Vienu metu – ir auka, ir kaltinamasis. Tokioje absurdiškoje situacijoje atsidūrė septyniolikmetis kaunietis. Į Vokietiją plėšti juvelyrinės parduotuvės išvežtą nepilnametį mūsų teisėsauga pripažino nukentėjusiuoju, tačiau netrukus jį įgrūdo už grotų.
Įviliojo į spąstus
Nepilnamečio statusas buvo perkvalifikuotas, kai mūsų teisėsaugininkai gavo kolegų iš Vokietijos išduotą jo Europos arešto orderį. Į laisvę suimtasis paleistas tik įsikišus Lietuvos „Caritui”. Ši absurdiška istorija, apnuoginusi mūsų teisėsaugos dviveidiškumą ir keliaklupsčiavimą prieš užsienio kolegas, prasidėjo praėjusių metų rudenį. Tiesa, iš dalies dėl to, kad pateko į potencialių aukų ieškojusių nusikaltėlių spąstus, kaltas ir pats nepilnametis, kuriam tada dar buvo šešiolika. Vietoj to, kad stropiai lankytų mokyklą, pamokų metu jis labiau mėgo trainiotis po prekybos centrą „Akropolis” ir šio prieigas. Būtent čia jis sutiko už save vyresnį pažįstamą asmenį su draugais. Traukdamas su suaugusiais vyrais dūmą, nepilnametis išsišnekėjo apie turimą 50 litų skolą ir kitas gyvenimo su seneliais subtilybes. Šie ėmė juo rūpintis po tėvų skyrybų, kai anūko motinai buvo atimtos motinystės teisės, o tėvas, su kuriuo jis liko, sukūrė kitą šeimą. Nepilnametį išklausę ir jam užuojautą pareiškę pypkės draugai pasiūlė vienos dienos darbelį Vokietijoje, žadėdami už tai 5 tūkst. eurų atlygį.
Apsisprendė nuvežtas į mišką
„Sunku nebus ir gausi pinigų, kurių užteks ne tik skolai grąžinti. Be to, dar pasižmonėsi! O jeigu patiks, galėsi važiuoti ten dar kartą. Jeigu ne, nereikės”, – suokė gundytojai. Tačiau verbuojamasis, išgirdęs, kad teks dalyvauti juvelyrinės parduotuvės apiplėšime, apie kurį bus daugiau papasakota važiuojant į nusikaltimo vietą, paprašė laiko pagalvoti. Po kelių dienų sulaukęs vyrų skambučio šešiolikmetis pasiūlymo atsisakė. Papasakojęs apie jį močiutei, išgirdo patarimą negadinti sau gyvenimo. Tačiau gundytojai neatlyžo, ir pasikvietę nusižiūrėtąjį į aukas naujam pokalbiui, panaudojo smurtą – nepilnametis buvo nuvežtas automobiliu į mišką, ten sumuštas ir paliktas. Tai buvo perspėjimas, kas laukia, jeigu ir toliau spyriosis. Ir po kelių dienų, nieko nesakęs seneliams – nei apie incidentą miške, nei apie tai, kad išvyksta, –jis išvažiavo su nusikaltimo organizatoriais į Vokietiją. Nuostoliai pasienyje Plėšti juvelyrinės parduotuvės, anot šešiolikmečio, važiavo ir daugiau jo bendraamžių. Visiems jiems išduotos padirbtos asmens tapatybės kortelės, pagal kurias jie visi buvo pilnamečiai. Tai paaiškėjo pasienyje, pareigūnams sustabdžius vieno iš nusikaltimo organizatorių vairuojamą mikroautobusą ir paprašius visų juo vykusių asmenų dokumentų. Tada vienas iš miegų pažadintas nepilnametis ir susikirto. Paklaustas pasieniečių, koks jo vardas, apsimiegojęs paauglys pasakė tikrąjį, o ne tą, kuris buvo parašytas ant padirbtos asmens tapatybės kortelės su jo nuotrauka. Šiam nepilnamečiui kelionė pasienyje ir baigėsi. Pareigūnai jį išlaipino detalesniam situacijos tyrimui. Visiems kitiems leista važiuoti toliau, patikėjus mikroautobuso vairuotojo teigimu, kad jis nepažįsta savo keleivių, neva susirinkusių pagal skelbimą.
Prieš išpuolį apginklavo
Eslingeno juvelyrinės parduotuvės apiplėšime, surengtame praėjusių metų spalio 29-ąją – jau kitą rytą po nuvykimo į Vokietiją su šešiolikmečiu dalyvavo dar trys asmenys. Tačiau nusikaltimo organizatorių tarp jų nebuvo. Šie laukė grobio kitame miestelyje, į kurį jį turėjo atvežti vienas iš užverbuotųjų, kuriam pagrobtus dirbinius turėjo perduoti kiti trys jo likimo draugai, tiesiogiai dalyvavę apiplėšime.
Vienas iš pastarųjų, ginkluotas žaisliniu pistoletu, turėjo žiūrėti, kad pardavėjos neišsikviestų pagalbos, o kiti du – išdaužti vitrinų stiklus ir susižerti jų turinį. Vienam pastarųjų buvo duotas kirvis, kitam – beisbolo lazda. Abu gavo ir pinigų – kad, įvykdę užduotį, ramiai grįžtų autobusu į kaimyninį miestelį, kur jų lauks nusikaltimo organizatoriai, parvešiantys atgal į Lietuvą.
