5 metus Anglijos miške gyvenusio lietuvio istorija priminė apie modernią vergovę: kaip emigrantai pakliūva į išnaudotojų pinkles? (www.lrt.lt, 2020-08-04)

Penkerius metus Anglijoje dingusiu laikyto ir policijos miškuose rasto lietuvio istorija patraukė tiek užsienio, tiek Lietuvos žiniasklaidos dėmesį. Manoma, kad vyras slapstėsi dėl patirto išnaudojimo. Specialistai sako, kad panašioje padėtyje atsidūrusių tautiečių yra ne vienas, paprasčiausiai apie juos nesužinome. 

Į šią žinią reagavo ir rašytojas Marius Ivaškevičius. „Pirma reakcija perskaičius, aišku, noras kažką ironizuoti apie lietuvių partizanavimo geną ir panašiai. Bet įsigilinus, įjungus empatiją – į kokią psichologinę duobę buvo įstumtas žmogus, jei pasirinko tokį gyvenimą?

Ką jis ten valgė, kuo rengėsi, kaip ištverdavo žiemą? Ir kodėl nesikreipė į Lietuvos ambasadą, į Lietuvą?“ – savo paskyroje feisbuke klausimus kėlė rašytojas.

Jis svarstė, kad į nelaimę patekęs žmogus veikiausiai nesitikėjo sulaukti pagalbos iš savo šalies. „Gal ir būtų gavęs, bet tiesiog sąmonėje nėra to pagalbos telefono: SOS, Tėvyne, aš čia papuoliau į bėdą. Nebuvo jo ir nė pas vieną mano Londone kalbintų žmonių, vėliau tapusių „Išvarymo“ herojais.

Ne, mes visi įpratę kovoti vieni iki paskutinio atokvėpio, nes už mūsų niekas nestovi – jokia Tėvynė su savo pagalbos mechanizmais. Išvarei – ir pats kaltas. Gal jau laikas stabdyti tą išvarymą?

Spektaklis Lietuvoje nuolat surenka pilną „Siemens“ areną, bet realybė nuo to nesikeičia. Vos tik kas naujas išvaro, mes tuoj pat jį pamirštam“, – rašė M. Ivaškevičius.

Kalbinti specialistai atkreipia dėmesį, kad daug šios istorijos aplinkybių dar nėra žinomos, tačiau primena opią modernios vergovės problemą ir skatina susimąstyti apie jos mastą.

„Iš žmogiškosios pusės, atrodo, sunku patikėti, kad tai vyksta 21 amžiuje, kita vertus, kai dirbi šitoje srityje, tai nėra tokia didžiulė naujiena. Aš manau, kad tai tikrai nėra pavienis atvejis, tiesiog mes apie juos nežinome“, – portalui LRT.lt sako Lietuvos socialinių tyrimo centro ir VšĮ „Divesity Development Group“ tyrėja Giedrė Blažytė.

Jos teigimu, ši istorija rodo, kad žmogus veikiausiai neturėjo pasirinkimo ir nežinojo, kaip kitaip galėtų išspręsti situaciją, kurioje atsidūrė.

„Neaišku, kokie metodai prieš jį buvo naudojami, kokios aplinkybės buvo prieš išėjimą į mišką. Gali būti, kad prieš jį naudojo ir psichologinį, ir fizinį smurtą. Manau, taip pasielgti žmogų paskatino didžiulė baimė, nesuvokimas ir negebėjimas išeiti iš tos situacijos.

Ko gero, jis buvo visiškai vienas, neturėjo jokio pažįstamų rato, galbūt nebuvo ir pagalbos šaltinių, o jeigu ir kalbos nemokėjo, tai iš tiesų tuo metu išėjimas į miškus ir gyvenimas atsiskyrus galėjo atrodyti kaip vienintelis kelias“, – komentuoja prekybos žmonėmis problematiką bei migracijos procesus analizuojanti G. Blažytė.

Tyrėja pabrėžia, kad prekiautojai žmonėmis, siekdami išlaikyti auką, pasitelkia įvairius metodus – pradedant dokumentų, mobiliojo telefono, pinigų paėmimu, baigiant grasinimais susidoroti su juo pačiu ar šeimos nariais.

Ji išskiria ir pažeidžiamiausią grupę – žemesnio išsilavinimo, neturinčius asmeninių ryšių žmones. Anot pašnekovės, dažnai į išnaudotojų pinkles pakliūva ir vaikai iš globos namų, mat jie neturi artimo socialinio rato, galinčio padėti.

„Tokiais žmonėmis lengviausia manipuliuoti, pritraukti pažadant darbo galimybes, didelius pinigus ar svajonių gyvenimą svetur. Kalbant apie dažniausias lietuvių išnaudojimo formas, tai išnaudojimas darbo tikslais, nusikalstamai veikai, nepilnamečiai – elgetavimui.

Prekybos žmonėmis problema yra opi ir be galo latentinė, mes daug ko nematome ir sužinome tik paaiškėjus tokiems kaip mūsų aptariamas atvejis“, – sako pašnekovė.

Kristina Mišinienė

Kristina Mišinienė / BNS nuotr.

G. Blažytei antrina Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. Ji pabrėžia, kad Anglijoje po 5 metų rasto lietuvio istorija primena apie ne vienus metus egzistuojančią opią problemą, ir atkreipia dėmesį, kas dažniausiai tampa išnaudotojų taikiniais.

„Ši situacija ir stebina, ir, deja, tarsi patvirtina, ką mes dešimtmečiais bandome pasakyti plačiajai visuomenei ir atsakingoms institucijoms.

