Įsivaizduok, kad užlindai man prieš nosį persirikiuodama ir nerodei posūkio, o man reikėjo staigiai stabdyti. Arba aprėkei mane parduotuvės kasoje, nors nieko nepadariau. Arba esi visuomenės veikėjas, kuris organizuoja kvailą maršą.
TU MANE SUNERVINAI ir man tuoj pat reikia kažkaip tave pavadinti. Ar rašant feisbuke, ar bumbant sau po nosim, ar pasakojant draugams, kokį [įterpti įžeidžiantį žodį] šiandien sutikau.
BET YRA VIENA PROBLEMA
Kaip tave pavadinti?
Beždžione, asilu, žiurke, gaidžiu?
Jau nelabai taip pavadinsi. Nes dalis gyvūnų turi nuostabių sugebėjimų, kurių mes neturime, o protinį pajėgumą tikrinančiuose testuose net žmones kartais pralenkia, tad, jeigu tave pavadinčiau vienu iš gyvūnų, tai būtų veikiau komplimentas, o ne įžeidimas. Gyvūnai yra nuostabūs ir jiems reikia mūsų pagarbos. Dėl to šis variantas atkrenta.
Debilu, durnium, o gal tiesiog pasiūlyt varyt pasigydyt?
…bet gydytis ką? Aš gi pati žinau, kad su psichikos sutrikimais per savo gyvenimą susiduria vos ne kiekvienas žmogus, o apsilankymas pas psichikos sveikatos specialistą yra puikus ir labai reikalingas dalykas, kurio net neišeina kažkaip kriminalizuot. Tad ir šis atkrenta.
Žinau!
Pavadinsiu prostitute arba kekše, šliundra arba tiesiog „laisvo elgesio“…
Skamba neblogai, nepaisant to, kad vyrams šie žodžiai visiškai nepritaikomi, o dar aš žinau, kiek daug moterų nepasirenka tokio gyvenimo, o jis veikiau yra apmaudžių valstybės švietimo, vaikų apsaugos ir kitų sistemų spragų rezultatas. Ir toks žmonių, esančių prostitucijoje, gyvenimas yra iš dalies mūsų visų atsakomybės dalis.
O kai kas išvis – tampa prekybos žmonėmis aukomis, be to, vis dar dažniausiai yra teisiškai baudžiamos ir visuomenės pasmerkiamos prostitucijoje esančios moterys, bet ne tie, kurie jas parduoda, ar tie, kurie jas perka. O dar yra dalis moterų, kurios tokį darbą pasirenka, ir aš neturiu jokio noro jų smerkti. Tad šis variantas irgi netinka.
* viso to nebūčiau žinojusi be nuostabios Kristinos Mišinienės, kuri daugybę metų padeda prekybos žmonėmis aukoms ir kantriai šviečia visuomenę šiais klausimais.
VELNIAS! TAI KAIP MAN TAVE PAVADINTI!!
Iš rusų kalbos kilusiais arba lietuviškais lytinių organų pavadinimais
Kaip jie skaniai skamba, kai būnu įsiutus, bet… O kas blogo yra su tais lytiniais organais? Juk tai tokie pat organai kaip ir visi kiti? Ar ne? Juk nešaukiam ant žmogaus: „Skrandi tu, žiūrėk, kur važiuoji!” arba „Skydliauke, eik tu švilpt!” O lytiniai organai iš esmės yra tas pats. Tik jie daug geresni už kitus organus: iš jų semiame malonumo aruodus ir galime padovanoti gyvybę. Tai kaip ir nieko blogo? Tai ir šis variantas netinka!
Pavadinsiu Petro Gražulio mėgstamiausiu žodžiu iš P raidės
Gerai ir agresyviai skamba – tiks. Bet, palaukit… Čia kaip ir noriu pažeminti žmogų, nes jis, būdamas vyras, myli vyrus? O kaip tai jį sumenkins? Pagalvoju apie talentingiausius žmones: ir Eltoną Johną, ir Yuvalį Noah Harari, ir Dominyką Vaitiekūną, ir Naglį Bierancą… Kaip ir pati būčiau laiminga, bent dalį jų talentų turėdama. Šis irgi netinka.
PO PARALIAIS, KAIP MAN TAVE PAVADINTI???
Visi įprasti pavadinimai nebetinka, o pyktį išreikšti norisi. Ir tuomet aš prisimenu per mudviejų pokalbį Austėjos Landsbergienės išsakytą mintį:
„Mes negalime kritikuoti paties žmogaus, mes galime kritikuoti tik jo elgesį.”
Ir man ši mintis labai patinka (kaip ir daugybė kitų Austėjos minčių) – juk visi mes kartais pasielgiame kvailai, neapgalvotai, užlendame kam nors prieš nosį persirikiuodami, nes skubame nuvežti artimam žmogui vaistų arba būname pavargę po dienos darbų. Taip, persirikiuoti geriausia pagal kelių eismo taisykles, ir kasoje geriausia ant nieko nerėkti, bet mes esame žmonės, kurie kartais pratrūksta, pavargsta ir suklysta. Kai kritikuojame žmogų, o ne jo elgesį, mes vieną įvykį, vieną poelgį išauginame iki žmogaus visumos ir tai nėra teisinga. Žmogus turi teisę suklysti, turi teisę atsiprašyti ir pasitaisyti.
Ir dar pridėsiu tai, ko išmokau iš savo dėstytojos Dovilės Butkienės per „Emocijų” paskaitas: kitas žmogus nėra atsakingas už mūsų emocijas. Tad ne tu mane sunervinai, o aš pati susinervinau. Galbūt tu išties pasielgei negražiai ir aš turiu teisę tau apie tai pasakyti kaip brandus žmogus.
Tai skambėtų taip: „Aš labai išsigandau, kai tu persirikiavai man prieš nosį ir man staiga teko stabdyti.“
Ir, kad ir kaip mane erzintų organizuojami maršai, kurie, mano manymu, tik skaldo visuomenę, bet tai nesuteikia man teisės žeminti tų žmonių, kurie tai daro. Aš galiu tik išreikšti savo nuomonę pagarbiai ir prisiimdama atsakomybę už savo jausmus, nes niekas kitas nėra už juos atsakingas.
Tikiuosi, labai tikiuosi, kad mūsų visuomenė išaugs iš pravardžiavimo amžiaus. Nes pravardės, kurias klijuojame kitiems, yra apie mus ir mūsų nebrandumą. Aš tai noriu subręsti, o tu?
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Beata Tiškevič
Publikuota: 2021-05-07, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1405036/beata-tiskevic-tu-mane-sunervinai-kaip-man-tave-pavadinti