoja, bet visuomenė apie šį sukrečiantį faktą mažai informuojama.
O tu štai sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį, koks jis laimingas buvo po jųdviejų pirmųjų lytinių santykių, jam pavyko juos nufilmuoti. Ar tu matai pabaisą? Sergantį žmogų?
Dauguma atvejų tai – eilinis, niekuo savo aplinkoje neišsiskiriantis vyrukas, mėgstamas bendradarbių, kaimynų. Užtenka paklausyti pastarųjų liudijimų teismuose, tikrai negalėčiau prisiminti nė vieno pasisakymo, kur tas prievartautojo ratas būtų išreiškęs susirūpinimą ar pastebėjimą kokių nors nerimą keliančių ženklų.
“Vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti metų metus, neretai, kol pats prievartautojas dėl įvairiausių priežasčių sustoja, bet ne todėl, kad buvo patrauktas atsakomybėn.”
Tai, kad tylima apie šias galimas grėsmes vaiko artimoje aplinkoje, taip pat prisideda prie savotiško tabu įsitvirtinimo mūsų visuomenėje – „tai yra labai labai baisu, bet apie tai negražu kalbėti“. O to pasekmė – kad vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti metų metus, neretai, kol pats prievartautojas dėl įvairiausių priežasčių sustoja, bet ne todėl, kad buvo patrauktas atsakomybėn.
Bet ši tema yra labai plati, reiktų daug kalbėti ir apie vadinamuosius „situacinius“ prievartautojus, teigiančius, kad „nejaučia lytinio potraukio vaikams, tiesiog dėl tam tikrų aplinkybių šie atsidūrė šalia ir buvo nuskriausti“.
– Remiantis tyrimu, nuo seksualinio smurto dažniau nukenčia mergaitės (9 iš 10 atvejų), rečiau – berniukai. Kodėl taip yra? Kokio amžiaus vaikai dažniausiai nukenčia?
– Ši statistika tiesiog atspindi mūsų atliktą nedidelį 10 bylų, pasirinktų atsitiktine tvarka, tyrimą. Negaliu atsakyti į šį klausimą, jis man atrodo net nelabai svarbus – vaikas yra vaikas, negalime prognozuoti iš anksto, ko ieškos seksualinio potraukio sutrikimą turintis asmuo.
Beje, mūsų centre esame teikę pagalbą ir nuo moterų vykdytos seksualinės prievartos, tvirkinimo nukentėjusiems vaikams. Aš gal labiau atkreipčiau dėmesį į mus visus užliūliuojantį faktą, kad dalis vaikų prievartautojų gali turėti santykių ir su suaugusiais asmenimis – ne kartą buvome liudytojos, kaip tai klaidino tarnybų darbuotojus, kurie atmesdavo vaiko siunčiamus signalus, nes juk „tėvelis myli mamytę“.
– Tyrimas parodė, kad pusei nukentėjusių vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, atsirado psichikos sveikatos sunkumų. Patirta prievarta sukėlė tokių psichikos sutrikimų kaip depresija ir potrauminio streso sutrikimas, pasireiškė elgesio ir emocijų pakitimai.
Taip pat pažymima, kad seksualinis vaiko išnaudojimas gali privesti prie savęs žalojimo. Kaip patirti išgyvenimai paveikia vaikus? Ar ilgai jaučiamas toks poveikis?
– Jūs jau išvardinote požymius – paprastai šie vaikai tarp bendraamžių turi keistuolių, vienišių etiketę. Tačiau stebėjome ir visai priešingą elgesį – jis gali tapti agresyvus, vaikas gali įvairiais būdais save naikinti.
“Dėmesio, suaugusieji: gilinkitės į vaikų bėglių istorijas, beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų ar globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos.”
Dėmesio, suaugusieji: gilinkitės į vaikų bėglių istorijas, beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų ar globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos. Man tikrai apgailėtinai skamba įvairių tarnybų, komisijų bejėgiški dūsavimai, kad „gal čia genai kokie, kad vienuolikmetis nakvoja laiptinėse ir vartoja alkoholį suaugusių vyrų kompanijoje, o trylikametė „tikrai niekieno neverčiama“ parsidavinėja internete“.
