Lietuva neužtikrino lygių prieglobsčio prašytojų ir migrantų, patekusių pas mus per Baltarusiją, galimybių bei pažeidė jų teises, savo ataskaitoje nurodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. To, pasak tarnybos, buvo galima išvengti taikant alternatyvias sulaikymui priemones.
Mūsų šalies pareigūnai, tarnybos teigimu, dalies prieglobsčio prašytojų, pavyzdžiui, nėščiųjų, žmonių su ilgalaikiais sutrikimais, apskritai neturėjo teisės sulaikyti ir uždaryti centruose, tačiau vis tiek tai padarė.
Tvirtinama, kad jie neturėjo tinkamų sąlygų gyventi, pavyzdžiui, nėščiosios, norėdamos nusiprausti, nueiti į virtuvę, turėdavo prastu oru, naktį eiti per lauką, o sveikatos negalavimai būdavo sprendžiami pasiūlius išgerti paracetamolio.
Ataskaitoje pažymima, kad prieglobsčio prašytojai ir migrantai Lietuvoje išgyveno nežinomybę ir baimę dėl ateities, susidūrė su diskriminacija, nužmoginimu, žeminančiu elgesiu, smurtu.
Dėl savo komunikacijos ir sprendimų kritikuojami ir šalies politikai bei pareigūnai.
Precedento neturinti situacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai minėtą apžvalgą parengė po vizitų prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose (Pabradės užsieniečių registracijos centre, VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, Medininkų užsieniečių registracijos centre, Naujininkų pabėgėlių priėmimo centre, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir vienoje iš laikinųjų prieglobsčio prašytojų ir migrantų sulaikymo vietų buvusioje Linkmenų mokykloje), kur lankėsi 2021–2022 metais.
„Didžiausias migracijos pikas 2021 m. liepos mėn. destabilizavo Lietuvos prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemą ir sukūrė precedento neturinčią situaciją nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios“, – vertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenims, nuo 2021-ųjų sausio iki rugsėjo pabaigos užregistruoti 4 505 Lietuvos sieną kirtę asmenys iš trečiųjų šalių.
Dauguma jų Lietuvoje paprašė prieglobsčio, visi neteisėtai sieną kirtusieji prieglobsčio prašytojai arba migrantai buvo sulaikomi.
Kai kurie jų, pagal nacionalinę teisę, laikytini pažeidžiamais.
Visgi, tarnybos vertinimu, ne visais atvejais sulaikymo vietose buvo atliekami asmenų pažeidžiamumo vertinimai ir asmenys, galimai turintys potrauminio streso sutrikimą, turintys ilgalaikių ligų, sveikatos sutrikimų, kurie galėtų būti prilyginti negaliai, negavo jiems reikalingos pagalbos ar tinkamo apgyvendinimo.
Stokota specialistų
Aiškinta, kad tam trūko žmogiškųjų resursų, psichologų, socialinių darbuotojų, gydytojų, slaugytojų, o savalaikė pagalba iš išorės nebūdavo organizuojama.
„Pažeidžiamumo neidentifikavimas darė įtaką asmenų priėmimo sąlygoms, vėlesniam pasitikėjimui pareigūnais (-ėmis) ir apskritai priėmimo ir prieglobsčio sistema Lietuvos Respublikoje“, – apžvalgoje pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Be to, pasak jos, „dėl ilgą laiką užsitęsusio asmenų sulaikymo, taikomo in corpore, informacijos apie ateities sprendimus trūkumo ar jos nenuoseklumo, kilo papildomos rizikos atsirasti asmenų pažeidžiamumui: didėjantys iššūkiai prieglobsčio prašytojų psichikos sveikatai, savižudybės rizika, kai kuriais atvejais paminėtinas ir prieglobsčio prašytojų priklausomumas nuo skirtingų darbuotojų, baimės ar rizikos patirti tam tikras sankcijas arba diskriminacinį, smurtinį ar prievartinį elgesį“.
Teigiama, kad prie asmenų situacijos neaiškumo didele dalimi prisidėjo ir komunikacijos iš sprendimų priėmėjų nenuoseklumas, rizikų neįvertinimas, taip pat draudimas asmenims ilgą laiką laisvai judėti už teritorijos ribų.
