Seksualinis išnaudojimas, pornografija ir įtraukimas į nusikaltimus – kelios prekybos vaikais formos. Nors prekybos vaikais atvejų Lietuvoje užfiksuojama nedaug, ekspertai sutaria – sužinome ne apie visus atvejus. Pabrėžiama, kad neretai faktinė prekyba vaikais klasifikuojama kaip įtraukimas į prostituciją, o už tai gresia mažesnė atsakomybė. Visgi su prekybos žmonėmis aukomis dirbanti ekspertė ragina atsisakyti tokio aukas stigmatizuojančio formulavimo.
Skaudūs vaikų pardavinėjimo atvejai
Tarp Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro veiklų – pagalba nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos vaikais formų, tokių kaip seksualinis išnaudojimas ir įtraukimas į nusikaltimų darymą.
Centro vadovė Kristina Mišinienė svarsto, kad toks vaikų išnaudojimas paplitęs visoje šalyje, tačiau absoliuti dauguma šių atvejų buvo identifikuoti ir ištirti Vakarų Lietuvoje, dirbant beveik tai pačiai teisėsaugininkų grupei.
„Labai skaudūs buvo mergaičių pardavinėjimo atvejai, kai vaikai ilgą laiką buvo išnaudojami suaugusių sekso pirkėjų tiesiog savo gyvenamosiose vietose, skelbimai „mes išpildysime visas tavo karščiausias svajones“, „seksas trise, išbandyk“ buvo talpinami viešose internetinėse skelbimų lentose. Žodžiu, tai vyko pakankamai atvirai ir ciniškai.
Būtų užtekę tiesiog mažiau patyrusio ar kitaip nusiteikusio prokuroro ar tyrėjos, ir šis organizuotas vaikų vertimas į paklusnias sekso lėles suaugusiųjų tenkinimui galėjo būti nurašytas kaip nepilnamečių prostitucija“, – LRT.lt akcentuoja K. Mišinienė.
Jos vertinimu, panaši situacija yra ir tada, kai vaikai išnaudojami nusikaltimams atlikti, o tai – dar sunkiau atpažįstama išnaudojimo forma.
„Pačios aukos paprastai tyli, neigia net patirtą prievartą, jos paniškai bijo suaugusių gaujos narių – tyrimas nutraukiamas arba būna dar blogiau – vadinamieji jaunieji nusikaltėliai yra nuteisiami ir pradeda savo ilgą kelionę įkalinimo įstaigų labirintuose“, – pažymi KOPŽI centro vadovė.
Vaikus išnaudoja seksualiai, verčia elgetauti, nelegaliai dirbti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Aurelijus Gutauskas aiškina, kad prekyba vaikais – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, tik daug pavojingesnė, nes nukenčia vaikai. Pasak profesoriaus, tai šiurkščiausias nusikaltimas, kuris pažeidžia vaiko teises.
„Vaikai dėl savo amžiaus, socialinės ir fizinės nebrandos dar negali laisvai reikšti savo valios. Dėl to jie tampa nusikaltėlių aukomis – ypač jaunesnio amžiaus vaikai, nes juos suvilioja, kaip sakau, netgi kažkokiu saldainiuku, blizgučiu. Jie neturi valios ir laisvės atsispirti tam viliojimui ir patenka į nusikaltėlių spąstus“, – portalui LRT.lt teigia A. Gutauskas.
Teisėjo teigimu, paprastai nepilnamečiai ir mažamečiai išnaudojami seksualiai, taip pat paplitęs išnaudojimas pornografijai, neteisėtas įvaikinimas, nelegalus darbas ar elgetavimas. Anot A. Gutausko, pastaruoju metu nepilnamečiai dažniau įtraukiami į vagystes ir narkotinių medžiagų platinimą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas antrina, kad prekyba vaikais tarptautiniu teisiniu požiūriu pripažinta kaip labai sunkus nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises.
„Tai nukreipta į labai pažeidžiamą grupę – į vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, fizinės, psichinės ir psichologinės brandos. (…) Dėl to vaikai yra didesniame pavojuje, o rizika tapti nusikaltimo aukomis daug kartų padidėja“, – LRT.lt sako R. Ušinskas.
Prekyba vaikais ar prostitucija?
Pasak KOPŽI centro vadovės K. Mišinienės, oficialiai identifikuotų prekybos vaikais atvejų Lietuvoje yra vienetai, kasmet – vienas kitas tyrimas. Tačiau, teigia ekspertė, norėdami suprasti, ar tikrai šis baisus nusikaltimas jau išgyvendintas, turime plačiau pasižvalgyti po lietuvišką Baudžiamąjį kodeksą.
„Čia mūsų gali laukti siurprizai. Akivaizdžiausia situacija – dėl įtraukimo ir išnaudojimo prostitucijoje. Tyrimuose, kur nenorima, nesugebama matyti ir įrodinėti prekybos vaikais, einama lengvesniu keliu, aiškinama, kad čia daug buvo ir vadinamojo aukos laisvo sutikimo, niekas jos labai nevertė, ji taip pat gavo naudą“, – kritikuoja K. Mišinienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad reikia keisti įstatymus ir atsikratyti „Šio aukas stigmatizuojančio ir prekeiviams vaikais palankaus formulavimo“.
