Panevėžio apygardos teismas lapkričio pabaigoje paskelbė nuosprendį sutuoktiniams, ilgus metus vadovavusiems vienai Aukštaitijos šeimynai, – globėjas pripažintas kaltu dėl vaikų išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Ši globėjų šeimyna buvo gavusi ne vieną apdovanojimą, pavyzdine ją laikė ir politikai, ir vaiko teisių srities specialistai. LRT.lt pašnekovė pabrėžia – tai beprecedentė byla, o situacija, kai tokius nusikaltimus darantis žmogus globoja vaikus, – „kiekvieno pedofilo svajonė“.
Kaip skelbė prokuratūra, šeimynos globėjas buvo kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis prieš mažametes ir nepilnametes globotines, o jo sutuoktinė – piktnaudžiavimu globėjo teisėmis ar pareigomis. Kartu su jais buvo teisiamas dar vienas vyras, kaltintas nepranešimu apie žinomą labai sunkų nusikaltimą (mažametės žaginimą).
Kaip teigia prokuratūra, byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios ir mažametės, seksualinę prievartą galimai patyrė 2009–2016 metais.
Šeimynos globėjas pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį ir seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Nuo jo nukentėjo 3 šeimynos globotinės. Už tai vyrui skirta 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas jį išteisino dėl mažamečio asmens tvirkinimo.
Iš viso apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl 5 nukentėjusiųjų.
Šeimynos globėjams dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis teismas skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Trečiajam kaltinamajam skirta 1 tūkst. 318 eurų bauda.
Tai – pirmosios instancijos nuosprendis, kuris šiuo metu apskųstas, todėl laukia bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme.
Dėl nepilnamečių apsaugos tekste neskelbiamas miestas ir gyvenamoji vietovė.
Beprecedentė byla
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pabrėžia – kalbame apie labai sunkius kaltinimus beprecedentėje byloje.
„Šeimynos, kuri buvo laikoma pavyzdine, kurią lankė šalies prezidentai, vyskupai, merai, įkūrėjas buvo nuteistas dėl mažamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nepilnamečio asmens išžaginimo, jo žmona, vaikų globėja – dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis. Dar vienas asmuo, globėjos brolis, nubaustas dėl to, kad žinojo apie prievartą ir nepranešė apie ją“, – LRT.lt pažymi K. Mišinienė.
Pasak KOPŽI vadovės, per savo daugiau negu 20 metų darbo praktiką ji nėra mačiusi tokio prabilusių aukų persekiojimo, jų menkinimo, tokios lavinos šmeižto ir patyčių.
„Kas tada turėjo dėtis tuose „šiltuose“ namuose, kai tempiamos dieną ar naktį į rūsį mergaitės neturėjo jokio užtarimo ar palaikymo, visi „popierinių“ tikrintojų vizitai apsiribodavo kavutės gėrimu salone su globėja“, – tvirtina K. Mišinienė.
Specialistė kritikuoja ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą – pasak K. Mišinienės, „tarnybos darbuotojos tiek ataskaitose, tiek teisme nerausdamos tvirtino, kad mergaitės buvo mylimos, saugios, augo doros, dėkingos globėjams“.
„Kiekvieno pedofilo svajonė“
Kaip sako K. Mišinienė, „šio konkretaus atpažinto nusikaltimo metu prievartautojas buvo įkopęs į 7 dešimtį“.
„Tikrai nemanau, kad tokio amžiaus veikėjas prabudo vieną rytą ir nusprendė, kad jį seksualiai jaudina mažametės. Ir štai vyrukas, kuris neabejotinai jaučia liguistą potraukį vaikams, tampa globėju!
Dar daugiau, jo žmona nekreipia dėmesio į šį vyro „pomėgį“, matome, kaip aršiai ji reaguodavo, jeigu aukos bandydavo pasiskųsti jai, kokią patyčių, net smūgių krušą jos tuoj pat užsitraukdavo. Ar tokia situacija nėra kiekvieno pedofilo svajonė?“ – komentuoja KOPŽI vadovė.
Pasak jos, kita šios svajonės sudedamoji dalis – neįtikėtinas aplinkos palaikymas: „Teneįsižeidžia vietinės organizacijos – vaikų gynimo, moterų pagalbos, – bet tie svarstymai apie „melages aukas“, žodžiai, kad „tas senukas yra angelas, aš jį pažįstu“ verčia abejoti tokių pareiškėjų profesionalumu, sąžiningumu, gebėjimu atpažinti smurtą prieš vaikus.“
„Laikyčiausi nuomonės, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, (…) rajonas turėtų nuoširdžiai apsvarstyti, kas čia atsitiko, kodėl tiek metų pedofilas buvo laikomas pavyzdiniu globėju, o tie, kas turėjo jį atpažinti, ir šiandien nejaučia nė mažiausio sąžinės graužimo“, – akcentuoja K. Mišinienė.