Labai svarbu sukurti stiprią pagalbos sistemą vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų, kuri būtų prieinama ne tik Vilniuje ar Kaune, kur psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, teisininkai kovotų dėl kiekvieno vaiko gerovės, nepamirštant ir reikalingų laimėti teisinių procesų prieš prievartautojus, nesvarbu, pedofilus ar tuos „situacinius“.
– Remiantis tyrimu, šiek tiek mažesnė dalis nusikaltėlių buvo dirbantys, bet dirbo nekvalifikuotus darbus. Tačiau tikriausiai tai klaidingas požiūris, negalime sakyti, kad vaikus tvirkina tik tokius darbus dirbantys žmonės, juk būna ir aukštąjį išsilavinimą turinčių, prestižinių profesijų atstovų?
– Kaip jau minėjau, tiesiog taip sukrito tos 10 atrinktų bylų. Tikrai matome labai platų profesijų ir išsilavinimo spektrą tarp vaikų prievartautojų ar tvirkintojų.
Iš karto galiu pasakyti, kad neduos vaisių bandymai nuspėti, kur šių žmonių yra daugiausiai, – tokio pobūdžio nusikaltimus vykdo ir dvasininkai, ir mokytojai, politikai, treneriai, žurnalistai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai, gydytojai, taip pat ir bedarbiai, neturintys jokio išsilavinimo, jokio statuso visuomenėje asmenys.
Bet vėlgi, matosi kiek aiškesnė tendencija, kad turintys pedofilinių svajonių, nesvarbu, realizuojantys jas veiksmais ar ne, renkasi užsiėmimus, kur gali sutikti savo geismų objektus dažniau, be apribojimų, kur jų domėjimasis vaikais nesukels įtarimų.
– Tyrime pateikta citatų, kaip seksualiai prieš vaikus smurtavę asmenys teisina savo veiksmus – paprastai savo kaltės nepripažįsta, bando ieškoti pateisinimų ar net kaltina nukentėjusį vaiką?
– O taip, mes turime paruošę visą ciklą paskaitų, kokios strategijos laikosi vaikų prievartautojai, norėdami užverbuoti vaikus, patraukti juos savo pusėn, o vėliau, kai jau pavyksta įgyvendinti savo planus, dar ir apkaltinti pačią auką.
Čia naudojamas platus manipuliacijų arsenalas, pavyzdžiui, „bendros paslapties sukūrimas“, „tai buvo abipusis malonumas“, „matai, ką man padarei, kas dabar bus“, nesibodima ir pačių bjauriausių grasinimų ar šantažavimo nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Ar galite įsivaizduoti suaugusį šeimos narį, kuris atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus su vaikeliu ir grasina apie tai papasakoti aukos klasės draugams, draugams, motinai?
Deja, vaikai neatpažįsta psichologinių manipuliacijų, jie stingsta iš siaubo vien nuo minties, kad apie „tai“ sužinos kiti, ką jie pasakys, kaip supyks ir pasmerks jį…
– Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas yra sakęs, kad „didžioji dalis seksualinės prievartos, nuo kurios nukenčia vaikai, yra padaroma ne pedofilų, o žmonių, kuriems tai yra kažkoks situacinis dalykas, kaip pakaitinis“.
Vis dėlto, kalbant konkrečiai apie pedofiliją ir neteisinant seksualiai prieš vaikus smurtaujančių asmenų, neretai pažymima, kad pedofilija yra liga, o Lietuvoje nėra pagalbos, galbūt galinčios užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Kaip jūs matote šią situaciją? Ar teikiama pagalba galėtų padėti sumažinti nukentėjusių vaikų skaičių?
– Manau, mūsų šalyje reikalingas ir seksualinių nusikaltėlių registras, ir profesionali, prieinama pagalba asmenims, kurie dar nėra įvykdę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau jaučia jiems potraukį.
Taip pat gerai suprantu, kad įkalinimo įstaiga yra tik fizinis barjeras nuteistiems vaikų skriaudėjams, tačiau jų potraukio, elgesio ji nepakeis. Tad pritarčiau nuomonei, kad šie asmenys taip pat turi gauti terapinę ilgalaikę pagalbą, kuri padėtų jiems atpažinti savo impulsus ir mokytų juos valdyti, o kartu ir atrasti savo vietą bendruomenėje.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-04-14, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1881715/eksperte-dazniausiai-vaiku-prievartautojas-paprastas-vyrukas-megstamas-bendradarbiu-ir-kaimynu