Kodėl toks keistas pavadinimas? Kas čia ką vėl prievartavo? Viename iš šalies didmiesčių tyliai išnagrinėtoje byloje nuteistas atokaus kaimelio gyventojas, mažiausiai 12 metų sistemingai, sadistiškai prievartavęs savo mažametes, vėliau nepilnametes dukras. Ir mušdavęs jas taip, kad iš sukapotų kūnelių bėgo kraujai.
Sulūžusiame, apleistame namelyje už sienos gyveno smurtautojo tėvai, aukų seneliai, bet jau per tyrimą matėme, kad vienintelis jų rūpestis buvo šantažuoti anūkes, pavyzdžiui, grasinant paviešinti mergaičių kokias tai nuotraukas, ir reikalauti paneigti parodymus. Mat jų sūnus kalėjimo neatlaikysiąs.
Galima įsivaizduoti, kaip tokie žmonės „guodė“ atbėgusias po kiekvieno smurto akto verkiančias anūkes.
Kur buvo mergaičių motina? Mažai apie ją žinome, tik tiek, kad kol kartu visi gyveno, ji nuolat svaiginosi, žalojo save, buvo tarsi netekusi sveiko proto. Kažkuriuo metu moteris susikaupė ir bėgo iš tų namų strimgalviais, palikusi vaikus ir visą užgyventą mantą.
Ji išsivadavo, palikusi vietoje savęs vaikus ankštame kambarėlyje kartu su būtybe, kuri netruko pareikalauti savo.
Artimoje erdvėje tūnantys vaikų prievartautojai yra labai pavojingi. Minimali rizika ieškant aukų, totalus vaiko kontroliavimas, ilgametis aukos žalojimas su galimybe paveikti ir šios psichinius procesus, laužant ir vėl sulipdant sau parankų gyvą žaisliuką – ir labai maža tikimybė, kad bus nutvertas už rankos, nekalbant jau apie pradėtą tyrimą ar bylą teisme…
Čia tik viską tragiškai supaprastinančių tarnybų filmukuose – „Pasitikėk suaugusiais, papasakok, kas tau atsitiko, mes visi norime tau padėti…“
Artimoje erdvėje tūnantys vaikų prievartautojai yra labai pavojingi.
Deja, baisiai skriaudžiami vaikai ne apie „gerąsias tetas“ iš tų tarnybų svajoja.
Šioje byloje pagal juodžiausius pornografinių filmų scenarijus prievartaujamos mergaitės kankinosi viena mintimi: „Niekas neturi to sužinoti, niekas! Tėvelį pasodins, mes liksime vienos, kaip mes gyvensime?“ Štai kokie klausimai vertė vaikus susitaikyti su savo likimu, bandyti ištverti fizinį, psichologinį skausmą.
Sutikite, tai klausimai, į kuriuos net ir neturinti aukštojo mokslo diplomo eilinė seniūnijos socialinė darbuotoja galėtų visai aiškiai atsakyti. Kaip ir mokyklų, kurias lankė šie nelaimingi vaikai, mokytojai, socialiniai pedagogai, psichologai ir kita suaugusiųjų armija, šviečianti, edukuojanti, auklėjanti ir už tai gaunanti atlygį.
„Mes nieko nematėme, nieko nežinojome, vaikai mums nieko nesakė.“
Žinoma, kad šeima nebuvo palikta be priežiūros. Į kiemą nuolat atriedėdavo socialinių darbuotojų, kitų „gerųjų tetų“ mašinėlės, tačiau toliau to kiemo jos ir nesilankydavo, tuoj iššokdavo pro duris koks suaugęs šeimos narys, užtikrindavo, kad „viskas gerai“, „gyvename, sveikatos kad būtų, daugiau nieko ir nereikia“, na, gal dar apie daržus ar prastą orą pabėdavodavo.
