Prienų rajono policijos komisariato salėje surengtoje diskusijoje buvo kalbėta, kaip atpažinti prekybos žmonėmis atvejus, aptartos pagalbos galimybės, pristatytas Lietuvos „Carito“ vykdomas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Renginyje dalyvavo šio projekto socialinės darbuotojos Jolita Juškevičienė ir Justina Stakaitytė, Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas, Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, Švietimo skyriaus, Policijos komisariato atstovai
Labai svarbu bendradarbiauti
Apie Lietuvos „Carito“ vykdomą projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pasakojo socialinės darbuotojos Jolita Juškevičienė ir Justina Stakaitytė. Jų organizacija teikia visokeriopą pagalbą žmonėms, kurie buvo išnaudoti prostitucijai, prievartiniams darbams, nusikaltimams vykdyti, fiktyvioms santuokoms užregistruoti, padeda moterims ir merginoms, nukentėjusioms nuo seksualinės prievartos.
– Norint sustabdyti nusikaltėlius, padėti nukentėjusiems žmonėms, labai svarbus bendradarbiavimas, – sakė J.Juškevičienė.
Panašiai kalbėjo ir Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas:
– Meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė – tai yra visų mūsų kelias. Kaip bebūtų gaila, bet ir prekeiviai, ir parduodamieji dažniausiai yra krikščionys. „Drungni“ krikščionys. Šiandien katalikų bažnyčios institucijos, bendradarbiaudamos su valstybinėmis institucijomis, daug daro, padėdamos prekybos žmonėmis aukoms. Mūsų darbas nebus vaisingas, jei nesujungsime jėgų. Ir nesvarbu kokį tikėjimą išpažįstame, kokiai partijai jaučiame palankumą. Vieni kitiems stenkimės padėti, pasidalindami savo patirtimi, savo išmintimi.
Jis linkėjo visiems išsinešti kuo daugiau patirties ir prisidėti, kad pasaulis būtų gražesnis ir geresnis.
Prienų rajone prekybos žmonėmis atvejų neužfiksuota
Prienų socialinių paslaugų centro Socialinio darbo organizatorės darbui su socialinės rizikos šeimomis Ingos Barkauskienės teigimu, nors jai nežinomi prekybos žmonėmis atvejai, tačiau Prienų rajone šiuo metu į socialinės rizikos šeimų sąrašą yra įrašytos 199 šeimos, kuriose auga 410 vaikų. Šios šeimos susiduria su finansinėmis problemomis, tėvystės įgūdžių stoka, jose piktnaudžiaujama alkoholiu, dažnai būna konfliktiški tarpusavio santykiai.
– Šie žmonės yra potencialios prekiautojų žmonėmis aukos, – sakė I.Barkauskienė.
Pagal nelankančių mokyklos vaikų duomenų bazės duomenis, Prienų rajone tokių vaikų yra 262. Pasak Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistės Laimutės Jančiukienės, statistika neatspindi tikrosios situacijos, nes į duomenų bazę patenka ir vyresni nei 16 metų vaikai, kuriems neprivaloma lankyti mokyklos, ir su tėvais į užsienį išvykę vaikai, kurių tėvai nėra deklaravę išvykimo, ir vidury mokslo metų pakeitę gyvenamąją vietą ir mokyklą. Tačiau, specialistės manymu, mūsų mažame rajone, kur visi vieni kitus pažįsta, sunku būtų nepastebėti, jei vaikas išvyktų nežinia kur – taptų prekybos žmonėmis auka.
Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Dainius Butrimas taip pat sakė, kad per pastaruosius metus Prienų rajone dėl prekybos žmonėmis nėra pradėta ikiteisminių tyrimų. Nors šalyje tokių atvejų daugėja. Jis išskyrė dvi pagrindines rizikos grupes: žmones iš socialinės rizikos šeimų bei asocialius asmenis, užsiimančius elgetavimu.
Į prekeivių žmonėmis tinklą dažniausiai patenka apgaule
Viešnios iš Caritas organizacijos papasakojo, kad šis gana dažnas nusikaltimas gali pasireikšti įvairiomis formomis: priverstinis vertimasis prostitucija ar pornografija, priverstinis darbas arba paslaugos, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, neteisėta organų transplantacija arba pardavimas, priverstinė arba fiktyvi santuoka ir kt.
