Už sausų integracijos skaičių kartais slepiasi visai neįtikėtinos istorijos.
I instancijos teismui išteisinus savo nepilnametę žmoną pardavinėjusį V. Lietuvos gyventoją, buvome smarkiai nusiminusios. Žiūrėsime, kaip toliau klostysis bylos likimas.
Tačiau ši nesėkmė (tikime, laikina) neįtakoja nuostabaus jaunuolės skleidimosi, atsigavimo – turime galimybę stebėti ir talkinti grįžimui iš dusinančio egzistavimo pakraščių į autentišką jauno žmogaus gyvenimą.
Mergaitė buvo nurašyta visų – kaip sunkaus būdo, sutrikusi, atstumta artimiausių žmonių, vėliau atidavusi širdį apsukriam manipuliatoriui, įtikinusį ją, jog parsidavinėdama ji tik stiprins juodviejų ryšį, žinoma, ir išlaikys „šeimą”.
Buvo momentų, kai manėme, jog mums nepavyks. Pinklės su romantiniais jausmais yra patys sunkiausi atvejai, išnaudotojai savo aukas gali siųsti nors ir į ugnį.
Ji net į kitą miestą neišvyko, didesnis fizinis atstumas kartais padeda atitokti, išsivaduoti iš toksiškų jausmų voratinklio.
Bet lyg brūkšnį kokį būtų nubrėžusi – viskas, mano gyvenimas taps kitoks. Mokslas, būstas, psichologo konsultacijos.
Ir laikosi – puikūs pažymiai, tvarkingas kambarėlis, atkaklus darbas su savo emocijomis.
O mes vis galvojame apie tuos anoniminius sekso pirkėjus, ėjusius į smirdančią landynę pirkti paauglės kūno – kas geresnio pas juos?