Tarp šią savaitę įkliuvusios prekybos žmonėmis gaujos aukų gali būti ir kaunietis Saulius. Vaikinas jau buvo pasiryžęs eiti į policiją papasakoti apie išnaudojimą, bet kitą dieną mįslingai prapuolė.
Užsienyje pavogta kompiuterinė ir buitinė technika, drabužiai, parfumerijos prekės. Netgi įranga, specialiai pritaikyta vagystėms vykdyti. Visa tai policijos pareigūnai rado demaskavę organizuotą nusikaltėlių grupuotę. Gaujos aukos buvo socialiai pažeidžiami asmenys iš įvairių Lietuvos vietų. Įkalbinti geruoju arba grasinant, jie buvo vežami į užsienį vogti ir sukčiauti, rašo „Lietuvos rytas”.
Su vienu jų buvo susidūrusi Kauno vyrų krizių centro vadovė Oksana Slapšienė. Ji patvirtino, kad net kelerius metus nusikaltėlių išnaudotam Sauliui buvo teikiama psichologinė pagalba. Aklavietėje atsidūręs vaikinas jau buvo pažadėjęs kalbėtis su policijos pareigūnais, o išvakarėse atliko savotišką išpažintį.
Atsidūrė užburtame rate
– Nuo ko viskas prasidėjo? – paklausėme Sauliaus.
– Kai buvau dvylikos, tėvai išsiskyrė. Bet ir iki tol namie nebuvo nieko gera. Mes, vaikai, nieko neturėjome – nei žaislų, nei normalių drabužių, nei iki soties pavalgyti. Paaugliui tai nepakenčiama. Visi važinėja dviračiais, o tu neturi. Kiti perka „Coca-Cola”, o tau ji – prabanga. Jautiesi driskius. Sykį alkanas parduotuvėje įsidėjau į kišenę mažą šokoladuką, ir niekas nepastebėjo. Paskui pakartojau dar sykį – irgi nepastebėjo. Ilgainiui atkreipiau dėmesį į tokius pačius – kad jie irgi vagiliauja iš bado. Kai kurie vogė daugiau, nei užtenka pavalgyti. Aš susipažinau su jais. Iš pradžių vogėme sau, kol supratome, kad galime prekes parduoti už pusę kainos.
– Ką pirkdavote už gautus pinigus?
– Kvaišalų. Jautėmės suaugę ir labai savarankiški. Vagysčių daugėjo, kol mus prispaudė tie, iš kurių pirkome narkotikus. Pasakė, kad dabar vogsime jiems. O jeigu nevogsime, jie mus įduos policijai.
– Kiek metų jums buvo?
– Keturiolika. Nuo tada pradėjau vogti nuolat. Bet iškart tapau skolingas supirkinėtojui, nes jis nustatė, kiek ir kokių prekių turiu pavogti. Neatneši – iškart skola.
– Ar vogėte tik Kaune?
– Man pasakė, kad mano skola tokia didelė, kad Kaune jos neatidirbsiu. Todėl turėjau važiuoti į Olandiją, nes nebuvo kitos išeities. Vežė ir į Vokietiją.
– Kokia ta suma, kurią jums apskaičiavo?
– Niekas iš vagiančių net nedrįstų to paklausti savo boso. Per dieną nuo vieno lito skola gali būti padidinta iki 100 litų ar net daugiau. Čia kalbama ne apie realią skolą, o apie vagišių valdymą. Kiek pasakys, tiek ir bus. Jei nepaklusi, atidaužys kaip šunelį ir net niekam nepasiskųsi. Iš tiesų aš jau beveik norėjau būti išvežtas ir tikėjausi, kad mane Olandijoje areštuos policija, nes Kaune nuolat stumdomam buvo nebeįmanoma ištverti.
– Kiek metų jums buvo, kai išvažiavote į Olandiją?
– Šešiolika. Nuo keturiolikos, kai pakliuvau į supirkėjų rankas, per dvejus metus mano skola išaugo iki dešimčių tūkstančių litų. Už kelionę, kuri iš tikrųjų kainavo 500 litų, iš manęs pareikalauta kelių tūkstančių.
– Kas buvo bosas Olandijoje?
