Praėjusią savaitę Lietuvoje nuskambėjo informacija apie atvejį, kai Panevėžio vyskupijos kunigas autobuse smogė moteriai. Galiausiai Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, tačiau dėmesio sulaukė kita detalė – apie sprendimą Generalinė prokuratūra pranešė kartu su smurtautojo darbdave Panevėžio vyskupija. Anot kritikų, tai rodo susirūpinimą keliantį Katalikų bažnyčios susisaistymą su valstybės institucija.
Kritikuoja prokuratūrą
LRT.lt primena, kad konfliktas, per kurį Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Justas Jasėnas trenkė moteriai, įvyko sausio mėnesį.
Kaip paaiškėjo, tarpmiestiniame autobuse, važiavusiame iš Vilniaus į Šiaulius, tarp dviejų keleivių įvyko žodinis konfliktas. Jam tęsiantis, kunigas J. Jasėnas tyčia vieną kartą ranka sudavė moteriai į veidą. Po šio smūgio keleivei ėmė bėgti kraujas iš nosies, vėliau veido srityje susiformavo hematoma. Nukentėjusiosios prašymu autobuso vairuotojas iškvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Įtariamasis prisipažino sudavęs moteriai, gailėjosi dėl šio nederamo savo poelgio, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai padarytą žalą. Prokuratūros sprendimu, kunigas galiausiai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Visos šios detalės žinomos iš pranešimo, kurį išplatino Generalinė prokuratūra. Tačiau daug kam užkliuvusi detalė – prokuratūra pranešimą žiniasklaidai išplatino kartu su Panevėžio vyskupija, kurioje dirba moteriai trenkęs kunigas, paskelbė, kad tai bendras pranešimas.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano, teisės profesoriaus Dainiaus Žalimo, jis kitų tokių atvejų, kai Generalinė prokuratūra platina pranešimus kartu su kita įstaiga, nepamena.
Jo teigimu, Lietuvoje nėra valstybinės religijos, o valstybė negali rodyti palankumo vienai iš religinių bendruomenių.
„Kodėl tai blogai? Nes valstybės institucijos turi dirbti savo darbą, o Bažnyčia – savo. <…> Bendri pranešimai spaudai rodo glaudesnį prokuratūros ryšį su viena iš Bažnyčių. Pašaliniam stebėtojui gali kilti klausimų, ar prokuratūra gali nešališkai ir objektyviai tirti tos Bažnyčios tarnų veiksmus“, – pažymėjo teisės profesorius.
Anot jo, bendro pranešimo neturėjo būti.
„Lygiai taip pat būtų galima teigti, kad uždaroji akcinė bendrovė, kitas juridinis asmuo gali pagrįstai tikėtis kartu su prokuratūra leisti pranešimus spaudai apie jų darbuotojo atliktus veiksmus ir tyrimo rezultatus“, – lygino D. Žalimas.
Jis pažymėjo, kad yra ir daugiau atvejų, kai kyla klausimų dėl valstybės institucijų sąsajų su Katalikų bažnyčia, pavyzdžiui, šventinami policijos automobiliai, Vyskupų Konferencija skiria atstovą į visuomeninio transliuotojo tarybą, dvasininkai lankosi Seimo sesijų atidaryme.
„Vien tai, kad dauguma Lietuvos gyventojų laiko save katalikais, nesuteikia pagrindo jų privilegijuoti valstybės valdyme“, – pažymėjo pašnekovas.
Prabilo apie žalą smurto aukoms
Prokuratūros gestą sukritikavo ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Jos teigimu, pranešimus spaudai institucijos gali rašyti, kaip mano esant tinkama, tačiau toks pranešimas rodo nejautrumą nukentėjusiajai.
„Jei kalbame apie įstaigą, kuriai suteiktas mandatas organizuoti baudžiamąjį persekiojimą, ginti viešąjį interesą, jos plunksnos draugai, kukliai prisišlieję bendro pranešimo kamputyje, tarsi įgyja dalį tos galios, patikimumo“, – kritikavo ji.
Pašnekovė skatina pažiūrėti į situaciją nukentėjusiųjų nuo smurto akimis, anot jos, jiems, kaip rodo praktika, dažnai sunku pasitikėti teisėsauga.
„Kaip gali neatsiimti pareiškimo ar nesitaikyti, pavyzdžiui, su tau į veidą smogusiu kunigu, jeigu, pasirodo, prokuratūra ir kurija veikia kartu“, – sakė K. Mišinienė.
Pasak jos, toks bendras Bažnyčios ir prokuratūros komentaras „ypač liūdina“, nes pastaruoju metu buvo paviešinta informacija apie seksualinės prievartos Bažnyčioje atvejus.
„Mums, skatinantiems aukas pasitikėti ir bendradarbiauti su teisėsauga, šis komentaras rodo, kad toks patikimas užnugaris prokuratūra taip pat gali neatsilaikyti prieš poveikį“, – sakė K. Mišinienė.
Nei Generalinė prokuratūra, nei Panevėžio vyskupija nedetalizavo, kodėl buvo priimtas sprendimas platinti bendrą pranešimą ar kaip vertintų kritiką.
Anot prokuratūros, ji įvertino „konkrečią situaciją“. Panevėžio vyskupija paminėjo diplomatinį Lietuvos susitarimą su Vatikanu.
„2000 m. gegužės 5 d. Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų 8 straipsnio 2 dalyje numato, kad, patraukus dvasininką baudžiamojon atsakomybėn, atitinkamos teisinės institucijos, atsižvelgdamos į dvasininkų sielovadinę atsakomybę tikintiesiems, apie tai informuoja kompetentingą Bažnyčios vadovybę, jeigu tai nepakenks bylos tyrimui. Šiuo pagrindu ir buvo priimtas sprendimas padaryti bendrą visa apimantį pranešimą“, – LRT.lt komentavo generalinis Panevėžio vyskupo vikaras kunigas Eugenijus Styra.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-07-28, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2045760/del-smurtavusio-paneveziecio-kunigo-istorijos-kritika-prokuroru-ir-vyskupijos-bendras-pranesimas-gali-reiksti-baznycios-itaka-teisesaugai