Vaikų verbavimas ir išnaudojimas – suaugusiųjų akivaizdoje
KOPŽI vadovė taip pat kelia klausimą, ar šiandien, praėjus gana daug laiko nuo minimų nusikaltimų, jau turime efektyvią seksualinių nusikaltėlių atgrasymo sistemą.
„Prašome pažymų apie neteistumą? Bet jeigu jie sugebėjo neužkliūti teisėsaugai, jų dokumentai bus „švarūs“. Turi išklausyti kursus, kurių metu yra įdėmiai vertinami? Juokų darbas, prisiminkime buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių, nuteistą dėl savo globotinių tvirkinimo. Jis konferencijas ir mokymus organizuodavo apie vaikų išnaudojimo atpažinimą“, – pažymi K. Mišinienė.
Anot jos, šiuo metu turėtume galvoti ne apie tai, kad gali sugriūti teigiamas kitų globėjų įvaizdis: „Ištraukime galvas iš smėlio, įsivardinkime, kokių žinių, procedūrų šiandien mums trūksta, atsiverskime teismų bylas, kurios be gailesčio mums byloja – vaikų verbavimas, viliojimas, išnaudojimas vyksta suaugusiųjų akivaizdoje.“
Kalbėdama apie galimybes užkardyti tokius nusikaltimus ateityje, KOPŽI vadovė išskiria seksualinių nusikaltėlių registro idėją, tačiau, priduria ji, valstybė tokius pasiūlymus atmeta ir aiškina tai būsiant pertekline priemone.
„Gerai, jei yra kitų būdų, kaip tokius „prisiekusius“ pedofilus, kaip šios bylos veikėjas, sukontroliuoti, atgrasinti nuo jų geismų realizavimo, – laukiame jų.
Vaikas globos sistemoje yra labai pažeidžiamas. Jis neturi, kur trauktis, net jei su juo blogai elgiamasi, jis jau puikiai žino suaugusiųjų išdavystės kainą, supranta, jog šių veiksmai ir žodžiai ne visada sutampa, tačiau, ištikus bėdai, suaugusieji gali labai greitai susivienyti prieš jį, vaiką“, – atkreipia dėmesį K. Mišinienė.
Istorijos iškyla ne iš karto
Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, seksualiai vaikus išnaudojantys asmenys žino galintys manipuliuoti vaiku ir jį pagąsdinti, todėl tokios istorijos į viešumą iškyla ne iš karto, o po daugkartinio išnaudojimo arba po kelerių metų.
„Tada atrodo, kad kiti aplinkui žinojo ir tai slėpė. Vaikas galbūt bijojo, buvo prigąsdintas, nepasitikėjo, nesakė, jį saistė manipuliaciniai aspektai“, – portalui LRT.lt tvirtina E. Žiobienė.
Ji priduria, kad kolegos iš užsienio valstybių taip pat sako, kad vaikus išnaudojantys žmonės siekia apsisaugoti, gali dirbti vaiko teisių apsaugos srityje ir ieško pažinčių.
„Mes nežinome, kas tie žmonės privačioje erdvėje, mes nežinome, kaip jie elgiasi. (…) Tokius nusikaltimus darantis žmogus susidėlioja tą kelią, o mes liekame kvailio vietoje – ir žurnalistai, ir politikai, kurie galbūt vežė dovanas. Visi matė gerą darbą, o ar po tuo geru yra kažkokių kėslų ar blogų dalykų, nematome“, – akcentuoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Specialistai neatpažįsta seksualinio smurto
E. Žiobienė pasakoja, kad neretai vaikai baiminasi pranešti apie patiriamą išnaudojimą, nerimauja dėl to, kaip tokiu atveju pasikeistų jų gyvenimas.
„Jei vaikui ne pirmą kartą pakeista gyvenamoji vieta, jis taip pat labai atsargiai žiūri. Vienas berniukas (…) pasakė, kad jį globėjas išnaudoja, tada jis buvo perkeltas į globos namus.
Jis vėliau sakė, kad tas žmogus juo labai rūpinosi, visada domėjosi, kaip sekasi mokykloje. Vaikas ilgisi santykio. Jis sakė, kad pakentėti galėtų. (…) Vaiku labai paprasta sumanipuliuoti“, – apgailestauja E. Žiobienė.