– Lietuvis, šiek tiek vyresnis už mane, apie 20 metų. Pasiūlė parūkyti „žolės”. Iš viso mūsų buvo 13 žmonių. Vogėme mieste, maždaug tokio dydžio kaip Kaune. Iš tiesų tai niekas nesako, kur tave atvežė ir kur esi.
– Iš kur vogėte?
– Iš automobilių, butų ir parduotuvių. Per metus iš parduotų prekių, kurias pavagia vienas žmogus, jie gali nusipirkti naują prabangų automobilį. O mums duodavo tik cigaretėms. Be to, jie siuntinėja vaikus prašyti išmaldos. Vienas vaikas per dieną surinkdavo maždaug 200 eurų. Mažamečius jie pratindavo prie narkotikų. Juos dar labiau skriausdavo – palikdavo per dieną maždaug po penkis litus. Tie gauna saldainių – ir patenkinti.
– Kiek metų buvo tiems vaikams?
– Jauniausiam – dešimt. Jis buvo iš romų šeimos, tėvams visai nerūpėjo, kur dingo ir ką daro.
– Ar esate įkliuvęs už vagystes Olandijoje?
– Taip, pirmą kartą buvau sulaikytas keturiems mėnesiams. „Stogas” žadėjo padėti, bet iš tikrųjų tai neturėjo jokios reikšmės: mano pasas buvo netikra pavarde. Ir vairuotojo pažymėjimą turėjau ne savo vardu, nors ir nepilnametis. Vėliau buvau sulaikytas ir antrą kartą. Pilnametystės sulaukiau kalėjime. Ten prisipažinau, kas iš tikrųjų esu. Tada buvau deportuotas.
– Ką vogėte?
– Daugiausia – drabužius. Mus aprengdavo madingai ir tvarkingai, kad atrodytume kaip normalūs pirkėjai. Naudojome folija išklotas kuprines – prisidedi pilną madingų drabužių, o dalį išeidamas atiduodi arba blogiausiu atveju vieną nusiperki. Nuo kiekvieno pavogto vieneto man nurašydavo dalį skolos.
– Kiek?
– Nežinau, kiek. Niekas nežinojo. Čia tokia sistema: tau sako, kad nurašė, o tu nežinai nei kiek, nei nuo kokios sumos. Vogti eidavome keturiese. Vieni vagia, kiti stebi.
– Ar tai reiškia, kad tos skolos apskritai nėra įmanoma sumažinti?
– Aišku, kad ne. Todėl ir norėjau, kad mane pagautų. Kai atsėdi, atsikratai skolų kupros.
– Ar buvo tokių, kurie ilgainiui pasipriešindavo ir atsisakydavo vogti?
– Tai neįmanomas dalykas. Vos nenudūrė 25 metų vyruko, kai jis atsisakė. Sumušė, nuvežė į mišką.
Gąsdindavo ir vietos policija – kad patys mus įskųs. Sakydavo, kad uždarys į rūsį su nešertu vilkšuniu ir niekas nesužinos, kur dingome.
– Ar bijodavote?
– Nesakyčiau, kad nebijodavau. Ir dabar bijau. Šiuo metu mano skola labai didelė. Vagiu, nes neturiu kitos išeities. Tik tiek, kad protingiau vagiu. Vaikus Lietuvoje policija paleidžia, o pilnamečiui sudėtingiau.
– Koks jūsų santykis su „stogu”? Ir Lietuvoje jis tas pats?
– Tas pats. Kai buvau paauglys, jis man atrodė autoritetas: viską gali, turi pinigų ir vadovauja kitiems. Dabar matau, kad jį ir jo sėbrus žmonėmis vadinti sunku.
– Ar eisite į policiją duoti parodymų?
– Nemanau, kad kas nors išdrįstų eiti apie juos pranešti. Jei pabandytų, atsidurtų ligoninėje. Prispardo kaip šunis netgi tada, kai kas nors bando atsisakyti vogti. Jų juk ne vienas, o visa gerai organizuota sistema – niekur nedingsi ir nepasislėpsi.
– Tačiau skola nemažėja. Kas baisiau – eiti į policiją ar gyventi suprantant, kad niekada neišsivaduosite, jei bijosite?
