Daugelio sąmonėje Druskininkai turbūt žinomi kaip kurortinis miestas, su organizuotu nusikalstamumu turintis mažai ką bendro. Visgi būtent du jauni druskininkiečiai tapo prekybos žmonėmis aukomis – vienam iš jų buvo vos šešiolika metų. Tapę išnaudotojų aukomis, jie buvo prievarta išvežti į Vokietiją ir priversti vogti išnaudotojų naudai – prekyba žmonėmis apkaltinti druskininkiečiai teisme ėjo iki galo ir galiausiai buvo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.
2015 m. dviem druskininkiečiams tebuvo 16-a ir 18-a metų. Nepaisant jauno amžiaus, abiems vaikinams (jų tapatybės redakcijai yra žinomos, tačiau gerbiant aukų privatumą, nebus skelbiamos) jau teko išgyventi nemažai skausmo – jų materialinė padėtis buvo itin sunki, socialiniai ryšiai sunykę, abu vaikinai buvo priklausomi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Jauname amžiuje jie ėmėsi vagysčių – tuo metu 18-os metų sulaukęs vyresnysis vaikinas už vagystes buvo teistas keturis kartus.
Pažeidžiamais jaunuoliais netruko pasinaudoti trys anksčiau teisėsaugai žinomi druskininkiečiai – jie užverbavę abu vaikinus ir prižadėję jiems pastovias pajamas, juos 2015 m. rugpjūtį išvežė į Vokietiją vagiliauti.
Visgi, vėliau jaunuoliai buvo prigauti – tuomet viską papasakojo teisėsaugai, o trys druskininkiečiai buvo apkaltinti prekyba žmonėmis. Po atlikto ikiteisminio tyrimo pradėta nagrinėti byla priminė sudėtingą aštuonkojį – aukoms patiriant spaudimą, vaikinai ne kartą keitė parodymus, tad Temidės svarstyklės bylos eigoje keitėsi ir išnaudotojų, ir aukų naudai.
Naujienų portalas tv3.lt pristato straipsnių ciklą apie rezonansinę prekybos žmonėmis bylą. Pirmoje dalyje pristatysime bylos aplinkybes, šios bylos dalyvius, bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžią.
Užverbavo vagystėms atlikti
Nors paskutiniai žodžiai šioje byloje buvo tarti dar šiemet, neeilinės prekybos žmonėmis istorijos vingiai prasidėjo dar 2015 m. vasarą.
Tuo metu kaltinamieji Tomas Dapkūnas, Giedrius Valatkevičius ir Matas Balčius, veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami dviejų jaunuolių pažeidžiamumu, užverbavo jaunuolius išvykti į užsienio valstybes, žadėdami gerai užsidirbti, nors ir leisdami suprasti, jog jaunuoliai galimai užsiims neteisėtomis veiklomis.
Šaltinių duomenimis, vienam iš šių jaunuolių buvo vos 16 metų – jo amžius byloje buvo įvardijamas kaip vienas iš pažeidžiamumo faktorių. Be to, nepaisant savo amžiaus, jis buvo itin sunkioje materialinėje padėtyje, buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tad žinant aplinkybes, galima suprasti, kodėl nepilnametis vaikinas pasirinko nusikaltimų kelią. Panašios buvo ir kito nukentėjusiojo, tuo metu aštuoniolikmečio, gyvenimo aplinkybės. Jis tuo metu jau buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau taip pat kentėjo dėl sunkios materialinės padėties, pastovaus darbo ir pajamų neturėjimo, silpnų socialinių ryšių, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms.
Tuo metu nepilnametį, bei kiek vyresnį, jau pilnametystės sulaukusį vaikiną, išnaudotojai užverbavo telefonu – tada rugpjūčio 15 d., M. Balčius kartu su G. Valatkevičiumi automobiliu atvyko į Vilnių pasiimti vaikinų. Vėliau jie sustojo prie degalinės, prie kompanijos prisijungė ir byloje minimas T. Dapkūnas. Nepilnamečiui išnaudotojai pasakė prisistatyti M. Balčiaus vardu, jei sulaikytų policija – ši aplinkybė taip pat rodo, jog vyrai puikiai suprato, kokiomis veikomis užsiims užsienyje.