Prekiautojų žmonėmis aukomis dažniausiai tampa žmonės iš socialinės rizikos šeimų, bedarbiai, turintys priklausomybių, įsiskolinę, žemo išsilavinimo, skurdžiai gyvenantys, turintys protinę ar fizinę negalią, vienišos moterys, nesugebančios išlaikyti mažamečių vaikų – visi tie, kuriais lengva manipuliuoti.
Pasak J.Juškevičienės, dažnai susigundoma pasiūlymu užsienyje neva dirbti tarnaite, žemės ūkyje ar kitur. Tačiau atvykus paaiškėja, koks darbas laukia iš tikrųjų.
– Prieš kelerius metus populiariausias prekybos žmonėmis būdas buvo psichologinė prievarta ir apgaulė, dar seniau – grasinimai, fizinė prievarta, dabar dažniausiai nusikaltėliai naudojasi žmonių priklausomumu ir pažeidžiamumu. Tokias galimas aukas nusikaltėliai akylai seka, stebi, analizuoja, atsirenka ir pradeda verbuoti vykti į užsienį, – kalbėjo J.Juškevičienė.
Atkreipti dėmesį
Viešnios ragino atkreipti dėmesį į žmones, neturinčius darbo ir pajamų, turinčius skolų, nemokančius užsienio kalbos, kurių gyvenime staiga atsiranda „geradarių“, išsprendžiančių tas visas problemas – kurie „iš geros širdies“ pasiūlo nemokamai sutvarkyti dokumentus, nuvežti į užsienį ir įdarbinti. Sužinojus tokius atvejus, reikia susisiekti su nevyriausybinėmis organizacijomis ar policija ir, siekiant įvertinti riziką, kalbėtis su galima prekiautojų žmonėmis auka.
Negalima nekreipti dėmesio ir išgirdus iš užsienio grįžusio žmogaus pasakojimą, kad jam buvo padengtos kelionės išlaidos, jis nekontroliavo savo asmens tapatybės dokumento, nebuvo leidžiama skambinti artimiesiems, jam buvo grasinama, jis dirbo ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo žadėta, didėjo jo skolos ir pan.
– Kartais žmonės, net ir suprasdami, kad jie dalyvavo nusikalstamoje veikloje, bijo pasakoti, nes jiems gėda, kartais mano, kad jiems paprasčiausiai nepasisekė, – sakė su nukentėjusiais lietuviais dirbanti J.Juškevičienė.
Svarbus visuomenės informavimas
Išnaudojamomis aukomis gali tapti ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai. Caritas atstovės pateikė keletą pavyzdžių iš savo darbo. Jos papasakojo apie į sekso vergiją patekusią merginą, kuri vietoj darbo šiltnamyje pateko į viešnamį Olandijoje, taip pat apie vyruką, išvykusį į Ispaniją dirbti alyvuogių plantacijoje, o tiksliau apie jo vergavimą tariamiems darbdaviams, kur lietuviai buvo išnaudojami, mušami ir esą skolingi jiems už kelionę, maistą, higienos priemones, ir jauną vaikiną, kurį buvo ruošiamasi įtraukti į vagių iš automobilių gaują Vokietijoje.
Šiems nukentėjusiems Caritas teikia ne tik psichologinę, bet ir materialinę, teisinę pagalbą. Pasak šios organizacijos atstovių, kasmet jie padeda maždaug 1000 žmonių.
– Žmonės turi kuo daugiau žinoti apie galimas grėsmes ir kokių būtina imtis atsargumo priemonių, kad netaptume prekybos žmonėmis aukomis, taip pat žinoti, kur prireikus kreiptis pagalbos, – sakė viena iš šio susitikimo organizatorių Prevencinio poskyrio specialistė Edita Kubilienė.
Renginio pabaigoje buvo parodytas dokumentinis filmas „Price of sex“ („Sekso kaina“) apie jaunų Rytų Europos moterų, įtrauktų į seksualinio išnaudojimo pragarą, likimus, jų išnaudojimo priežastis, kuris taip pat sukėlė daug diskusijų.
Laima Duoblienė
Publikuota 2014 m. spalio 29 d. http://www.gyvenimas.eu