Ne kartą žudytis bandžiusią paauglę mama rado kraujo klane. Kaip suskaičiavo medikai, pjaustydamasi ji savo kūne paliko 36 žymes.
Nuvežtai į ligoninę nepilnametei buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau nutarta, kad guldyti į stacionarą nebūtina. Apie įvykį DELFI pranešęs žmogus stebėjosi, kaip galima žudytis bandžiusį vaiką lyg niekur nieko išleisti namo „motinos žinioje“, nors realiai jos mama – krizių centre, į kurį buvo paguldyta palūžusi po užgriuvusių baisių problemų šeimoje. „Kaip tik ruduo, suintensyvėja žalojimaisi, ar reikia, kad kitą kartą mergaitė būtų atvežta tokios būklės, kad medikai nebegalėtų padėti? Dramatiškai skamba, bet būna realybėje“, – sakė su problemiškais paaugliais dirbantis žmogus. Ką daryti radus susižalojusį vaiką? Kas slypi už savęs žalojimo? Pasak Pagalbos vaikams centro (PVC) psichologės Ernos Petkutės, toks elgesys – bandymas sumažinti nepakeliamą įtampą, tarsi sušvelninta savižudybės forma. „Dalį vaikų, ypač paauglius užplūsta itin stiprūs ir protui nelabai pavaldūs jausmai. Jei tai įsiūtis, jie net negali pasakyti, kodėl ir kas atsitiko. Kraštutiniai jausmai įsimylėjus, nuliūdus pasireiškia dėl fiziologinių ir psichologinių amžiaus tarpsnio ypatumų. Save žalojantis elgesys – pavojingas būdas tai įtampai nuslopinti, bet kartais paaugliai taip elgiasi“, – komentavo psichologė. Kita grupė save žalojančių vaikų – patyrusieji labai rimtas išorės traumas: ilgalaikį pažeminimą, seksualinę prievartą, labai rimtas patyčias. Tokiems vaikams ir jaunuoliams reikia ilgalaikės profesionalų pagalbos. „Jei save žalojantis elgesys pasitaiko kartą – viena, tačiau jei kartojasi, liudija, kad bloga vaiko būsena ilgalaikė ir į tai reikia reaguoti labai rimtai“, – pabrėžė E. Petkutė. Ar taip buvo reaguota DELFI minėtos moksleivės atveju, apie įvykį pranešęs panevėžietis abejoja. Savąją praėjusio sekmadienio įvykių versiją paprašėme pasidalinti medikų. Kaip informavo Panevėžio respublikinės ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė, rytą į priėmimo skyrių paauglė atvyko su mama, skutimosi peiliuku susižalojusi dilbį. Vaikų chirurgo aprašyti 36 paviršiniai įbrėžimai. Buvo uždėtas tvarstis. „Mergaitė priėmimo skyriuje konsultuota psichiatro, konstatuota, kad indikacijų ekstrinei hospitalizacijai į psichiatrijos skyrių nėra, todėl mamos priežiūroje ji išleista į namus, rekomendavus ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre“, – DELFI paaiškino įstaigos atstovė. Panevėžio rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Matuzevičienės įsitikinimu, visais bandymo žudytis ar žaloti save atvejais nepilnamečius reikėtų guldyti į stacionarą ir stebėti. „Net jeigu tėvai yra namuose, ne visi tokiose krizėse pajėgūs tinkamai bendrauti su vaikais. Reikia išsiaiškinti, dėl ko buvo ryžtasi tokiam žingsniui, kokia situacija šeimoje. Su ligoninės psichologu besiaiškinant priežastis, informacija pasiektų ir mus – žiūrėtume, kokia padėtis to vaiko šeimoje, kokią būtų galima suteikti pagalbą“, – DELFI sakė I. Matuzevičienė. Filmuoja, kaip žalojasi, ir platina feisbuke Specialistams nerimą kelia, kad save žalojantis elgesys tam tikruose paauglių sluoksniuose vertinamas kaip šaunumas. „Save žaloti, filmuoti ir bandyti per tai išgarsėti yra tapę ir šiek tiek mados dalyku. Tačiau ir tokiu atveju su vaikais svarbu kalbėtis, kad jie ieškotų kitokio, mažiau pavojingo būdo gauti dėmesio, kurio visi trokšta“, – komentavo psichologė E. Petkutė. Ką daryti radus susižalojusį vaiką? Kaip patarė specialistė, visų pirma raminti, jei reikia – fiziškai stabdyti, kad nieko sau nebedarytų, o jei susižalojo, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pirmiausia išsaugoti gyvybę, fizinę sveikatą, o paskui užsiimti psichine. „Jei vaikas grasina nusižudyti, bet dar nevartojo tablečių ar nesipjaustė, svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu būdu jis išsako savo labai didelę vidinę sumaištį, įtampą, plačiąja prasme – blogą savijautą, – pabrėžė psichologė. Kalbant apie krizėje esančius paauglius ar jaunuolius labai svarbu, kad žmonės su jais palaikytų pakankamai dažną ir nuolatinį ryšį. „Jei būsena sudėtinga, ne gana paklausti, kaip šiandien jaučiasi ir pamiršti mėnesiui. Svarbu paskambinti kartą per dieną, kelis kartus. To jauno žmogaus draugai gali pasidalinti rūpesčiu su namiškiais, pasakyti: „Šiandien tu būtinai paskambink, o aš parašysiu. Rytoj aš paskambinsiu, o tu parašyk“ ir pan.“, – sakė psichologė, drąsindama ir pačius tėvus nevengti konsultuotis pagalbos telefonais, gauti vertingų pastebėjimų ar patarimų, kurie konkretūs ir paprastai įgyvendinami. „Daugeliu atvejų tėvams problemiška apie žalojimąsi kalbėtis su pačiu vaiku, tačiau kas darosi jo gyvenime galima pasikalbėti su vaiko draugais, mokyklos psichologu ar socialiniu darbuotoju, jeigu pasitiki – auklėtoja ar auklėtoju, kad daugėtų palaikymo, o žmogui, kuris blogai jaučiasi, reikalavimus mažintume, o ne didintume“, – atkreipė dėmesį E. Petkutė. Informaciją apie save žalojusią mergaitę, kuri iš ligoninės buvo paleista į namus, gavę žmonės kreipėsi pagalbos į Lietuvos Carito Moterų pagalbos programos Panevėžio skyrių, kurio psichologė sekmadienį praleido su ja. Ir ligoninė viską padarė – įteikė mergaitę motinai, kuri pati guli krizių centre, ir vaiko teisių apsaugos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su ligonine, tačiau faktas – apdujusi paauglė buvo palikta viena. Klausimas, kurį kelia apie įvykį pranešęs panevėžietis: kodėl nevyriausybinė organizacija gali reaguoti ir reaguoja 24 val., tačiau valstybinėms įstaigoms tai neįveikiama užduotis.
Ieva Urbonaitė-Vainienė
Publikuota 2015 m. lapkričio 4 d. http://www.delfi.lt