„Visose sulaikymo vietose, kuriose lankėsi stebėsenos komanda, buvo fiksuojama labai prasta prieglobsčio prašytojų psichikos sveikatos būklė“, – nurodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Prieglobsčio prašytojai, pasak jos, išgyveno nerimą, depresiją, potrauminio streso sutrikimą, buvo užfiksuotas ne vienas suicidinis ar savižudybių rizikos atvejis. O nuoseklios, tikslinės psichologinės pagalbos jie esą neturėjo.
Kastų sistema, „vienutės“, galimai ir pareigūnų smurtas Itin daug trūkumų pastebėta
„Migracijos departamentui teikiant informaciją prieglobsčio prašytojams suprantama kalba apie asmenų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo eigą, priimtus sprendimus, jų motyvus“, prieglobsčio prašytojai stokojo efektyvios teisinės pagalbos.
Tarp prieglobsčio prašytojų, tarnybos žiniomis, buvo asmenų, patyrusių smurtą, seksualinę prievartą, išnaudojimą tiek savo kilmės šalyse, tiek sulaikymo vietose, tačiau pastaruoju atveju perkėlimas į kitas vietas, kur būtų galima užtikrinti asmenų saugumą, nedelsiant nebuvo organizuotas.
Teigiama, kad kai kuriose sulaikymo vietose egzistavo kastų sistema, prieglobsčio prašytojai dėl neaiškių priežasčių 24 valandoms būdavo uždaromi į vadinamąsias „vienutes“ – esą taip siekta juos priversti savanoriškai grįžti namo.
Pažymima, kad kai kuriais atvejais prieglobsčio prašytojai grupėmis būdavo uždaromi atskirose patalpose su grotomis savaitei, konfiskuojant telefonus, galimai buvo ir smurto („mušimo“) atvejų, o sulaikymo metu prieglobsčio prašytojai pareigūnų būdavo išrengiami nuogai ir apieškomi, surakinami antrankiais, įžeidinėjami žodžiu.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad prieglobsčio prašytojams nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pranešti apie smurtą, diskriminaciją, priekabiavimą, o sulaikymo vietų darbuotojai neturėjo aiškios tvarkos, kaip, tam pasireiškus, reaguoti.
Teigiama, kad kai kurie prieglobsčio prašytojai galėjo baimintis pranešti apie nepageidaujamą elgesį dėl to, nes „kai kreipėsi dėl kitų klausimų, paprastai su jais buvo šnekama gana grubiai, o dauguma pareigūnų nusiteikę itin neigiamai jų atžvilgiu“.
Itin prasta psichinė sveikata
Neigiamą pareigūnų nusistatymą prieglobsčio prašytojų atžvilgiu teigė pastebėję ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.
„Kai kurie (-os) prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietų darbuotojai (-os) <…> reiškė nepalankų ir stereotipinį požiūrį į sulaikytus asmenis, jų atžvilgiu vartojo nužmoginančią kalbą, taip sustiprindami prielaidą apie mokymų darbuotojams (-oms) žmogaus teisių ir lygių galimybių temomis reikalingumą“, – rašoma apžvalgoje.
Tarnybos atstovai vizitų metu teigė pastebėję keletą asmenų, kurių psichikos sveikata buvo itin kelianti susirūpinimą, pavyzdžiui, asmenys nelipdavo iš lovos, pasak kitų, nuolat miegodavo, labai retai valgydavo.
Taip pat buvo identifikuoti keli asmenys, kurie pasakojo patyrę prievartą, smurtą arba kankinimus – daugiausia – kilmės šalyje, kai kurie minėjo patyrę smurtą atvykę į Lietuvą.
Organizacija „Gydytojai be sienų“ ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietose identifikavimo keliasdešimt asmenų, kurie – daugiausia kilmės šalyse – išgyveno seksualinį ar su asmens lytimi susijusį, fizinį smurtą, buvo identifikuoti kaip prekybos žmonėmis aukos.
Išnaudoti, kankinti, pardavinėti migrantai
„Centro duomenimis, tarp identifikuotų asmenų nemažai buvo moterų, patyrusių moterų genitalijų žalojimą (angl. female genital mutilation), taip pat seksualinį smurtą ar išnaudojimą patyrusių prieglobsčio prašytojų, prekybos žmonėmis aukų <…>.