Šiuo automobiliu nusikaltėlių trijulė, kartu su užverbuotais vaikinais, pajudėjo link Vokietijos – pakeliui jiems buvo aiškinama, kaip jis vykdys vagystes.
Nusikaltimams atlikti Vokietija, matyt, irgi nebuvo pasirinkta atsitiktinai – abu vaikinai nemokėjo kalbos, neturėjo pinigų ar pajamų šaltinio, pažįstamų asmenų Vokietijoje. Taigi, išvežti į Vokietiją, jie tapo visiškai priklausomais nuo jo išnaudotojų.
Jaunesnysis druskininkietis išnaudotojų buvo verčiamas vogti alkoholinius gėrimus, maistą, įrankius iš parduotuvių, vogti degalus iš automobilių, pavogtas prekes atiduodant išnaudotojams T. Dapkūnui ir G. Valatkevičiui. Maža to, jie įkalbinėjo nepilnametį vykdyti vagystes iš gyvenamųjų namų. Šis epizodas truko nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. (vaikinai buvo išvežti), iki tų pačių metų rugsėjo 3 d., kuomet jaunesniąjam vaikinui vykdant vagystę, jį prigavo Vokietijos policijos pareigūnai.
Užverbuotas aštuoniolikmetis vykdė labai panašius nusikaltimus, tačiau kiek ilgesnį laikotarpį. Po to, kai nepilnametį rugsėjo 3 d. dėl vagystės sulaikė policijos pareigūnai, išnaudotojai išgabeno vyresnį vaikiną į Prancūziją, bijodami būti pagauti.
Ten jis toliau vykdė vagystes, kol spalio viduryje, naudodamasis Prancūzijoje įgyta E. V. asmens tapatybes kortele, jį dėl vagysčių sulaikė Prancūzijos policijos pareigūnai.
Aiškino, jog niekada jo nepažinojo
Teisme T. Dapkūnas savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog kartu su G. Valatkevičiumi išvyko į Vokietiją dviese, savo reikalais. T. Dapkūnas aiškino, jog minėtus išvežtus vaikinus jie tik pavėžėjo iki Vokietijos – neva jų gerai nepažįsta, o pavėžėjus iki Vokietijos, vėliau Vokietijoje jų nesutiko. Galiausiai T. Dapkūnas bylą vadino sufabrikuota.
Panašią gynybos strategiją pasirinko ir kiti kaltinamieji. Štai G. Valatkevičius kaltės taip pat nepripažino, teisme aiškino, jog neva abu išvežti jaunuoliai norėjo vykti legaliai dirbti į Vokietiją, o tikrų motyvų jis nežinojo. Jis taip pat teigė, jog Vokietijoje vaikinų sutikęs nebuvo, kaltino vaikinus melagingų parodymų davimu, kaip ir T. Dapkūnas, bylą vadino sufabrikuota.
Trečiasis kaltinamasis, M. Balčius., elgėsi kitaip – savo kaltę jis pripažino. Jis nurodė, jog jis 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo pas jaunesniojo vaikino patėvį namuose. Namuose tuo metu dar buvo ir L. B. mama – jie kartu išgėrinėjo. Tuo metu patėvis žinojo, jog sūnus yra ieškomas policijos dėl įvykdytų vagysčių. Patėvis pažinojo byloje kaltinamą T. Dapkūną ir numanė, jog jis galėtų sūnui padėti išvykti, taip išvengiant policijos dėmesio. Jis sutiko – kaip minėjome anksčiau, neturėdamas kitos išeities.
Toliau duodamas parodymus, M. Balčius teigė, jog keliaujant su užverbuotais vaikinais į Vokietiją, jiems buvo užduodami klausimai apie jų amžių, vokiečių kalbos mokėjimą, ankstesnę kriminalinę istoriją. Kelionės metu T. Dapkūnas puolė grasinti vaikinams, jog tie nekalbėtų apie tai kas įvyko, viską pamirštų.
Vogti pradėjo dar kelionės metu
Taigi, du iš trijų kaltinamųjų kaltės nepripažino, o ir jų parodymai skyrėsi. Visgi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiųjų K.Ž. ir L.B. parodymais, liudininkų duotais parodymais, kita tyrimo metu surinkta medžiaga.
