Pastaruoju metu sužinome, kad vienas po kito katalikų dvasininkai apkaltinami vaikų pornografijos kaupimu ir platinimu.
Visame pasaulyje domėjimasis vaikų – nuo jų kūdikystės iki pilnametystės – pornografija nesuvaldomai didėja, kokių žygių čia besiimtų valstybės su baudžiamojo persekiojimo aparatais, tad nenuostabu, kad vartotojų sąraše matome absoliučiai visų socialinių sluoksnių, profesijų atstovus.
Vieni jų turi asmeninę nuosmukio istoriją, kai nuo suaugusiųjų porno netikėtai sau patiems perėjo prie vaikų atvaizdų („tarsi koks sūkurys įtraukė mane ir daugiau nebepaleido, tai buvo svaiginančiai pavojinga ir taip … nuostabu“), kiti visada tikslingai ieškojo tik vaikų pornografijos – visi šie vyrai ir moterys murkdosi smurto didinimo kultūroje, kol galiausiai juos kas nors sustabdo.
Trumpai kalbant, vaikų pornografija yra prievartos pornografija.
Dėmesį patraukė tai, kad Lietuvoje matome dvasininkus, nutvertus už rankos, tiksliau už jų kompiuterių, kur kaupė tūkstančius failų su išnaudojamų vaikų atvaizdais, dalijosi jais su panašiais „mėgėjais“, o kartais ir pašaliniais šiam ratui asmenimis. Vėlgi, tikslinu, kaip juos mato vadovybė, turinti galią nuspręsti jų likimus.
„Gaila, kad ir dvasininkai įsivelia į pornografinės medžiagos, siejamos su vaikų išnaudojimu, kaupimą, sklaidą“ – viešai apgailestauja vienas Katalikų bažnyčios arkivyskupų.
„Man skaudu, kad mūsų vyskupijos kunigas Alionidas netinkamai bendravo su žmonėmis, disponavo pornografinio turinio vaizdais ir juos platino dideliam ratui žmonių, tarp kurių buvo ir nepilnamečiai“, – kiek jausmingiau kalba tūlo Alionido dvasinis viršininkas.
Klausykit, ar kalbame apie nuslėptas nuo vyskupo pajamas, alkoholio padauginimą per brolių susitikimą ir negarbingą užmigimą po stalu, ar apie seksualinį vaikų išnaudojimą?
Leiskit atsargiai (labai atsargiai) priminti, ką vaikų pornografijoje mato šventos „įsivėlusių“ kunigų akys.
Galvojate apie padažytus vaikų veidukus, apatinių demonstravimą? Deja, „įsivėlusieji“ su tokiais menkniekiais neprasideda.
Jų kolekcijose – suaugusių vyrų (dažniausiai) skverbimasis į vaikų kūnus, šlykščiausių iškrypėliškų veiksmų su jais atlikimas… Sadistinio žanro mėgėjai turi savo „biblijas“, pagal kurias įgyvendinami aukos bauginimo ir vis didesnio skausmo sukėlimo scenarijai.
Atskirai reiktų paminėti, kokios brangios šios kolekcijos jų šeimininkams, kiek laiko ir rūpesčio jie įdeda jas kurdami, pildydami, o tos akimirkos, kai gali jas vėl ir vėl peržiūrėti… Teismų salėse virpantys pornografijos platintojų balsai pasakoja apie tai, kad „dienos bėgyje nuolat laukdavau tos akimirkos, kai galėsiu įjungti kompiuterį, gyvenau dėl tų momentų…“
O štai vyskupai rengia spaudos konferencijas, apgailestauja, neapibrėžtai planuoja…
Skubiausias planas turėtų būti nuoširdžiai prisipažinti, kad dėl aplaidumo, abejingumo į erdvę, kur nėra jokių užkardų, įleidote sergančius, turinčius liguistą seksualinį potraukį asmenis. Atverkite slepiamus archyvus, bylas. Kiek ir kur šalies parapijose buvo tokių žmonių?
Kunigų luome jų turi nelikti!
“Atverkite slepiamus archyvus, bylas. Kiek ir kur šalies parapijose buvo tokių žmonių?”
Priklausomybę nuo vaikų pornografijos tiesiogiai maitina aplinkinių apgailestavimas dėl išviešinimo, baimė įvardyti problemą, linkėjimai keistis, atgailauti… Kiek tūkstančių Tėve mūsų išgydys priklausomą nuo vaikų prievartavimo vaizdų asmenį?
Būtų garbinga pagaliau nustoti apgaudinėti mus dėl „viską apvalančio atgailavimo“. To atgailavimo tiek „daug“, žiūrėk, ne vienas nutvertas vaikų pornografijos, t. y. vaikų prievartavimo atvaizdų mėgėjas, jau ir su Jėzumi Kristumi tapatinasi, verkšlena dėl motinos Bažnyčios persekiojimo…
Mūsų šalyje nėra daug patrauktų atsakomybėm vaikų pornografijos gamintojų, neretai tai buvo ir yra žmonės, kurie gyvena, dirba šalia mūsų, juos visus vienija neapsakomas brutalumas, godumas – jiems sekasi tik tada, kai jų sukurtą medžiagą kas nors perka ir žiūri.
Ar bereikia priminti apie aukų kančias? Tų kančių atvaizdai galiojimo termino neturi, neretai sakoma, kad vaikų pornografijos auka žmogus tampa visam gyvenimui.
Prašau, nekalbėkime apie „netinkamą“ elgesį. Jis – pasibaisėtinas, nusikalstamas, žlugdantis ir žudantis vaikus, išnaudojamus pornografijai.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-08-30, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2064178/kristina-misiniene-apie-netinkama-dvasininku-elgesi