– Aš pagalvosiu iki rytojaus. Apsispręsti žengti tokį žingsnį labai nelengva. Ir vienoks sprendimas blogas, ir kitoks nėra gera išeitis, nes pranešus, kas organizatorius, policija neapsaugos. Bet taip toliau gyventi irgi nebeįmanoma. Jaučiuosi labai pavargęs.
Šeima – rizikos grupėje
Tačiau sutartu laiku Kauno vyrų krizių centre Saulius nepasirodė. O.Slapšienė skubiai nuvyko pas vaikino tėvus, bet jie apie sūnaus buvimo vietą nieko nežinojo. Namie jis nenakvojo.
„Sauliaus tėvai priklauso socialinės rizikos grupei. Šeimoje – keturi vaikai. Kadangi tėvai aprūpinti nepajėgia, ir jaunesni vaikai valkatauja, kad pavalgytų”, – sakė O.Slapšienė.
Iš užsienio grįžusiam ir bausmę atlikusiam vaikinui Kauno vyrų krizių centras ilgiau nei pusę metų teikė psichologinę ir teisinę pagalbą, taip pat bandė padėti įsidarbinti.
„Antrą kartą Saulius kalėjo pusantrų metų. Tai gana motyvuotas vaikinas, bet jam labai nesisekė surasti sąžiningą darbdavį. Olandijoje vienas jo „vergvaldžių” pasiūlė jam padirbėti automobilių plovykloje. Olandas jam atrodė patikimas žmogus, tačiau pinigų Saulius negavo nei po savaitės, nei po trijų. Vaikino atlyginimą greičiausiai pasiimdavo jo „stogas”, – pasakojo O.Slapšienė.
Nesisekė ir Lietuvoje
Vaikinas Kaune buvo susiradęs vietą dirbti padavėju. Darbas sekėsi gerai, bet darbdaviai sumanė įdarbinti pažįstamą merginą ir Saulių atleido. Panaši situacija pasikartojo ir kitoje darbo vietoje – iš plovyklos jį atleido todėl, kad padarė nuolaidą automobilio savininkui, kuriam tai nepriklausė.
„Išnaudojimą ir antrarūšiškumą patyrusiems žmonėms ima atrodyti, kad jiems ant kaktos parašyta, jog su jais galima elgtis bet kaip. Tie nepavykę bandymai įsidarbinti Lietuvoje labai nusmukdė vaikino nuotaiką.
Saulius tiesiai pasakė: „Negaliu dirbti ir negauti visai nieko – jaunesni broliai namie nevalgę.
Kad ir nenoriu, vėl teks važiuoti į darbą užsienyje. Darbu jis vadino vagystes”, – sakė O.Slapšienė.
Neišsiveržė iš tinklo?
Po interviu vaikinas į skambučius nebeatsakė, nors iki tol visada pranešdavo, jeigu negalėdavo ateiti į susitikimą. Saulius O.Slapšienę juokais vadino socialine mama.
„Neabejoju, kad Saulių vėl susirado tie, kurie įkinkė jį į vergystę. Jis buvo užsiminęs, kad jam vėl dirbtinai priauginta skolų. Jis pradingo kaip tik tuo metu, kai skirtinguose miestuose buvo areštuoti prekybos žmonėmis organizatoriai”, – sakė Kauno vyrų krizių centro vadovė.
O.Slapšienės teigimu, prekybos žmonėmis organizatoriai iš savo tinklo labai nenoriai paleidžia jau patyrusį ir sumaniai vogti išmokytą jaunuolį.
Dirbo telefoninių sukčių kurjeriais
Neringa Orlonė
Lietuvos „Caritas” Panevėžio regiono projektų koordinatorė
„Šiuo metu teikiame pagalbą dviem nuo prekybos žmonėmis gaujos nukentėjusiems vyrams. Vienas jų – dvidešimtmetis vaikinas, nevedęs ir niekada neturėjęs darbo. Kitas – 40-metis. Į gaujos pinkles pastarasis pakliuvo susipykęs su sugyventine. Jam buvo pasakyta, kad Vokietijoje dirbs kurjeriu, tačiau nutylėta, jog privalės paimti pinigus iš apgautų vietos gyventojų. Abu vyrai dirbo telefoninių sukčių kurjeriais ir dažniausiai vykdavo į senyvų žmonių namus įvairiose Vokietijos vietovėse. Vokiečių kalbos jie nemoka. Apgaule arba grasinimais į nusikalstamą veiklą įtrauktų aukų yra gerokai daugiau. Jos – iš įvairių Lietuvos miestų.”