Vyresnioji auka taip pat liudijo, jog dar kelionės metu sužinojo, jog yra vežamas vogti. O vogti jie pradėjo dar net neatvykę į kelionės tikslą – važiuodami link Vokietijos, abu jaunuoliai vogė kurą iš sunkvežimių – kaip vogti kurą parodė jų išnaudotojai, T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius.
Liudijęs vaikinas teigė, jog Vokietijoje iš parduotuvių „Lidl“, „Koufland“ ir kitų vogė viską, kas tik papuolė – maistą, kvepalus, kremus, kitas prekes. O jų išnaudotojai neretai juos palydėdavo iki pačios parduotuvės, kartais net ir parodydavo, kurias prekes vogti.
Šios vagystės buvo vykdomos pačiu primityviausiu būdu – susikraunant mantą į kuprines ir išeinant iš parduotuvės. Geriausiu atveju, tą pavykdavo padaryti nepastebėtam, visgi, kartais tekdavo ir bėgti nuo pareigūnų. Anot pilnametystės sulaukusio jaunuolio, iš viso jam pavyko realizuoti apie 7-8 tokias vagystes per dieną. Pavogtus daiktus jis slėpdavo miškuose, o daiktus atsiėmę T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius juos parduodavo – pinigais su aukomis jie nesidalindavo. Maža to, viena iš aukų teisme pasakojo, jog per minėtą kelių mėnesių laikotarpį, jis miegojo arba viešbučiuose, arba automobilyje, kuriuo atvyko į Vokietiją.
Pirmą kartą jaunuoliai vogdami paslydo rugsėjo 1 dieną – tuomet bandant pavogti du 24 eurų vertės degtinės butelius, juos prigavo apsaugos darbuotojai, vėliau perdavę juos policijai. Vis dėlto, tą kartą vagystė atsipirko tik surašytu protokolu, vaikinai buvo paleisti.
Visgi, vos po kelių dienų, rugsėjo 3 d., abu vaikinai bandė įsilaužti į gretimo miestelio prekybos tinklo parduotuvę. Ši vagystė nepavyko – išgirdę laužiamų durų triukšmą, gyventojai iškvietė policiją. Nors abu jaunuoliai bandė pabėgti, tai pavyko padaryti tik vyresniąjam – tą naktį nepilnametis. buvo sulaikytas policijos
Jis netrukus atsidūrė Vokietijos kalėjime, buvo nuteistas dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir išsiųstas iš šalies.
Po nusikaltimų sugrįžo į Lietuvą
Nepilnamečiui sugrįžus į Lietuvą, jį pasitiko Alytaus apskrities policijos pareigūnai. Jis jiems papasakojo, jog buvo per prievartą išvežtas į Vokietiją vogti.
Remiantis jo parodymais, T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius buvo sulaikyti, teismas leido juos suimti trims mėnesiams.
Kaip minėjome, pilnametystės sulaukusi auka Prancūzijoje pirmą kartą įkliuvo mėnesiu vėliau – buvo sulaikytas spalio viduryje – tiesa, kaip E.V, mat tuo metu naudojo jo asmens dokumentą. Visai netrukus po to, spalio 23 d., jis buvo deportuotas iš Prancūzijos atgal į Lietuvą.
Lietuvos pasienio pareigūnams nepasakė, kad buvo užsienyje verčiamas vogti, nes galvojo, kad yra pats paieškomas Lietuvoje.
Vėliau vyresnysis jaunuolis į užsienį išvyko vogti antrą kartą – apklausos metu jis teigė, jog tą kartą važiuoti į užsienį niekas nevertė. Antrą kartą į Lietuvą jis buvo gražintas tik 2017 m. vasarį.
Tuomet jį pasitikę Alytaus apskrities pareigūnai apklausė kaip liudytoją, o vėliau kaip nukentėjusįjį. Jis patvirtino nepilnamečio parodymus – pasakojo, jog vogti jį vertė T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius.
Prekeiviai žmonėmis teisėsaugai buvo žinomi ir anksčiau
Visi trys prekyba žmonėmis kaltinami vyrai anksčiau buvo ne kartą teisti, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis.
T. Dapkūnas pradėjus nagrinėti bylą, buvo teistas du kartus – 2015 m. vasario 19 d. užsidirbo pirmąjį teistumą pagal BK 253 str. 1 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Ši byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, dėl ko T. Dapkūnui bausmė buvo sumažinta trečdaliu, paskiriant 20 dienų arešto bausmę.