Tarp užfiksuotų atvejų paminėjo vieną moterį (Medininkų URC), kurią Kongo Demokratinėje Respublikoje išprievartavo, kai ji buvo mažametė, nužudė jos tėvus. Jai patekus į gatvę, ji buvo pardavinėjama sekso paslaugoms. Moteris buvo nuvežta pas psichiatrą Lietuvoje, ten jai nustatė potrauminio streso sutrikimą, sunkią depresiją.
Paminėti ir LGBTI+ sektoriuje Pabradėje apgyvendinti asmenys, kurie nukentėjo ar buvo išnaudojami dėl to, kad yra LGBTI+; taip pat vyras (Pabradės URC), kuris buvo uždarytas „bordelyje“ Baltarusijoje ir pardavinėjamas; keli asmenys, kurie buvo priverstinai verbuoti į sukarintas gaujas, sukilėlių ar kitas grupuotes“, – dėstoma apžvalgoje. Joje taip pat aptariamos ir prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygos.
Teigiama, kad bent jau iš pradžių Kybartų URC, kuriame buvo apgyvendinti tik vieniši vyrai, „sąlygos buvo galimai pačios nepalankiausios, ribojančios apgyvendintų asmenų galimybes maitintis atsižvelgiant į jų įsitikinimus ir religinius poreikius, iššūkius psichikos sveikatai (užimtumo stoka, perpildyti kambariai, įtampos tarp skirtingos etninės kilmės asmenų, neprieinamos laisvalaikio erdvės ir maldai skirta patalpa ir pan.).
Jautė alkį, neturėjo karšto vandens
Dėl nesudarytos galimybės gamintis maistą patiems, vegetarai ir pirmo aukšto gyventojai, kurių maitinimas prasideda ir baigiasi anksčiausiu paros metu, jautėsi alkani bei negaunantys visaverčio maisto“.
Apie tai, kad jaučiasi alkani, kad, teikiant maistą, neatsižvelgiama į religinius ir kultūrinius aspektus, pasakojo ir kitų sulaikymo vietų gyventojai. Teigiama, kad, pavyzdžiui, vegetarai gaudavo tą patį maistą kaip ir kiti gyventojai, tik be mėsiškosios dalies (tik garnyrą).
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos žiniomis, Kybartų URC bendrabutyje nebuvo karšto vandens, gyventojams vandenį teko šildytis virduliuose, karštais dušais buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, į juos einant per lauką, prausykla keliuose bendrabučio pastato aukštuose buvo patvinusi vandeniu.
Vėliau sąlygos bendrabutyje kiek gerėjo, bet galimybės naudotis karštu vandeniu vis tiek nebuvo.
Kybartų URC gyvenantys prieglobsčio prašytojai ypatingai skundėsi sąlygomis Rūdninkų poligone, kur buvo apgyvendinti prieš perkėlimą. Jie pasakojo, kad Rūdninkų poligone susidūrė su itin žeminančiu elgesiu dėl kilmės ir (arba) odos spalvos: tyčiojimusi, žeminimu, prieigos prie tualetų ir dušų ribojimu, reketavimu, fiziniu smurtu.
Mėnesinių metu neturėjo galimybių nusiprausti
Tarnyba atkreipė dėmesį ir į tai, kaip Lietuvoje buvo elgiamasi su nėščiomis ir krūtimi maitinančiomis moterimis, taip pat su asmenimis, kurie turi ilgalaikių fizinių, proto, intelektinių ir (ar) sensorinių sutrikimų: pagal Jungtinių Tautų taisykles, jie apskritai neturėtų būti sulaikomi, siūloma tam taikyti alternatyvias priemones, tačiau Lietuvoje tai nebuvo daroma.
Pasak tarnybos, tikėtina, kad mažiau akivaizdžiai matomos negalios nebuvo fiksuojamos, taigi, nebuvo atliepiami atitinkami prieglobsčio prašytojų poreikiai. Tarp prieglobsčio prašytojų buvo tokie, kurie turėjo fizinę negalią, sirgo ŽIV, psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, šizofrenija, onkologinėmis ligomis, sunkiomis lėtinėmis ligomis. Besilaukiančios prieglobsčio prašytojos turėjo skirtingas sąlygas priklausomai nuo apgyvendinimo vietos: esą kai kur, norint nusiprausti, patekti į virtuvę, tekdavo eiti per šaltį ir blogomis oro sąlygomis, naktį, nebuvo galimybių mankštintis, pasivaikščioti. Teigiama, kad mažiau palankias sąlygas nėščiosios turėjo Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro modulinių namelių stovykloje.
