Balandžio 22 d. Alytaus AVPK Prienų r. PK ir Lietuvos „Caritas“ Kauno arkivyskupijos iniciatyva Išlaužo bendruomenės namuose buvo organizuota prevencinė paskaita-diskusija „Prekyba žmonėmis“, kurioje dalyvavo Alytaus AVPK Prienų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Vaida Plioplienė, bendruomenės pareigūnė Jolita Sinkevičienė, Lietuvos „Caritas“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinės darbuotojos Justina Stakaitytė ir Indrė Rimšaitė, Išlaužo seniūnijos bendruomenė, Išlaužo parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas.
Kovoje su prekyba žmonėmis ypač svarbi prevencija, o ne vien darbas su pasekmėmis. Lietuvos „Caritas” jau beveik 14 metų aktyviai kovoja su prekybos žmonėmis reiškiniu Lietuvoje: teikia psichosocialinę pagalbą prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos aukoms, vykdo prevencinę veiklą ir mokymus, stengiasi, kad nė vienas Lietuvos kampelis neliktų be pajėgų ir galimybių ten atvykti. Organizacijos darbuotojai ir specialistai teikia pagalbą asmenims, kurie apgaule prekeivių žmonėmis buvo ar yra išvežti į užsienio šalių viešnamius, moterims, kurios sutiko bet kurioje šalyje būti įtrauktos į prostituciją, bet jaučiasi paniekintos, apgautos, žeminamos. Yra gražių pavyzdžių, kai merginos atsistoja ant kojų, sukuria naują gyvenimą, šeimą. Ta patirtis niekur neišnyksta, bet su ja išmokstama gyventi.
Išnaudojimas prostitucijai – šiandien viena aktualiausių prekybos žmonėmis formų
Deja, žmonių išnaudojimas prostitucijai turi tendenciją jaunėti. Pasak Lietuvos „Caritas” socialinės darbuotojos Justinos Stakaitytės, jeigu prieš dešimt metų prekeiviai žmonėmis dirbti prostitutėmis išnaudodavo 18-17 metų merginas, tai dabar „Caritas” darbuotojai žino atvejų, kai tokių prekeivių aukomis tampa 13-14 metų mergaitės. Sudėtingiausia, kad daugelis nepilnamečių net nesuvokia patekę į organizuotų nusikalstamų struktūrų pinkles, neįsivaizduoja, kas tai yra prostitucija ir koks darbas joms siūlomas. Socialinė darbuotoja akcentavo, kad prekyba žmonėmis prostitucijai nėra vienintelė išnaudojimo forma. Kiekvieną dieną šios formos labai keičiasi, įvairėja. Be priverstinio vertimosi prostitucija ar kitokio seksualinio išnaudojimo, egzistuoja ir kitos prekybos žmonėmis formos: fiktyvi santuoka, vergija ar į vergiją panaši veikla, vaikų ir suaugusiųjų išnaudojimas vagystėms, organų pašalinimas, prievartinis darbas ar paslaugos.Viena visiškai nauja prekybos žmonėmis forma, apie kurią prieš mėnesį ar keletą nieko Lietuvoje nebuvo žinoma, tačiau tarptautinė bendruomenė apie tai diskutuoja ir pripažįsta, – vaikų, nepilnamečių, jaunuolių užsienyje išnaudojimas nelegaliose kovose. Apie daugumą prekybos žmonėmis formų socialinės darbuotojos papasakojo remdamosi pavyzdžiais, su kuriais susidūrė Lietuvos „Caritas” darbuotojai. Vienas toks atvejis, kai Ispanijos plantacijose tris mėnesius dirbę ir į Lietuvą grįžę moteris ir vyras ne tik nieko neuždirbo, bet savo „įdarbintojams” dar liko „skolingi”maždaug po 70 eurų. Vyras buvo sumuštas, jam sužalota ranka, sulaužyti šonkauliai. Nepaisant to, kad vyras oro juos pasitikusiems „Caritas” darbuotojams pasakė: „Na, va, kvailelis aš, apgavo mane, kitą kartą tikrai geriau pasiseks”, organizacija neatsisakė šiems žmonėms padėti surasti tiesą. Pasak Justinos, tie žmonės, kurie buvo išnaudojami darbu, kaip ir kitais būdais, dažnai net nesupranta tapę prekybos žmonėmis aukomis. Dirbę be atlygio, nežmoniškomis sąlygomis, jie esą visa tai „nurašo” nesėkmei. Todėl labai svarbu, kad į tokius ir panašius pasakojimus apie tariamas nesėkmes reaguotų kas nors iš bendruomenės, socialinių darbuotojų, kurie galėtų papasakoti istoriją kitomis akimis, leistų suprasti, jog tai yra viena iš prekybos žmonėmis formų.