Kalbėdama apie tai, ar ateityje galima užkardyti tokius vaikų išnaudojimus, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymi – kai ruošiami globėjai, reikėtų detalesnio psichologų darbo ir įvertinimo, tačiau nėra taip, kad „psichologas turi visraktį ir galėtų tai atpažinti“.
„Net kalbant apie šeimynas ar globos namus, kuriuose yra buvę tokių atvejų, vaiko teisių specialistai ten lankėsi. Ir vaikai būtų galėję pranešti. Galimybių pranešti visada buvo, yra pasitikėjimo ir atpažįstamumo klausimas, matyt, gana sudėtinga buvo atpažinti“, – svarsto vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
„Šaukštas deguto visą statinę sugadina“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sutinka, kad pasirodžiusi negatyvi informacija apie globėjus paveikia ir kitų įvaizdį: „Šaukštas deguto visą statinę sugadina“, – sako ji.
„Iš esmės bet kokia viena istorija duoda tam tikrą negatyvą visiems. Tai baisiausia ne tik globėjams, bet ir visai vaiko teisių apsaugos sistemai. Kažkas įžvelgia korupciją, užsivelia visa istorija, įtraukianti labai daug žmonių.
Visuomenei atrodo, kad tai buvo savaime žinoma ir suprantama, kad tie žmonės tokie. Žmonėms atrodo, kad linkęs nusikalsti žmogus ar darantis tokio pobūdžio nusikaltimus kažkaip matomas, atpažįstamas. Tas žmogus toks pats kaip mes visi, taip pat atrodo ir elgiasi, ta nusikalstama veika daroma taip slaptai, kad niekas nemato ir nepastebi ilgai“, – teigia E. Žiobienė.
Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Rūtos Karčiauskienės, nors itin skaudu, kad tokį nusikaltimą įvykdė visuomenėje labai gerai vertinti globėjai, svarbu suprasti, kad vieno ar kelių žmonių nusikalstamas elgesys nesumažina likusių globėjų darbo prasmės.
„Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 4 tūkst. globėjų, kurie šilumą, rūpestį ir meilę dovanoja be tėvų globos likusiems vaikams. Tai didžiulio ryžto ir pašaukimo turinti misija, į kurią sudedami šilčiausi žmogaus jausmai ir begalė kantrybės“, – LRT.lt komentuoja R. Karčiauskienė.
Kaip atpažinti vaiko patiriamą seksualinį smurtą?
Tarnybos atstovė sako, kad siekiant užtikrinti, jog globėjais taptų tik geriausių ketinimų turintys žmonės, jiems yra organizuojami specialūs mokymai, vertinamas žmonių pasirengimas ir motyvacija tapti globėjais, taip pat tikrinama, ar būsimi globėjai nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus.
„Globėjų atranką ir vertinimą organizuojantys specialistai atsakingai vertina kiekvieną būsimą globėją, jo asmenines savybes ir siekia užtikrinti, kad vaikai būtų patikėti tik galintiems tinkamai jais pasirūpinti žmonėms“, – argumentuoja R. Karčiauskienė.
Tarnybos atstovės teigimu, siekiant, kad vaiko teisių pažeidimų, o ypač nusikaltimų prieš vaikus būtų kuo mažiau, labai svarbus ir pokytis visuomenėje, todėl kiekvienam vertėtų būti atidesniam aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą.
„Seksualinis smurtas yra vienas iš labiausiai vaiką žalojančių suaugusiojo veiksmų ir smurto formų, kuri sunkiausiai atpažįstama. Dėl masto, pasekmių ir dėl to, kad dažniausiai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, seksualinis smurtas prieš vaikus kelia didelį nerimą“, – teigia R. Karčiauskienė.
Tarnybos atstovė taip pat aiškina, kaip atpažinti vaiko patiriamą seksualinį smurtą. Kaip sako ji, vaikas galimai patiria seksualinį smurtą, jei tapo uždaras, jam sunku sėdėti, staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino daugiau, nei reikia jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiaisiais.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba. Įvairius patirto seksualinio smurto ženklus galima pamatyti per piešinius, rašinėlius, kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam.
Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė, labai svarbu aiškintis, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą“, – ragina R. Karčiauskienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-12-29, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1854335/beprecedente-byla-ir-kiekvieno-pedofilo-svajone-apdovanojimai-pavyzdine-seima-o-paslaptyje-prievarta-pries-globotinius