Naujininkų PPC moterims kildavo iššūkių norint nusiprausti mėnesinių metu – ne kasdien būdavo galimybių naudotis dušu, todėl vandenį tekdavo šildytis atskirai.
Reikalavo įrodyti, kad esi neheteroseksualus
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad daugelyje apgyvendinimo vietų nebuvo numatytos erdvės maldai arba susikaupimui, o apgyvendinant prieglobsčio prašytojus ir migrantus, nebuvo atsižvelgiama į jautrius jų tapatybės bruožus, tarp jų – į jų seksualinę orientaciją bei lytinę tapatybę, dėl ko neheteroseksualūs asmenys susidurdavo su nepageidaujamu elgesiu – priekabiavimu, smurtu, išnaudojimu.
Teigiama, kad neheteroseksualūs vyrai nemalonaus elgesio sulaukdavo ir iš vietose dirbančių pareigūnų, esą jautė, kad pareigūnai taip elgiasi dėl turimų homofobinių nuostatų.
Neheteroseksualiems vyrams išreiškus norą būti perkeltiems, pavyzdžiui, į kitą apgyvendinimo vietos aukštą, iš jų buvo reikalaujama įrodymų – reikėjo pasakoti apie buvusius santykius, parodyti nuotraukas.
„Reikalavimas „įrodyti“ seksualinę orientaciją ir (ar) lytinę tapatybę yra žeminantis, o prašymas atskleisti asmeninę informaciją apie buvusius santykius su tos pačios lyties asmenimis perteklinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmenys atvykę iš šalių, kuriose neheteroseksualumas yra teisiškai ir (ar) socialiai baudžiamas, gali jaustis itin nepatogiai dalinantis tokio pobūdžio asmenine informacija, gali būti neturėję neheteroseksualių santykių ar neturėti juos įrodančių nuotraukų ir (arba) dokumentų“, – apžvalgoje pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Tarnyba: vengiama gilintis į individualias migracijos priežastis
Tarnyba savo apžvalgoje apie migrantų krizę Lietuvoje kritikavo Vidaus reikalų ministerijos, VSAT pareigūnų ir atstovų, Seimo narių komunikaciją bei laikyseną prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Tarnyba pažymėjo, kad pareigūnai ir politikai vartojo apibūdinimus „neteisėtas migrantas“ ar „nelegalus migrantas“, kai šias sąvokas rekomenduojama keisti į „migrantas be dokumentų“ arba „nereguliarus migrantas“, prieglobsčio prašytojai prilyginti grėsmei.
„Deja, nemažai laiko patys žmonės, ieškantys prieglobsčio, pradėti laikyti grėsme. Todėl ilgainiui oficiali valstybės pozicija, kuria migracija į Lietuvą įvardijama kaip hibridinės agresijos įrankis, prieglobsčio prašytojus ima sieti su pavojumi, nuasmenina bei vengia gilintis į individualias migracijos priežastis.
Be to, toks hibridinio karo naratyvas leidžia lengviau pateisinti baudžiamąsias bei atgrasymo priemones prieglobsčio prašytojų atžvilgiu“, – vertino Lygių galimybių kontrolės tarnyba.
Tokia strategija, pasak jos, dar labiau išryškėjo, kai Lietuva, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei nusprendus, pradėjo taikyti migrantų apgręžimo politiką.
„Masinės atstūmimo politikos taikymas neatitinka tarptautinės teisės principų, nepriklausomai nuo to, ar prieglobsčio prašytojas (-a) yra pažeidžiamas asmuo. Tačiau taikant atstūmimo politiką, tikėtina, kad buvo ignoruojami pažeidžiamų asmenų poreikiai“, – pažymėjo tarnyba.