Antrą kartą vyras atsipirko vos šiek tiek didesne bausme – 2016 m. gruodžio 30 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), vėl nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, vyrui buvo paskirta 30 parų arešto bausmė.
Trečiąjį teistumą jis užsidirbo jau pradėjus nagrinėti prekybos žmonėmis bylą – nors pirmosios instancijos teismas jį išteisino, apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas T. Dapkūnui už poveikio liudytojui darymą bei fizinį sumušimą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
G. Valatkevičius teisėsaugai buvo žinomas gerokai anksčiau, mat pirmąjį savo teistumą užsidirbo dar 2008 m. – tuo metu už viešosios tvarkos pažeidimą jis atsipirko pinigine bauda.
2012 m. vasarį vyras vėl pateko į teisėsaugos akiratį – tuo metu jis pripažintas kaltu ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir grasinimu nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tą kartą jis užsidirbo šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.
Tų pačių metų rugsėjį G. Valatkevičius už dokumento suklastojimą atliko 26 parų arešto bausmę. Tai trečiasis teistumas, užsidirbtas iki prekybos žmonėmis bylos nagrinėjimo pradžios.
Panašią nusikaltėlio patirtį turėjo ir M. Balčius. 2013 m. vasarį Druskininkų miesto apylinkės teismas jį nuteisė dėl vagystės – jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2015 m. rugsėjį šis vyras užsidirbo 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o 2016 m. kovą – dar 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl bylos išnagrinėjimo supaprastinta tvarka, ši bausmė buvo sumažinta trečdaliu, paskiriant galutinę 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Galiausiai, ši bausmė buvo subendrinta su 2015 m. rugsėjį paskirta bausme, paskiriant bendrą 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Duobėtas kelias teisme
Prekybos žmonėmis byla galiausiai buvo atverta 2017 m. birželio 28 dieną, Kauno apygardos teisme. Tuo metu ši byla atrodė gana aiškiai – du jaunuoliai buvo užverbuoti ir išvežti vogti į Vokietiją.
Tačiau visai netrukus, jaunesnysis vaikinas teismo posėdžio metu pradėjo pasakoti visai kitokią istoriją – teigė, jog kaltinami vyrai jį į Vokietiją tik pavežė, o toliau jis vogė savo valia. Esą jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nes tokius parodymus duoti jį spaudė policijos tyrėjai.
Ikiteisminio tyrimo metu jaunesniojo vaikino motinos I.R. duoti parodymai palaikė pirminę sūnaus nupasakotų įvykių versiją, tačiau ir ji pakeitė parodymus. Staiga moteris pradėjo teigti, jog policijai parodymus ji davė girta ir nesuprato, ką tuo metu kalbėjo.
2018 m. vasario 20 d. parodymus pakeitė ir įvydytų nusikaltimų metu pilnametystės sulaukęs jaunuolis – jis rėmėsi panašia versija ir tikino, jog policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus.
Tuomet teismo procesas pasisuko kaltinamųjų naudai – juk pačios aukos teisme pasakoja, kad vogė savo noru.
Toks staigus parodymų pakeitimas gali atrodyti neįprastai, tačiau iš tiesų prekybos žmonėmis bylose kaltinamųjų daromas poveikis liudytojui dažniau yra taisyklė, nei išimtis.
Panašu, kad taip nutiko ir šiuo atveju, mat sužalotas ir į ligoninę patekęs vyresnė prekybos žmonėmis auka papasakojo, jog jį sumušė K. Dapkūnas ir G. Valatkevičius – tokiu būdu recidyvistai auką siekė įbauginti, norėdami susilaukti jiems palankių parodymų. Dėl to prieš kaltinamuosius pradėta atskira byla, apkaltinant juos poveikio darymu nukentėjusiajam.
Apie aukų patirtą spaudimą, bei šokiruojantį teismo sprendimą išteisinant recidyvistus, papasakosime sekančioje publikacijoje
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-08-03, https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/astuoneri-metai-kancios-per-prievarta-i-vokietija-isveztus-jaunuolius-zemino-tiek-recidyvistai-tiek-teismai-n1352453