Prekeiviai žmonėmis, ieškantys galimybių užverbuoti pigią darbo jėgą, tokią paklausią Vakarų Europoje, neieško aukų tarp asmenų, mokančių apsiginti, išmanančių savo teises. Kam nusikaltėliams toks vargas?

Moterys ir vyrai, nemokantys užsienio kalbos, skolingi visam svietui ir vis dar klimpstantys į skolas, turintys sveikatos problemų, kalėję ar bėgantys nuo teisėsaugos, patyrę ilgalaikį smurtą, išnaudojimą gimtojoje šalyje, – štai žmonės, kurie jaučiasi bejėgiai duoti atkirtį šiuolaikiniams vergvaldžiams, pjudantiems juos šunimis, rakinantiems nakčiai prie radiatorių, atėmusiems asmens dokumentus“, – kalba K. Mišinienė.

Depresija / liūdesys / nerimas / stresas /  emocijos / psichologinė būklė / nuotaika

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Jos teigimu, tokie žmonės neatitinka „nepriekaištingos reputacijos aukos“ paveikslo, todėl ir jų parodymais teisėsauga neretai nepatiki. „Tą puikiai žino išnaudojimą organizuojantys įvairaus plauko veikėjai“, – pabrėžia KOPŽI vadovė.

Dažnai lietuviai išnaudoja lietuvius

Anot G. Blažytės, didžiausia rizika pakliūti į prekybos žmonėmis pinkles yra tose šalyse, kur gausios emigrantų bendruomenės. Ji akcentuoja, kad žvelgiant į oficialią statistiką tendencijos išlieka panašios – tarp prekybos žmonėmis atvejų iš užsienio valstybių minimos Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Prancūzija, JAV bei Ispanija.

„Ten (kur gausi emigrantų bendruomenė – LRT) yra socialinių ryšių, paprasčiau įdarbinti žmogų. Dažnesni atvejai – kalbu apie oficialią statistiką, – kai lietuviai išnaudoja lietuvius.

Pavyzdžiui, 2019 m. ikiteisminiuose tyrimuose dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms bei naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis įtarimai pareikšti 30 Lietuvos Respublikos ir 4 užsienio valstybių piliečiams. Panašios tendencijos buvo ir ankstesniais metais“, – dėsto pašnekovė.

Prekyba žmonėmis

Prekyba žmonėmis / Shutterstock nuotr.

Ji nurodo, kad tik nedidelė dalis aukų sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis – oficiali pradėtų ikiteisminių tyrimų statistika daug mažesnė nei nevyriausybinių organizacijų (NVO) pateikiami duomenys, kiek, kaip manoma, nukentėjusių žmonių sulaukė pagalbos.

„Pavyzdžiui, 2019 m. oficialiai identifikuoti 39 asmenys, nukentėję nuo prekybos žmonėmis, o NVO pagalba buvo teikiama 224 asmenims“, – aiškina G. Blažytė.

Nežino, kur kreiptis pagalbos

Pašnekovės nuomone, neretai prekybos žmonėmis aukos nežino, kur tiksliai kreiptis pagalbos. Tyrėja pataria dar iki išvykstant nuodugniai pasidomėti tam tikrais aspektais, susijusiais su darbu užsienyje.

„Yra ambasados, yra tiek užsienio, tiek Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, kurios stengiasi padėti užsienyje į bėdą pakliuvusiems lietuviams.

Manau, svarbiausia – labai aiškiai skaityti darbo sutartį, kurioje turėtų būti surašyta, ką žmogus turės dirbti, kokiomis sąlygomis, kokį atlygį gaus.

Kitas dalykas – neatiduoti asmeninių dokumentų. Kai esi užsienio šalyje, dokumentą reikia turėti visada šalia. Taip pat svarbu informuoti bent jau artimiausių žmonių ratą, kur tu vyksti. Svarbu turėti tos šalies konsulų, ambasadų kontaktinius duomenis tuo atveju, jei kas nors atsitiktų“, – vardija G. Blažytė.

Depresija / liūdesys / nerimas / stresas /  emocijos / psichologinė būklė / nuotaika

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Ar pakankamai daroma, siekiant stabdyti moderniąją vergovę? KOPŽI vadovės nuomone, į šį klausimą vienareikšmiško atsakymo nėra.

„Mums atrodo, kad darome daug, mes, teikiantys pagalbą nevyriausybininkai, dirbame be išeiginių, nuolat nerimaudami, kad jau ryt galime nelaimėti kokio konkurso, nerasti finansavimo. Tačiau išnaudojamų žmonių neviltis rodo, kad jie nesijaučia saugūs, jie sunkiai mumis pasitiki, neretas net nežino, kur galėtų kreiptis“, – komentuoja K. Mišinienė.

LRT.lt primena, kad pirmadienį pasklido žinia, kad Anglijos policija surado penkerius metus nužudytu laikytą lietuvį. Policijos teigimu, po tiek metų ūkio darbininkas buvo rastas miškingoje vietovėje, kur, kaip manoma, slėpėsi nuo išnaudojimo. Skelbiama, kad lietuvis šiuo metu yra saugus, bendradarbiauja su policija. Dėl galimo vyriškio išnaudojimo pradėtas tyrimas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Ugnė Jonaitytė, Karolina Marcinkevičiūtė

Publikuota: 2020m. liepos 26d., https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/1204019/5-metus-anglijos-miske-gyvenusio-lietuvio-istorija-primine-apie-modernia-vergove-kaip-emigrantai-pakliuva-i-isnaudotoju-pinkles