Dvigubas fiasko
Vienas iš turėjusiųjų išdaužti vitrinų stiklus buvo nepilnametis kaunietis, tačiau jis iš baimės ir susijaudinimo teigia nesugebėjęs atlikti užduoties. Jo kolega su tuo puikiai susidorojo. Tačiau kur dingo šio išneštas grobis, neaišku. Po patirto fiasko kaunietis pas nusikaltimo organizatorius negrįžo. Jis pats susirado į Lietuvą vežantį kitą mikroautobusą, iš kurio, pakeliui į namus, paskambino močiutei – perspėjo, kad ši turės sumokėti už jo kelionę iš Vokietijos. Ši, išgirdusi, kur yra prieš parą dingęs anūkas, ir viską supratusi, kreipėsi į policiją.Į Kauną grįžusį nelaimėlį pasitiko ne tik močiutė, bet ir pareigūnai, netrukus pradėję ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis. Vertimas daryti nusikaltimus yra viena iš jos formų.
Netikėta atomazga
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tebevyksta iki šiol. Parodymus jame davęs nepilnametis praėjusį balandį sulaukė netikėtų svečių. Į jo namus atvykę policijos pareigūnai atsivežė Štutgarto prokuratūros išduotą Europos arešto orderį, pagal kurį lietuvis buvo įtariamas dalyvavęs Eslingeno juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšime, per kurį buvo pagrobta „Rolex” laikrodžių už maždaug 110 tūkst. eurų sumą. Remiantis šiuo Europos arešto orderiu, nukentėjusiuoju prekybos žmonėmis byloje pripažintas nepilnametis atsidūrė policijos areštinėje jau kaip įtariamasis sunkiu nusikaltimu. Nors mūsų teisėsaugininkai ką tik buvo pripažinę, kad jis tai buvo priverstas padaryti. Po dviejų parų, praleistų areštinėje, jis buvo suimtas maksimaliam trijų mėnesių terminui. Šios Kauno apylinkės teismo nutarties nepanaikino ir aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas, kuriam septyniolikmečio suėmimą apskundė Lietuvos „Carito” programos „Pagalba prostitucijos bei prekybos žmonėmis aukoms” Kauno skyriaus darbuotojų, teikusių pagalbą ir šiam nepilnamečiui, nusamdytas advokatas.
Mįslingai persigalvojo
Advokato skundą atmetusio teisėjo Ramūno Antanavičiaus nutartyje teigiama, kad vien tai, jog nepilnametis pripažintas nukentėjusiuoju, nesuteikia pagrindo netaikyti jam suėmimo. Jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, kai įsiteisės nuosprendis, kad paauglys buvo priverstas nusikalsti. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, šio klausimo spręsti negalima. Nepaisant to, kad ši nutartis buvo galutinė ir neskundžiama, septyniolikmetis po septynių savaičių vis dėlto buvo paleistas. „Atsižvelgus į „Carito” Generalinei prokuratūrai pateiktą informaciją ir paties nepilnamečio paaiškinimus dėl užsienyje padarytos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybių bei po konsultacijų su prekybos žmonėmis bylų specialistais, buvo kreiptasi į Vokietiją su siūlymu perduoti Lietuvai jos piliečio baudžiamąjį persekiojimą. Vokietijai sutikus, nuspręsta nepilnametį paleisti”, – taip Generalinė prokuratūra atsakė į klausimą, kas lėmė jos mįslingą persigalvojimą. Tačiau ar nebuvo galima pirmiausia išsiaiškinti situaciją, o ne skubėti traumuoti parodymus prieš nusikaltimo organizatorius davusį paauglį, laikant jį už grotų beveik du mėnesius? Ir ne tik Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, bet ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur teoriškai jis galėjo sutikti tuos, prieš kuriuos davė parodymus. Nepavykus įtikinti mūsų prokurorų bei teisėjų, kad nepilnamečio sulaikymas ir suėmimas yra klaida bei trumparegiškas keliaklupsčiavimas prieš Vokietijos teisėsaugą, Lietuvos „Carito” programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vadovė Kristina Mišinienė neatmetė galimybės net paduoti Lietuvą į teismą.
Komentaras
Kristina MišinienėLietuvos „Carito” programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vadovė Sudėtingos prekybos žmonėmis nusikaltimų peripetijos kelia vis naujų iššūkių teisėsaugai ir socialinėms tarnyboms, teikiančioms pagalbą nukentėjusiesiems. ES sukūrė pakankamai griežtas nuorodas valstybėms dėl aukų apsaugos ar netraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl priverstinai atliktų nusikaltimų. Tačiau šių nuorodų įgyvendinimas paliktas mums patiems – pagal turimą suvokimą ir priemones. Ar nebuvo galima išvengti nepilnamečio nukentėjusiojo, bendradarbiaujančio su teisėsauga, suėmimo ir įkalinimo beveik dviem mėnesiams? Kauno apygardos teismo teisėjo R.Antanavičiaus, atmetusio skundą dėl šio paauglio suėmimo, nuomone, – ne, nes nukentėjusiojo statusas nieko nereiškia. Ko gero, nieko nereiškė ir paties nepilnamečio likimas, jeigu tarnybos nerado reikalo, turėdamos visus tarptautinio bendradarbiavimo svertus savo rankose, ieškoti greitų bei lanksčių sprendimų. Na, tiesiog kaip dėl savo vaiko.
Greta Čižinauskaitė
Publikuota 2015 m. rugpjūčio 18 d. http://www.kauno.diena.lt