Tarpžinybinis pasitarimas SADM'e dėl migrantų potencialių prekybos žmonėmis aukų
Spalio 01, 2017

2017 m. rugsėjo 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko pirmas tokio masto pasitarimas, kuriame dalyvavo Lietuvos darbo inspekcijos, Pabėgėlių priėmimo centro, Lietuvos darbo biržos, Vilniaus teritorinės darbo biržos, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Teisingumo ministerijų, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros, Policijos departamento, R. Kryžiaus,  mūsų centro atstovai.

Šį "karštą" susitikimą puikiai moderavo SADM Socialinės aprėpties departamento vadovė V.Toleikienė, kuriai teko nelengvas uždavinys gauti atsakymą į pagrindinį klausimą - kas, kaip, kiek laiko padėsime identifikuotoms PŽ aukoms iš kitų šalių. Labai nustebino tarsi vieningas teisėsaugos atstovų požiūris  net į nukentėjusių statusą gavusius migrantus - "aukos, bet ir ne aukos", "nereikia skubėti juos identifikuoti" ir pan. Dalyvavusi prokurorė pageidavo, kad NVO rūpintųsi aukų tik socialiniais reikalais, nesikištų į teisėsaugos lauką. Suprantame, kad visai patogu turėti "aptarnaujančią" socialinių darbuotojų komandą, kuri aukas apgyvendina, maitina, konsultuoja, motyvuoja duoti parodymus, saugo nuo galimo poveikio, atveža į apklausas, nusamdo advokatą, kuris parašo civilinį ieškinį, bet kuriai tarsi visiškai neįdomu, vyksta ikiteisminis tyrimas ar ne, pateikti įtariamiesiems kaltinimai ar ne, saugomos nukentėjusiųjų teisės ar ne.

Kitas labai aiškiai iškilęs klausimas, sukėlęs tarpusavio diskusijas, buvo migrantų, potencialiai nukentėjusių nuo PŽ, įsidarbinimo reglamentavimas. Apstulbę klausėmės  Migracijos departamento ir Darbo biržos diskusijos, kuri atskleidė, jog tie patys teisės aktai gali būti skirtingai traktuojami. SADM įsipareigojo užtikrinti galimybę užsienio šalių piliečiams, galimai nukentėjusiems nuo savo "darbdavių" ir duodantiems parodymus prieš juos, įsidarbinti kitoje darbo vietoje.

URM atstovai minėjo, jog mūsų konsulai trečio pasaulio šalyse patiria pakankami stiprų mūsų verslininkų spaudimą netrukdyti įsivežti pigią darbo jėgą į LT, taigi beveik nėra galimybių įspėti beraščių, sutrikusių, nieko apie mūsų šalį nežinančių asmenų apie galimai čia laukiantį jų išnaudojimą. Vis tik po įkalbinėjimų, ministerijos atstovai sutiko platinti ambasadose informacinius bukletus (juos reikia paruošti) apie tokius pavojus ir galimybes pagalbai.

Štai taip.

--

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...