Nusikaltėliai galiausiai įkliūva policijai
* Šią savaitę policijos pareigūnai sulaikė prekyba žmonėmis kaltinamą grupuotę, kuri lietuvius užsienyje vertė vogti.
* Pagrindinis grupuotės narys buvo suimtas su beveik 50 tūkst. litų vertės vogtų daiktų kroviniu.
* Kiti įtariamieji įkliuvo skirtinguose Lietuvos miestuose. Sulaikyta moteris ir trys vyrai, dviem jų skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
* Pas įtariamuosius rasta įrangos, specialiai pritaikytos vagystėms. Vienas įtariamųjų sulaikytas su specialiai vagystėms vykdyti nusipirktu automobiliu su užsienio valstybės registracijos numeriu.
* Nusikaltėliai iš socialiai pažeidžiamų grupių pasirinktas aukas vežė vogti į Vakarų Europos šalis – Prancūziją, Olandiją, Škotiją ir kitas.
* Nukentėjusieji, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, buvo verčiami vogti iš prekybos centrų, automobilių dirbtuvių, automobilių aikštelių. Pagrobti daiktai vėliau būdavo parduodami Lietuvos turguose.
* Atliekant kratas įtariamųjų namuose, automobiliuose ir sandėliavimo vietose rasta kompiuterinės ir buitinės technikos, drabužių, higienos reikmenų, parfumerijos.
* Kiek anksčiau Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai įtarimus dėl prekybos žmonėmis pareiškė 11 asmenų.
* Marijampolės pataisos namuose ir Panevėžio, Kėdainių miestuose bei Marijampolės rajone buvo atlikta 15 kratų.
* Pas įtariamuosius rasti ir paimti šaunamieji ginklai, tarp jų – karabinas, į kovinį ginklą perdirbtas dujinis pistoletas, šratinis automatas. Paimta šaudmenų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
* Manoma, kad įtariamieji vykdė prekybą vyrais. Įtariamieji nuo kovo iki liepos mėnesio verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo 12 nukentėjusiųjų, vertė juos daryti nusikaltimus Vokietijoje.
* Sulaikyti septyni įtariamieji, siejami su Panevėžyje veikiančia nusikalstama grupuote.
* Šie asmenys policijai yra žinomi, ne kartą teisti – tai panevėžiečiai M.A. (g. 1979 m., teistas septynis kartus), A.B. (g. 1984 m., teistas devynis kartus), K.Š. (g. 1987 m., teistas du kartus), A.K. (g. 1983 m., teistas du kartus). Pastarasis buvo sulaikytas Vokietijoje ir Norvegijoje. A.V., gimęs 1982 metais, teistas du kartus, I.V., gimęs 1979 metais, teistas vieną kartą. Jis buvo sulaikytas Vokietijoje. A.N., gimęs 1977 metais, teistas tris kartus, buvo sulaikytas Vokietijoje. Kėdainių gyventojas A.B., gimęs 1982 metais, neteistas.
* Trys įtariamieji yra nuteisti ir atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose: Panevėžio rajono gyventojas S.Ž., gimęs 1989 metais, keturis kartus teistas, panevėžietis M.Z., gimęs 1986 metais, taip pat teistas keturis kartus, kaunietis A.D., gimęs 1981 metais, teistas devynis kartus.
* Šiuo metu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja vienuolikai su organizuota prekyba žmonėmis susijusių ikiteisminių tyrimų, suimti 27 įtariamieji, teisme nagrinėjamos penkios prekybos žmonėmis baudžiamosios bylos, jose kaltinama apie 20 asmenų. (BNS)
Audronė Urbonaitė
Publikuota 2013 m. spalio 12 d. www.lrytas.lt