Jauniausia prievartautojo auka save ypač smarkiai žalodavo, supjaustytus riešus, dilbius matė klasiokai, šie grįžę, matyt, pasakodavo tėvams, tačiau kol suaugusieji lingavo galvomis, bendraklasiai nepraleisdavo progos pasityčioti iš mergaitės, tiek į akis, tiek internete. Bylos medžiagoje yra užfiksuotas sunkiai protu suvokiamas jos pasakojimas apie tai, kad porą klasiokų buvo ypač žiaurūs, nutaikę momentą spardydavo, tampydavo mergaitę, jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis.
„Jauniausia prievartautojo auka save ypač smarkiai žalodavo, supjaustytus riešus, dilbius matė klasiokai, šie grįžę, matyt, pasakodavo tėvams, tačiau kol suaugusieji lingavo galvomis, bendraklasiai nepraleisdavo progos pasityčioti iš mergaitės, tiek į akis, tiek internete. „
Bet grįžkime prie savo vaikų prievartautojo.
Per pirmąjį teismo procesą jis nuteistas ilga įkalinimo bausme, šiuo metu laukiame jo skundo nagrinėjimo. Kaltės šis žmogus nepripažįsta, viskas čia intrigos ir kerštas jam už… neaišku ką.
Socialinio darbo praktikams yra sunku suprasti ne tik tylintį nukentėjusį vaiką, bet jie dirba absoliučiame žinių apie šio pobūdžio nusikaltimus vakuume. Kas yra sutrikęs seksualinis potraukis, kaip jis pasireiškia, kodėl yra tėvų (ar motinų), kurie prievartauja savo vaikus?
„Nes jie yra nesveiki.“ O tai kas čia per liga, kaip ji gydoma? Ar vienas iš simptomų yra visiškas empatijos aukoms praradimas, kodėl šių nusikaltėlių veiksmai yra tokie brutalūs?
Nėra ir šie klausimai sunkūs – psichiatrai, psichologai, kriminologai bent jau pagrindinius atsakymus į juos žino. Tačiau tos žinios lieka hermetiškai uždarytos mokslinių straipsnių, specializuotų mokymų saviems ir pan. lygmenyje, socialinis darbas per 33 savo plėtojimosi metus Lietuvoje negavo jokių praktinių instrumentų, kuriais galėtų apginkluoti savo darbuotojus savivaldybėse.
12 ilgų metų vaikai minimoje šeimoje buvo vieni akistatoje su seksualiniu prievartautoju. Gal mieste taip būtų nenutikę, gal problema yra atoki vietovė, menkai išvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra?
Sunku pasakyti, miestai taip pat turi savo užkaborius, savo demonus – teisėsauga galėtų daugiau apie tai pasakyti, bet tyli ir jie.
Negali būti, kad išeities nėra. Aš nuoširdžiai tikiu, kad šitas tris mergaites buvo galima apsaugoti, išgelbėti, bet suaugusiųjų abejingumas, nemokšiškumas ir bailumas tam sukliudė.
„Aš nuoširdžiai tikiu, kad šitas tris mergaites buvo galima apsaugoti, išgelbėti, bet suaugusiųjų abejingumas, nemokšiškumas ir bailumas tam sukliudė. „
Jos atsilaikys, gis ir kurs savo gyvenimus toliau, kad ir kokia negailestinga patirta trauma.
Tačiau kol jūs skaitote šias eilutes, būriai vaikų patiria tokius pat fizinius ir dvasinius sužalojimus, tenkindami prievartautojų ir išnaudotojų įgeidžius.
Kreipiuosi į jus, gerbiami ministrai Radvile, Vytautai, Ewelina ir Aurimai, mums reikia realios vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto programos, kurioje atsirastų vietos visoms čia prabėgomis išvardytoms dėlionėms, reikia bendrų visų jūsų pastangų.
O kai pagalvosite, kad tam visai neturite laiko, kviečiu jus įsivaizduoti tą kambarėlį giliame šalies kaime ir vaikus jame…
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-09-05, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2352598/kristina-misiniene-12-metu-akis-i-aki-su-prievartautoju