Kaip atpažinti prekybos žmonėmis formas?
Paskaitos metu J. Stakaitytė suteikė informacijos, kaip prekybos žmonėmis formas turėtų atpažinti visuomenė, bendruomenė, kaip turėtų prisidėti, kad ta problema mažėtų, kaip atrasti žmones, kuriems reikalinga pagalba. Pasak Justinos, prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys iš socialinės rizikos šeimų, bedarbiai, turintys priklausomybių, įsiskolinę, žemo išsilavinimo, skurdžiai gyvenantys, turintys protinę ar fizinę negalią žmonės, vienišos moterys, nesugebančios išlaikyti mažamečių vaikų, jaunos merginos – visi tie, kuriais lengva pasinaudoti. „Caritas” atstovės patikinimu, 90 procentų merginų yra įtraukiamos į prostituciją, nes įsimyli tą žmogų, kuris joms pasiūlo „gerą” darbą ir gyvenimą užsienyje, žada išvykus sukurti su jomis šeimą. Gali taip pat būti koks nors pažįstamas, kuris būna padėjęs kažkokiu nelabai rimtu dalyku, gal paskolinęs bulvių maišą ar pinigų… Jis pasiūlo negrąžinti skolos ir lyg niekur nieko prasitaria apie pažįstamus užsienyje, kurie galėtų pasiūlyti neblogą darbą, pasvarsto, kad gal būtų neblogai važiuoti užsidirbti. Dažnai nepritekliuje gyvenantis jaunas asmuo viliojančiais pasiūlymais, deja, susigundo. Socialinė darbuotoja siūlė atkreipti dėmesį į visuomenėje sukurtus mitus, tokius kaip draugo, pažįstamo ar giminaičio pasiūlymas dirbti užsienyje yra patikimas; jei įdarbinimo užsienyje kompanija reklamuojasi spaudoje, tai ji yra legali; prekiautojai žmonėmis visada atrodo kaip nusikaltėliai, juos galima atskirti iš išvaizdos; darbdaviui reikės tavo paso originalo, pavyzdžiui, pasirašant kontraktą, parūpinant darbo leidimą ir panašiai. Tokie mitai gali suklaidinti patiklius, nepatyrusius žmones, todėl labai reikėtų atkreipti dėmesį į įtarimą keliančius ženklus. Pavyzdžiui, skelbimai apie didelį atlyginimą jau turėtų kelti įtarimą, nes dideli pinigai lengvai nedalijami. Justinai teko susidurti su atveju, kai vienos moters dukra siekė išvažiuoti į užsienį, susiviliojusi dideliais pinigais, todėl motina kreipėsi pagalbos į „Caritas” organizaciją. „Mergina pilnametė, mes neturime būdų užkirsti tam kelią, galime tik pabandyti atkalbėti, papasakoti apie gresiančius pavojus”, – sakė metus laiko „Caritas” projekte dirbanti socialinė darbuotoja, džiaugdamasi, kad šis atvejis baigėsi laimingai ir mergina po dienos apsigalvojo, bei pateikdama keletą patarimų, kaip apsisaugoti ir netapti preke, jeigu nusprendėte išvykti dirbti į užsienį. Vienas iš jų – reikia sužinoti kuo daugiau informacijos apie darbdavį: reikalauti darbo sutarties, neatiduoti dokumentų, nors ir pasitiki asmeniu, kuris siūlo įdarbinti užsienyje, pasidomėti įmonės legalumu, įsivedus