Per didelis krūvis darbuotojams
Jos apžvalgoje dėmesio skiriama ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietų darbuotojų problemoms – jų trūko, darbuotojams tekdavo dirbti itin dideliu krūviu, todėl jie būdavo pervargę, jiems tekdavo atlikti pagal užimamas pareigas nepriskirtas funkcijas, pavyzdžiui, Migracijos departamento darbuotojų, kam neturėjo kvalifikacijos ir reikiamos informacijos, ir kita.
„Įstaigų darbuotojų nuomone, priekaištai dėl žmogaus teisių neužtikrinimo sulaikymo vietose dažnai būdavo nepagrįstai reiškiami šiose įstaigose dirbantiems (-čioms) darbuotojams (-oms), o ne už šiuos pažeidimus atsakingoms institucijoms arba asmenims“, – akcentavo tarnyba.
Jos vertinimu, daugumos lygių galimybių ar žmogaus teisių pažeidimų prieglobsčio prašytojų ir migrantų atžvilgiu būtų buvę galima išvengti taikant alternatyvias sulaikymui priemones.
„Sulaikymas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Jis gali turėti didesnių neigiamų pasekmių pažeidžiamiems asmenims“, – pabrėžiama apžvalgoje.
Savo ruožtu Lietuvoje, išaugus per Baltarusijos sieną atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiui, didžiosios dalies atvykusių asmenų laisvė buvo apribota automatiškai, nepriimant kiekvieno asmens atžvilgiu individualaus sprendimo.
Tarnyba: vis dar yra rizika, kad žmonės būtų uždaromi
„Atvykę asmenys buvo de facto sulaikomi be galimybės išvykti iš sulaikymo vietų.
Tarptautinės migracijos srityje dirbančios organizacijos pabrėžia, jog sulaikymo sąlygos kelia ypač daug iššūkių užtikrinant sulaikytų prieglobsčio prašytojų saugumą, lygiavertį traktavimą, paslaugų prieinamumą bei turi itin rimtų ilgalaikių neigiamų pasekmių sulaikytų asmenų psichikos sveikatai“, – komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Ir nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Lietuvos teisės aktai prieštarauja Europos Sąjungos teisės normos, pagal kurias draudžiama prieglobsčio prašytoją sulaikyti vien todėl, kad jis valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, Lietuvoje nebuvo inicijuoti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.
„Todėl ateityje vis dar iškyla rizika, kad asmenys būtų uždaromi. Todėl, susidarius panašiai migracijos situacijai, rekomenduotina sprendimus dėl sulaikymo nagrinėti individualiai ir kaip įmanoma plačiau taikyti alternatyvias sulaikymui priemones“, – pasiūlė tarnyba.
Paklausimai, ar esame pasiruošę atgal priimti migrantus
Migrantų krizė Lietuvą užklupo 2021 metų vasarą, kai pasienyje su Baltarusija į mūsų šalį ėmė plūsti migrantai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Lietuvos institucijų atstovai skelbė, kad tai – Baltarusijos režimo vykdomas hibridinės karas ar ataka.
Ilgainiui – 2022 metų gegužę–birželį – centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų ir migrantų skaičiai pradėjo mažėti: daliai suteikus laikinus leidimus gyventi humanitariniais pagrindais, daliai gavus pabėgėlio statusą, vis didėjant asmenų, kuriems buvo leidžiama išvykti iš centrų, skaičiui, tai yra, teismams suteikus teisę judėti laisvai Lietuvos teritorijoje.
Didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta teisė laisvai judėti, paliko centrus ir, tikėtina, išvyko iš Lietuvos.
Tačiau, pagal Dublino reglamentą, migrantai yra tos šalies atsakomybė, kur pasiprašė prieglobsčio.
Skelbiama, kad Lietuva jau sulaukė daugybės paklausimų iš Vakarų Europos, daugiausia iš Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos, su klausimais, ar esame pasiruošę atgal priimti tūkstančius iš čia pabėgusių migrantų.
Ankščiau šią savaitę praneša, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinės Kubos, Sirijos, Irako piliečių skundus dėl neįleidimo į Lietuvą, judėjimo laisvės suvaržymo.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-01-05, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ka-lietuvoje-turejo-istverti-migrantai-grotos-ir-izeidinejamai-tik-ledkalnio-virsune.d?id=92187085