Nuo 2012 metų iki 2022 metų pabaigos Lietuvoje buvo užfiksuotos 69 nusikalstamos veikos dėl prekybos vaikais. Anot Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Gutausko, statistine prasme, tokie skaičiai nėra dideli, tačiau tai – latentiniai nusikaltimai, o daugelis atvejų į šią statistiką nepatenka.
Kaip atkreipia dėmesį teisės profesorius, Baudžiamajame kodekse seksualinį vaikų išnaudojimą, kai už tai gaunami pinigai, galima išskirti į kelis straipsnius. Vienu atveju tai klasifikuojama kaip prekyba vaikais, kitu – pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją. Pastaruoju atveju taikomos kiek lengvesnės sankcijos.
Klasifikuojama kaip lengvesnis nusikaltimas
Prekyba vaikais baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų, o pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos ar jo įtraukimas į prostituciją baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
„Prekyba vaikais dažnai prisidengia šiomis lengvesnėmis normomis. Jei nepilnametis vaikas įtraukiamas į prostitucijos verslą, jei pelnomasi iš nepilnamečio prostitucijos, sakoma, kad tai nusikaltimas dorovei, bet nėra prekybos žmonėmis.
Aš nesutinku su tuo. Kategoriškai galima sakyti, kad pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos yra ne kas kita kaip prekyba žmonėmis. Galima sakyti, jei vaikai vežami į užsienio valstybę, tai yra jų gabenimas, o nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją yra jo verbavimas. Tai požymiai, kurie atitinka prekybos žmonėmis ir prekybos vaikais nusikaltimą“, – pabrėžia A. Gutauskas.
Kitaip sakant, aiškina Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dažnai prekyba vaikais papuola į lengvesnių nusikalstamų veikų akiratį, nors tai yra ne kas kita kaip prekyba vaikais, kas yra daug sunkesnis nusikaltimas. A. Gutauskas sako, kad paprastai vaiko įtraukimą į prostituciją įrodyti lengviau nei prekybą vaikais.
„Kita vertus, netgi prekybos vaikais atvejais nereikia nustatinėti nei apgaulės, nei asmens pažeidžiamumo, nei prievartos. Tai automatiškai prekyba žmonėmis, nes vaikas vien dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas. Šis momentas yra svarbiausias, bet kažkodėl ikiteisminio tyrimo institucijos pasinaudoja tokia įstatymo suteikta lengvata taikyti lengvesnę normą nei prekyba vaikais“, – pastebi teisėjas.
Visgi prokuroras R. Ušinskas mano, kad sankcijos už prekybą vaikais ir išnaudojimą prostitucijai yra panašios ir kardinaliai nesiskiria. Prokuroro vertinimu, kartais bausmių skirtumai eskaluojami be reikalo tačiau, sako jis, šie nusikaltimai dažnai eina greta, o nusikalstama veika kvalifikuojama pagal abu nusikaltimus.
„Kalbant apie prekybą žmonėmis, vaikas iš principo negali pasirinkti savo elgesio modelio – už jį viskas nuspręsta, jis išnaudojamas. Pats kaltininkas turi tikslą išnaudoti nepilnametį ir naudotis juo“, – pabrėžia prokuroras.
Vis dažniau išnaudoja šeimos nariai
Kaip teigia A. Gutauskas, mergaitės dažniau tampa seksualinio išnaudojimo aukomis, o berniukai paprastai išnaudojami vagystėms ar elgetavimui. Paprastai nuo prekybos žmonėmis nukenčiantys vaikai gyvena pažeidžiamose šeimose ar nelanko mokyklos, dažniau nukenčia vaikai iš globos institucijų, turintys priklausomybių vaikai.
Prokuroras R. Ušinskas taip pat teigia, kad prostitucijai ir pornografijai dažniausiai išnaudojamos nepilnametės merginos. Anot jo, dažniau aukomis tampa globos namų auklėtiniai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, gatvės vaikai ar specialiųjų mokyklų auklėtiniai, turintys intelekto sutrikimų.
Kalbėdamas apie nusikaltėlio portretą, Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Gutauskas išskiria, kad paprastai prekiautojai vaikais būna stiprūs psichologiškai, dažniausiai turi sukaupę finansinį kapitalą ir turi kriminalinės patirties, išmano teisėsaugos darbą, naudoja konspiracijos būdus.
„Dažniausiai dominuoja vyrai iki 30 metų, nors mano praktikoje pasitaikė ir moterų, kurios veikė kaip bendrininkės“, – priduria VU Teisės fakulteto profesorius.
Nors paprastai išnaudojamų vaikų nusikaltėliai nepažįsta, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pardavinėjami šeimos nariai ir verčiami teikti seksualines „paslaugas“.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-03- 10, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1928776/prekyba-vaikais-nematoma-bet-sukrecianti-pazadai-ispildyti-karsciausias-svajones-tiesiog-viesose-skelbimu-lentose