adresą internetiniame puslapyje google.maps. Dėl viso pikto, kad žinotum, jog viską padarei. Vienos Lietuvoje gyvenančios merginos atvejis apie draugės pasiūlymą atvykti į Angliją dirbti fabrike, kurio adreso internete vietoje tėra pliki laukai, parodo, jog tikrinti informaciją būtina. Taip pat būtina artimiesiems palikti kuo daugiau informacijos apie vietą, kur išvykstama, susitarti dėl neutralios frazės tuo atveju, jeigu grėstų pavojus. Dažniausiai prekybos žmonėmis aukai suteikiama galimybė vieną kartą paskambinti artimiesiems pranešti, jog atvyko į vietą ir jai viskas gerai, kad artimieji, nesulaukę skambučio, nepradėtų ieškoti. Tokiu atveju reikėtų dar namuose susitarti, jog grėsmės atveju bus ištarta tam tikra frazė ar klausimas, apie kurį žinos tik artimieji ir kuris signalizuos, jog žmogui gresia pavojus.
Ar verta kreiptis pagalbos?
„Jei pakliuvote į prekybos žmonėmis pinkles ir tai supratote, būdami tarp žmonių, viešoje vietoje – kol dar turite galimybę – kelkite kuo daugiau triukšmo, šaukitės pagalbos: Help! ar SOS! Visada verta tai daryti, kai esi tarp kitų žmonių. Reikia bėgti ir kreiptis pagalbos į praeivius gatvėje, į policiją. Svarbiausia, nemėginti vienam susitvarkyti su visomis užklupusiomis bėdomis. Bet kuris žmogus gali sulaukti pagalbos, jeigu jis tik jos kreipiasi”, – patarimus dalijo „Caritas” darbuotoja. Į diskusiją įsijungė ir Išlaužo bendruomenės nariai. Pagrindinės mokyklos mokytojai, į konferenciją atvykę su nedidele grupele mokinių, tikino, kad mokykloje mokiniams yra nemažai kalbama apie prekybos žmonėmis formas ir grėsmes, kad vaikai visa tai žino. Tačiau klebono Sigito Bitkausko nuomone, pokalbių tokia svarbia ir aktualia tema, paremtų gyvais pavyzdžiais, jaunimui nebūtų per daug. Kita vertus, išgirsti pasakojimą apie prekybos žmonėmis formas iš mokytojų ir specialistų, dirbančių šioje srityje ir su konkrečiais nukentėjusiaisiais, nėra tas pat. Parapijos dvasinis ganytojas, neseniai pats dalyvavęs konferencijoje prekybos žmonėmis tema, atkreipė dėmesį į mažamečių vaikų išnaudojimą vagystėms, todėl siūlė tėvams dažniau atkreipti dėmesį, iš kur pas jų vaikus atsirado pinigų, naujas telefonas ar batai. Jeigu mažamečiai netikėtai „praturtėjo”, tikėtina, kad jie išnaudojami. Įdomi paskaita, išsivysčiusi į diskusiją, baigėsi pasiūlymu „Caritas” darbuotojams dažniau atvykti ir į kitas rajono vietas. Verta susitikti dar kartą vien todėl, kad mintyse liko neatsakytų dar daug klausimų, neperžiūrėtas pusantros valandos trukmės filmas apie merginų ir moterų išnaudojimą prostitucijai, apie jų skaudžias ir pamokančias istorijas.
Roma Sinkevičiūtė
Publikuota 2015 m. balandžio 23 d. http://www.islauzas.lt