Šiaulių apskrities Povilo Višinskio apskrities bibliotekoje vyko konferencija „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“. Aktualiomis patirtimis dalijosi šalies ir užsienio atstovai, teisininkai, ekspertai, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) darbuotojai.
KOPŽI vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, Šiauliuose nusikalstamumas prekybos žmonėmis forma ganėtinai dažnas tiek kalbant apie susibūrusias grupuotes, tiek apie nukentėjusius asmenis.
Renginyje Šiauliuose kalbėjo LR Konstitucinio teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas, prekybos žmonėmis lauko ekspertė Dovilė Vainorė. Patirtimi teikiant prekybos žmonėmis aukoms socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą dalijosi KOPŽI atstovės, advokatas Dalius Povilius ir kiti. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Egidijus Kerys apžvelgė situaciją Šiaulių regione.
Patirtimi identifikuojant nuo priverstinio nusikalstamumo nukentėjusius tautiečius Jungtinėje Karalystėje online būdu dalijosi LR ambasados Jungtinėje Karalystėje konsulinis darbuotojas Tadas Adomaitis.
KOPŽI vadovė K. Mišinienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad konferencija Šiauliuose surengta, siekiant surinkti specialistus, kurie dirba su nukentėjusiaisiais ir kurie turi tokių tyrimų kompetencijų.
„Matome nukentėjusius asmenis ir grupuotės Šiauliuose buriasi. Nors jos sėkmingai tramdomos, bet vis tiek kelia galvas“, – teigė pašnekovė.
Pasak K. Mišinienės, prekybos žmonėmis formos, bėgant laikui, keičiasi visai nežymiai – ir toliau tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje išlieka seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, išnaudojimas nusikaltimams daryti.
„Šiandien mes Šengeno erdvės dalyviai, tai ir nusikalstamumo sienos smarkiai išsiplėtusios, jos lengvai kertamos, patikrų nėra. Tai nulemia nusikaltimų vietas – nusikalstamos grupuotės apskaičiuoja, kur joms naudingiau, kur yra daugiau galimybių vykdyti veikas“, – teigė K. Mišinienė.
Pasak jos, prekybos žmonėmis atvejų fiksuojama ir Lietuvoje, čia gali nukentėti atvykėliai iš kitų šalių, ir užsienyje, kur lietuviai gali tapti nukentėjusiais. Metų metus Jungtinė Karalystė, Vokietija, Airija, Italija – tos šalys, kur mūsų tautiečiai išvežami seksualiniam, darbo išnaudojimui ir nusikaltimams daryti.
Šiauliai, pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės, nėra išimtis. Teigia, kad miesto grupuotės pagarsėjo veiksmais, kai globos įstaigų auklėtinius vežė į Jungtinę Karalystę vergiškam darbui. Teismai, pašnekovės žodžiais, nematė to, kaip prekybos žmonėmis, nors išnaudojimo sumanytojai ir pašalpas tų vaikų ėmė, ir šiaip laikė juos kaip darbinius gyvulius. Šita byla buvo pralaimėta.
Yra ir laimėtų bylų. Paskutinė – Šiaulių apygardos teisme, kai žmonės buvo verčiami savo kūnuose vežti narkotikus į Rusiją, kitas Europos šalis.
„Labai didelis dalykas, kad teismas čia įžvelgė nusikaltimą. Juk tai buvo ne bendrininkai, tai buvo aukos, kurių pažeidžiamumu, konkrečiai sunkia finansine padėtimi arba situacijos nesuvokimu, buvo pasinaudota ir žmonės buvo panaudoti kaip gyvieji konteineriai. Yra tikrai stiprių Šiaulių apygardos teismo nuosprendžių, manau, turime kalbėti apie juos garsiai. Ir bendruomenė turi išeiti iš nekalto būvio, kad štai nejaugi yra Lietuvoje prekyba žmonėmis, gi ji yra tik Azijoje ir Afrikoje! Deja, ne. Lietuvoje tokie nusikaltimai taip pat egzistuoja.“
Anot K. Mišinienės, Lietuvoje klesti prostitucija, migrantės yra išnaudojamos. Tačiau ne visa prostitucija vertinama kaip prekyba žmonėmis, dalis jos vertinama kaip paslaugos – nelegalios, bet paslaugos, ir tai kelia labai didelį rūpestį.
Patirtis rodo, kad bendrieji Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro įspėjimai apie prekybos žmonėmis grėsmes mažai veikia. Nukentėjusieji centro specialistams neretai aiškina žinoję, kad egzistuoja prekyba žmonėmis, bet netikėję, kad aukomis gali tapti patys.
K. Mišinienė pataria: priimant bet kokį sprendimą ar pasiūlymą dirbti už gerą atlygį, labai kritiškai jį įvertinti. Pavyzdžiui, žmogus nemoka užsienio kalbos, o jam siūlo vis tiek važiuoti, nes labai geras atlygis – kritinis mąstymas turėtų padėti suvokti, kad už dyką nėra kažko labai gero siūloma. Ir privalu į išvažiavimą dirbti į kitą šalį žiūrėti ne tik kaip į migracinį procesą, bet ir apsidrausti, pasitikrinti, apsiskaityti. Būtina palaikyti ryšį su šeima, pateikti koordinates, kur vykstama.
„O paskui mums skambina verkiantys tėvai, kad dingo artimasis. Ir žino tik šalį, į kurią išvyko, bet nežino nei miesto, nei gatvės, kur jis gali būti. Neretai iš užsienio ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų gauname žinią, kad žmogui reikia pagalbos ir kad jis bijo pats prabilti“, – sakė K. Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-10-01, https://www.skrastas.lt/teisetvarka/prekyba-zmonemis-tebera-labai-gaji